Neatlėgstantis karštis ne tik vargina, bet jau kelia rimtų problemų. Nerimo dienas dėl gaisrų pavojaus gyvena ir miškininkai. Daugelyje urėdijų miškų gaisrų pavojus šoktelėjo iki ketvirtos klasės.
Esant tokiam gaisringumui specialistai primygtinai rekomenduoja nesilankyti miškuose. Gamtai pasiekus penktą gaisringumo klasę miškuose lankytis draudžiama. Jurbarkas – ne išimtis, savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas pasirašė įsakymą, kuriuo apribota galimybė lankytis miškuose.
Toks sprendimas – pagrįstas, nes perdžiūvusiai gamtai menkiausia žiežirba nuo netvarkingo automobilio, numestos nuorūkos ar saulės spindulius laužiančio sudaužyto butelio stiklo gali tapti pražūtinga, o nuostoliai siektų šimtus tūkstančių litų.
Vien praėjusį savaitgalį ugniagesiams visoje Lietuvoje teko gesinti 10 gaisrų miškuose, 28 pievose, du gaisrus durpingose pievose ir vieną – durpyne. Savaitgalį ugnis nusiaubė daugiau kaip devynis hektarus miško, per tris hektarus pievų, 15 hektarų durpingų pievų, išdegė hektaras ražienų.
Draus užsibūti
„Kol nepalis ir nesumažės gaisrų pavojus, gamtos mėgėjams teks susitaikyti su mintimi, kad miškuose lankytis negalima. Iš pradžių bausti už tokį nusižengimą neskubėsime, perspėsime. Tačiau kartu iš žmonių tikimės sąmoningumo ir supratimo, kad bet koks apsilankymas kelia grėsmę ir gali baigtis dideliais nemalonumais“, – sakė Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys.
Pasak F. Bakio, draudimas nėra šimtaprocentinis – važiuoti per mišką, ilsėtis prie vandens telkinių galima. Dėmesio sulauks tie, kurie įvažiuos į miško masyvus ir juose užtruks be aiškios priežasties. Tokius lankytojus stebi ne tik papildomai budintys miškų urėdijos darbuotojai, bet ir sėkmingai naudojamos mobilios filmavimo kameros. Kiekviena girininkija turi po du tokius prietaisus, kurie paliekami vis kitose vietose.
„Slaptos filmavimo kameros, kurios labai pasitarnauja saugant mišką nuo vagių, bus naudingos pagalbininkės ir kontroliuojant lankytojų srautą miškuose, turime plačias galimybes stebėti tiek pagrindinius įvažiavimus, tiek nuošalesnes vietas“, – tikino F. Bakys.
Laukia nemalonumai
Piliečiai, kurių automobilius ar juos pačius miške pastebės urėdijos darbuotojai, bus registruojami. Jei draudimo nesilaikantis pilietis įklius ne pirmą kartą, jam bus skiriama bauda. Tačiau nemalonumai gali būti ir didesni. Jei atsitiktų taip, kad vietoje, kur buvo pastebėtas pažeidėjas, kiltų gaisras, tektų aiškintis preigūnams.
„Ugnis gali įsiplieksti nuo daug ko – nuorūkos, netvarkingo automobilio, nuo kitokios žmonių veiklos. Jei kils gaisras, toje vietoje buvusiems piliečiams teks dalyvauti ne vienoje įvairių tarnybų apklausoje, aiškinti, ką, kur, kodėl veikė. Jei nustatoma, kad žmogus kaltas dėl gaisro, jam tenka atlyginti milžiniškus nuostolius“, – kalbėjo F. Bakys.
Šiemet urėdijos miškuose gaisrai kilo dukart. Abu kartus ugnis gamtą niokojo netoli Viešvilės, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono šaudykloje.
Pataria pasiruošti
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena gyventojams, kad šiuo metu lankantis miškuose būtina elgtis itin atsargiai. Kaip rodo statistika, dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške dabar labai greitai gali užsiliepsnoti sausa žolė, spygliai, dervingos medžių šakelės, sausos samanos. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Todėl esant sausam ir karštam orui juos kūrenti miške draudžiama.
Vykstantys poilsiauti į mišką primygtinai raginami atkreipti dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informavimo priemones, vykdyti visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Jei pastebėsite miške beįsiplieskiantį gaisrą, nelikite abejingi, tuoj pat skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir mėginkite jo plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip pusės metro juostą. Jei gaisras nedidelis, pasistenkite jį užgesinti patys, nelaukdami, kol ugnis išplis.
Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti nedelsdami iškvieskite ugniagesius. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas.
Lukas PILECKAS
