Naujos kadencijos Seimo nariams antradienį įteikti pažymėjimai. Jį atsiėmė ir Jurbarko–Pagėgių vienmandatėje rinkimų apygardoje pergalę iškovojęs Liberalų sąjūdžio kandidatas Ričardas Juška. Nors didžiosios aistros nuo balsadėžių rinkimų apylinkėse persirito į parlamentą, svarbu ne tik kaip formuojama Seimo dauguma ar kas lieka nustumtas į opoziciją. Lygiai taip pat reikšminga, kokią bendro darbo su vietos valdžia perspektyvą išrinkti Seimo nariai mato savo rinkimų apygardose. Apie pasibaigusią (o gal ir ne) politinę kovą, veiklos gaires kalbamės su Seimo nariu Ričardu Juška.
Suprantame, kad dabar aktualiausia darbo Seime pradžia, tačiau dar kartą grįžkime prie rinkimų rezultatų ir Jūsų pergalės. Juk rajono tarybos valdančioji koalicija bent jau oficialiai dirbo prieš Jus, o meras viešai deklaravo paramą Jūsų konkurentui.
Visos rinkiminės kampanijos nebūna lengvos. Pirmą kartą kandidatavau į LR Seimą. Vertinti tikrai jau galima, nes rinkiminė kampanija pasibaigė. Būčiau neteisus sakydamas, kad visa rajono tarybos valdančioji koalicija dirbo prieš mane. Nustebino tai, kad buvo vienas kitas tylus, kupinas baimės, kad niekas nesužinotų, palaikymo atvejis. Savaime suprantama, tai buvo ne politinis palaikymas, o žmogiškasis, vertinantis kaip kompetentingą asmenį. Būtent taip buvo pasakyta.
Todėl teko pasikliauti savo partijos bendražygiais, žmonėmis, kurie vertino mane kaip gerą rajono merą, sugebėjusį su suburta savivaldybininkų komanda pakeisti visą Jurbarko miesto ir rajono infrastruktūrinį veidą. Būtent tai akcentavo sutikę padėti savanoriai, autoritetingi gyventojai, neabejingi savo krašto ateičiai.
Žvelgiant atgal į jau laimėtą rinkiminę kampaniją galima pasakyti, kad buvo tikrai sunku. Sunku todėl, kad pasipylė kaip niekad daug šmeižto, žeminimo, netiesos. Vietoj to, kad galėčiau susitikinėti su rinkėjais, agituoti, teko gintis nuo šmeižto, rašyti pareiškimus teisėsaugos institucijoms, vykti į apklausas, pokalbius. Pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal LR BPK straipsnius. Esu įsitikinęs, kad dar laukia teismai dėl garbės ir orumo įžeidimo privataus kaltinimo tvarka. Ar nors vienam iš 9 kandidatų teko atlaikyti tiek šmeižto? Mano žiniomis – ne.
Tai, kad Jūs uždavėte klausimą, jog savivaldybės valdančiosios daugumos koalicija oficialiai dirbo prieš mane, atspindi ir patį faktą, kad taip buvo. Aš tą jutau ir žinojau dar prieš prasidedant rinkimams. Bent tai nebuvo staigmena. Mano žiniomis, kai kurie valdančiosios daugumos atstovai tiesiogiai prisidėjo ir prie šmeižto kampanijos, kurios „vinis“ turėjo tapti 15000 egz. tiražu išplatintas laikraštis „Nemuno kraštas“. Manau, nesuklysčiau išvardindamas ir pavardes, kas dėliojo šmeižiančius ir tikrovės neatitinkančius faktus, kas buvo tie Lietuvos „patriotai“, kurie finansavo laikraščio leidybą…
Savivaldybės valdančiosios daugumos darbas prieš tik suteikė stiprybės, bet viešai konkurentą parėmęs meras S. Mockevičius tikrai nustebino. Meras, laimėjęs tiesioginius rinkimus kaip nepriklausomas, save išsikėlęs kandidatas, viešai parėmęs konkurentą, mano supratimu, pasielgė ne tik negarbingai, neetiškai, bet tiesiog politiškai nepadoriai. Kaip galima žengti tokį žingsnį teigiant, kad „meras ir Seimo narys turi vienas kitu pasitikėti ir kartu dirbti rajono žmonių labui. Todėl neabejodamas kviečiu rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą balsuoti už Daivarą Rybakovą.“ Tai jau trečias mero pareikštas politinis nepasitikėjimas manimi. Ko verti mero priesaikos žodžiai apie pagarbą įstatymams ir jų vykdymą, jeigu akivaizdžiai galimai juos pats pažeidinėja? Tačiau įsitikinome, kad mūsų gyventojai pakankamai išsilavinę ir atskiria pelus nuo grūdų. Sprendė rinkėjai, o ne meras, kas bus LR Seimo narys. Tai, kad neužteko konkurentui partijos ir mero S. Mockevičiaus paramos, diktuoja logišką išvadą: rinkėjai mero žing
snį įvertino nepatenkinimai. Savivaldybės valdančiosios koalicijos partneriams taip pat pasiųsta žinia, kad meras remia tik konservatorius, nes kitų partijų atstovų ir taip pat kandidatų nerėmė.
Manau, kad dabartiniai tiesioginiai mero rinkimai suteikia šiai institucijai daug juridinės apsaugos. Anksčiau, kol merą rinkdavo taryba, po tokių politiškai nepadorių žingsnių, parodžiusių, kad rinkėjai nepasitiki nei meru, nei jo remiamu kandidatu, būtų belikę atsistatydinti arba būtų atstatydinusi rajono taryba. Sporto terminais kalbant, rinkėjai merą pasiuntė į nokdauną.
Per savivaldos rinkimus, po mero rinkimų pirmojo turo į koaliciją susivienijęs būrys politikų Jus įveikė. Kaip manote, kas šįkart lėmė Jūsų pergalę?
Atsakymą į šį klausimą žinau. Dar prieš rinkiminę kampaniją žinojau, kad savivaldos rinkimų kampanijos scenarijaus „visi prieš vieną“ pakartoti nepavyks. Mano pergalę didžiąja dalimi lėmė dabartinė mero S. Mockevičiaus suburta valdančioji dauguma. Paradoksalu, bet taip galiu teigti, nes beveik visuose susitikimuose man tą sakė rinkėjai. Didžiulis nusivylimas dabartinės valdančiosios daugumos neveiklumu, nesugebėjimas susitvarkyti ir gauti paramą net pagal ES struktūrinės paramos projektus, nevykusios reorganizacijos, savų protegavimas… Būtent apie tai kalbėjo rinkėjai, kurie negali įvardinti, kodėl balsavo už žadamas permainas per savivaldos rinkimus. Bet kas tos „permainos“, pamatė tik dabar. Visi klausinėja, kodėl nepriklausomas meras rūpinasi tik konservatorių partijos atstovais ir jų reikalais. Negalėjau aš jiems atsakyti, todėl atsakė jie patys balsuodami už mane. Būtent rinkėjų nuoširdumas, atviri pokalbiai, įsivyravusi neteisybė suteikė tikėjimą pergale. Rinkėjai mato, supranta, sprendžia.
Tikriausiai niekas Lietuvoje dabar neabejoja, kad koaliciją po LR Seimo rinkimų turi teisę formuoti laimėjusi rinkimus partija, vadovaujama Ramūno Karbauskio, t. y. valstiečiai ir žalieji. O kas buvo po savivaldos rinkimų Jurbarke? Rinkimus laimėjo liberalų sąjūdis, rajono rinkėjai mums išreiškė didžiausią pasitikėjimą. Ką padarė meras S. Mockevičius? Lipdė koaliciją be rinkimus laimėjusios partijos, subūręs ir gyventojų gana nepalankiai vertinamus partijų atstovus. Buvo svarbu ne idėjos, kompetencija, programos, bet aritmetika. Kaip reaguotų rinkėjai, jei Lietuvoje dabar „valstiečiai“ būtų nustumti į opoziciją. Sakytume: idiotizmas, absurdas, negali būti… Gal net mitingais ir demonstracijomis piliečiai gintų savo tiesą. Štai čia dar vienas pavyzdys, kodėl susivieniję rajono valdančiosios daugumos atstovai, dirbdami prieš mane, rodydami savo vienybę, pralaimėjo prieš rinkėjus. Visa tai suteikė galimybę rinkėjams objektyviai vertinti ir rinktis. Tai taip pat buvo svarbus mano pergalės faktorius.
Esate įvardijamas kaip Seimo naujokas, ar ir Jums prireiks kanceliarijos ruošiamų atmintinių, kad nepaklystumėte Seimo koridoriuose?
Seimo koridoriuose pasiklysdavau gal prieš keliolika metų. Dirbdamas rajono meru, spręsdamas įvairius rajono žmonėms ir įstaigoms rūpimus klausimus Seime lankiausi daug kartų, todėl orientuojuosi be schemų.
Kokia Liberalų sąjūdžio vieta naujajame Seime, kuri sritis Jums būtų artimesnė, kur save matytumėte dirbdamas šalies parlamente?
Interpretacijų šia tema yra įvairių. Akivaizdu, kad kadenciją pradėsime būdami opozicijoje. Apie kadencijos pradžią kalbu neatsitiktinai. Darbai ir rinkiminių pažadų vykdymas parodys valdančiosios daugumos vienybę. Linkiu stabilumo, bet po rinkimų „bangos“ dažniausiai būna atoslūgiai.
Jei pavyks, norėčiau dirbti Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete. Būtent šioje srityje jaučiuosi stipriausias. Dirbdamas parlamente nė dienos neužmiršiu, kad esu vienmandatininkas, kad žmonės rinko tiesiogiai ir pasitikėjo. Darbu privalau pateisinti jų lūkesčius.
Žadate dirbti Jurbarko ir Pagėgių kraštui. Kaip tą darysite gimtajame rajone, jei valdantieji liberalus išstūmė į opoziciją, demonstratyviai atmesdami ir Jūsų ilgametę darbo savivaldoje patirtį?
Mano patirtis ir sukauptos žinios savivaldos srityje suteikia galimybę dirbti ir bendradarbiauti su savivaldybės vadovais ir specialistais. Daugeliu atvejų net neklausęs žinau situaciją. Nei Seimo narys, nei savivaldybės vadovai nedirba sau – esame išrinkti būti gyventojų atstovais atitinkamose institucijose. Todėl darbo tikrai nepritrūks. Daug kam gali būti sunku žmogiškai perlipti per savo ir politines ambicijas. Bet teks. Manau, rasiu kalbą su visais dirbdamas savo ir Pagėgių krašto žmonėms. Jei kuris ir pristigs politinės kultūros, nenugalės ambicijų, man pakaks toliaregiškai matančių ir dirbančių savo krašto gyventojams. O nesusikalbančius ar nekalbančius politikus jie galės vertinti jau po poros gerų metų. Galima elgtis veidmainiškai ir galvoti, kad esi pranašesnis už kitus, tačiau tokie politikai greitai nusipelno rinkėjų įvertinimo. Todėl teisingai pastebėjote, kad atmetę mano ilgametę darbo savivaldoje patirtį savivaldybės politikai, kurie naiviai tikėjosi pakartoti mero rinkimų scenarijų, buvo įvertinti rinkėjų. Nepavyko, gyventojai mane išrinko į Seimą.
Atsisakėte ir Liberalų sąjūdžio Jurbarko skyriaus pirmininko pareigų. Manote, kad priėmėte teisingą sprendimą?
Taip, sprendimo teisingumu neabejoju. Dviejų savivaldybių gyventojai norėjo mane matyti savo atstovu parlamente. Tai ne aukštas postas, o didelė atsakomybė. Todėl dirbti turiu Seime ir apygardoje. Manau, kad skyrius, kaip niekad tvirtas ir stiprus, pasiruošęs naujiems darbams ir iššūkiams. Linkiu visiems kolegoms sėkmės, o aš lieku eiliniu skyriaus nariu.
?
Politiniame gyvenime priimamus sprendimus dažnai lemia daug aplinkybių. Todėl niekam niekada nereikia sakyti NIEKADA. Šiuo metu yra svarbesnių darbų, ir taip toli į priekį neplanuoju.
Atsakyti, kas artimiau – Seimo nario ar rajono mero postas – yra gana sunku. Mero darbas žinomas iki smulkmenų , o Seimo nario darbo išsamus pažinimas dar laukia. Sunku lyginti. Šiuo metu persvarą atiduočiau žinomam darbui.
Saldi ši pergalė?
Šis klausimas, ar „saldi“, man nepriimtinas, atrodo piktdžiugiškas. Aš pasakyčiau, kad svarbiausia yra savivaldybių gyventojų avansu suteiktas pasitikėjimas būti jų atstovu parlamente ir, manau, nesuklysiu pasakęs, kad tam tikras darbo įvertinimas dirbant meru. Atsirado galimybė palyginti: kas buvo ir kas yra. Būtent tai daugiausiai girdėjau rinkiminės kampanijos metu.
Nuoširdžiai dėkoju „Šviesos“ redakcijai už galimybę išsakyti savo nuomonę.
Jolita Pileckienė
