Rankos ir galva yra labiausiai matomos žmogaus kūno vietos ir mažiausiai apsaugotos nuo blogo oro poveikio. Šaltas rudens vėjas gairina skruostus, netrukus pradės žnaibyti šaltukas, rankos parausta ir sugrumba, jei laiku nespėji šmurkštelti į šiltas pirštines.Tad su kokiomis rankų ir veido odos, plaukų problemomis susiduriame prasidėjus žvarbiems, darganotiems orams? Kas galėtų mums padėti tas problemas išspręsti?
„Visą laiką, ne tik šaltuoju metų laiku, reikia prižiūrėti veido odą, tik skirtingais metų laikais priežiūra skiriasi“, – sako kosmetologė Gražina Dumčiūtė. Atšalus orui oda keičiasi, net ir buvusi riebi tampa sausesnė, storėja viršutinis odos sluoksnis, neretai jis šerpetoja. Tokią odą, pasak kosmetologės, reikia kuo mažiau traumuoti – itin atsargiai prausti šiltu vandeniu, netrinti rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinti, patepti drėkinamuoju kremu. Šaltuoju metų laiku odą būtina drėkinti, nes ji labai kenčia nuo sauso šildomų patalpų oro, ir ne tik tepant ją drėkinamuoju kremu. Drėkinti reikia ir patalpų orą, namie galima tiesiog ant radiatorių padžiauti šlapią rankšluostį. Svarbu gerti daug skysčių – tai irgi turi įtakos odos drėgnumui.
Pasak kosmetologės G. Dumčiūtės, drėkinamuoju veido kremu teptis reikėtų vakarais, o ryte – ne anksčiau kaip prieš pusvalandį iki išeinant į lauką. Jeigu veido oda jautri, linkusi į uždegimą, kremas turėtų būti su ramunėlėmis, medetkomis. Bent kartą per metus reikėtų pavartoti žuvų taukų, linų, nakvišų aliejaus preparatų, kuriuose daug Omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių, teigiamai veikiančių ir veido odą.
Kosmetologė primena, kad mamos turėtų ir vaikų kai šalta neišleisti į lauką nepatepusios jų veidukų apsauginėmis priemonėmis. Vaikams ypač tinkamos natūralios priemonės, pavyzdžiui, kosmetiniai aliejai – avokadų, simondsijų, persikų ir abrikosų kauliukų.
G. Dumčiūtė pataria prasidėjus žvarbiems orams palepinti veidą kaukėmis, masažu, dvigubo drėkinimo procedūra – tai teigiamai veikia veido odą. Nederėtų pamiršti ir močiučių naudotų grožio procedūrų, tačiau norint efektyvesnio poveikio reikėtų kreiptis į specialistą. Itin efektyvią dvigubo veido odos drėkinimo procedūrą kosmetologė G. Dumčiūtė atlieka grožio salone „Dangiros studija“.
Kokį kremą iš gausybės pasirinkti, kuris labiausiai tiktų? Galima rinktis pagal aprašymus, bandyti, kol surasi geriausią. Tačiau nereikia pamiršti, kad visada yra galimybė pasikonsultuoti su specialistu, kuris apžiūrėjęs ir nustatęs odos tipą, duotų profesionalų patarimą.
Nemaža rūpesčių ir dėl rankų. „Rankos yra moters vizitinė kortelė“, – sako manikiūrininkė Raimonda Klijūnienė ir nė neabejoja, kad kiekviena moteris nori gražių rankų. Dėl to reikia pasistengti ir pasirūpinti. Žiemą, anot R. Klijūnienės, svarbiausia, kad rankoms būtų šilta, todėl lauke būtina mūvėti pirštines, net jei atrodytų dar ir ne itin šalta. Pirštinės turi būti natūralaus pluošto – medvilninės, vilnonės, nes iš sintetinių naudos maža. Jokiu būdu net trumpam neiti į lauką šlapiomis rankomis.
Rankas irgi reikia drėkinti kremu – ne tik ryte ir vakare, bet ir kaskart nusiplovus rankas nepakenks jas patepti kremu. Kokiu? Prieš einant į lauką geriausia drėkinamuoju, kuris sudaro specialią apsauginę plėvelę. Negalima teigti, kad pigūs kremai visai blogai – ilgalaikės apsaugos jie neduoda, bet sudrėkina ir pariebina rankų odą, tik reikia nepatingėti dažnai jais pasitepti.
Rankoms tinka alyvuogių aliejaus vonelės – vakare pamerkite rankas, palaikykite, paskui apsimaukite medvilnines pirštines ir eikite miegoti – pernakt jūsų rankų oda bus puikiai pamaitina. Sužvarbusioms rankoms tinka virtų bulvių kaukės.
Kosmetologė R. Klijūnienė rekomenduoja naują procedūrą „Dangiros studijoje“ – parafino vonelę nužvarbusioms, šiurkščioms rankoms atgaivinti, suminkštinti. „Ši procedūra naudinga ne tik odai, bet ir skaudamiems sąnariams, šąlančioms galūnėms, tinka ir rankoms, ir kojoms. Norint teigiamo poveikio reikėtų jas daryti bent kartą per savaitę“, – sakė R. Klijūnienė.
Dirbant buities darbus patartina mūvėti gumines pirštines, tačiau manikiūrininkė perspėja, kad jose kaupiasi drėgmė, kuri neigiamai veikia nagus, ypač dirbtinius. Nusimovus pirštines reikia rankas patepti kremu.
O kas žinotina apie plaukų priežiūrą žiemą, teiravomės „Dangiros studijos“ savininkės Dangiros Jackienės. „Nieko naujo, – sakė ji, – plaukus reikėtų pastiprinti drėkinamosiomis ir maitinamosiomis kaukėmis. O galvos apdangalą, kas tausoja savo plaukus, nešioja ir vasarą, ir žiemą. Būtinai!“
Ką daryti, kad žiemą nusimovus kepurę plaukai piestu nestovėtų? „Plaukai elektrinasi, ir nieko čia nepadarysi. Galima elektrinimąsi sumažinti nebent vašku, kuriuo formuojame plaukus, o paprasčiausia – nusimovus kepurę plaukus perbraukti drėgna ranka.“
D. Jackienė sakė, kad gana naujas dalykas yra galvos odos ir plaukų valymas. Jis reikalingas, kai naudojama daug plaukų formavimo priemonių, nes jos užkemša plaukus. „Valymas yra ir plovimas specialiu profesionaliu šampūnu, kuris giliai įsiskverbia į galvos odą. O galvos odos pylingas ypač naudingas turintiesiems pleiskanų“, – sakė plaukų priežiūros ir kirpimo specialistė.
„Dangiros studijos“ savininkė papasakojo ir apie plauko struktūrą atkuriančią infraraudonųjų spindulių procedūrą, kuri dar tebėra naujovė, bet neabejotinai naudinga nualintiems plaukams.
Rūbus ir batus nešiojame pagamintus specialistų, o mūsų oda ar prastesnė, kad ją dažniausiai „aprengiame“ pasitarę su drauge ar kaimyne?
Danutė KAROPČIKIENĖ
