Savivaldybei paskelbus informaciją apie baigiamus gamtos pažinimo parko, esančio Mituvos slėnyje, įrengimo darbus, viešoje erdvėje prasidėjo diskusijos dėl Kraštovaizdžio tvarkymo projekte numatyto gamtos pažinimo bokšto. Tiems, kas išsamiau nebuvo susipažinęs su projektu, šio bokšto atsiradimas kėlė pačias įvairiausias iliuzijas, fantazijas ir lūkesčius, jog ir Jurbarke atsiras apžvalgos bokštas.
Jurbarkas yra kompaktiškas miestas, apribotas Nemuno upe iš pietų, Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorija iš vakarų ir galinga elektros linija iš šiaurės pusės.
Miesto viduje dar yra miškų sklypai, šiuo metu priklausantys Valstybinei miškų urėdijai, taip pat nemaža kultūros paveldo teritorija.
Iš anksto pradėjus ruoštis šiam projektui, rengiant projektinius pasiūlymus ir formuojant žemės sklypus, buvo atliekami visi teisėti veiksmai, kad kraštovaizdžiui patrauklios teritorijos nebūtų privatizuotos.
Tai užtruko ne vienerius metus. Visi vietiniai žmonės žino, kokios apleistos buvo šios teritorijos, kiek talkų metu buvo išvežta įvairiausių šiukšlių.
Vienas iš kraštovaizdžio tvarkymui skirtų kriterijų buvo ne mažesnis kaip 7 hektarų žemės plotas mieste. Nedideliame Jurbarko mieste tokią didelę teritoriją buvo nelengva surasti, bet, rengiantis šiam projektui iš anksto, kaip tik ir buvo suformuoti abipus Mituvos upės esantys du sklypai, kurie ir sudarė apie 7 hektarus ploto.
Kitas kriterijus – pažeisto gamtiniame karkase esančio kraštovaizdžio tvarkymas. Šie abu sklypai kaip tik ir atitiko tuos kriterijus, todėl pagrindiniai projekto tikslai ir buvo šias teritorijas pritaikyti gamtos pažinimui ir gyventojų poilsiui.
Muitinės g. 36 esančiame 4, 4369 ha ploto žemės sklype buvo suprojektuota apie 2 kilometrus 300 metrų takų, o Barkūnų g. 11 priskirtame 3,4782 ha ploto žemės sklype – apie 1,4 kilometro takų. Abejuose sklypuose sukurta vienalytė takų, aikštelių, įrenginių ir želdinių sistema. Suprojektuotas sklypų želdinių tvarkymas.
Muitinės g. 36 ir Barkūnų g. 11 sklypuose numatyta šalinti blogos ir patenkinamos būklės medžius, sodinti naujus medžius, išardyti veją po būsimomis dangomis, sodinti naują veją, sėti laukinių gėlių pievą.
Pėsčiųjų takai formuojami pritaikant prie esamo reljefo, esamų žmogaus suformuotų takų ir želdinių išsidėstymo sklypuose. Šio projekto sprendiniais numatoma kuo mažiausia įtaka esančiai žaliajai struktūrai sklypuose.
Sprendiniais siūloma pagerinti kraštovaizdžio arealų būklę, gamtinio karkaso struktūros vientisumą ir vertę, sukontroliuojant žmonių judėjimą ir veiklą sklypuose.
Prie takų numatyta nemažai edukacinių stendų, kurie supažindintų lankytojus su čia augančiais augalais, medžiais, gyvenančiais vabalais, paukščiais ir kitais gyvūnais.
„Planuotas pastatyti gamtos pažinimo bokštelis buvo tik vienas iš gamtos, kraštovaizdžio pažinimo elementų. Nebuvo keliamas tikslas tą bokštelį padaryti aukštą ar panašų į apžvalgos bokštus, kuriuos paprastai įrengia regioniniai parkai.
Mūsų tikslai buvo visai kitokie“, – tvirtina Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja – vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė.
Pasak architektės, kiekviename žemės sklype numatant automobilių statymo vietas buvo pagalvota ir apie parko lankytojus, ir apie žvejus, kurie neturėdavo kur palikti mašinų. Basakojų takuose ir kitose vaizdingose vietose buvo numatyti vaikų žaidimų įrenginiai.
Minėtiems elementams nebuvo numatytas finansavimas iš kraštovaizdžio projekto, tačiau jau planuojama įrengti Muitinės gatvėje mašinų stovėjimo aikštelę iš kitų lėšų.
Įrengtas nusileidimas prie upės judėjimo negalią turintiems žmonėms, bet jį bus galima pritaikyti ir kitiems tikslams. Mituvos upės vandenis bus galima pasiekti skirtingose vietose įrengtais laiptais.
Pasak Gražinos Gadliauskienės, šiame projekte nebuvo numatytas pėsčiųjų tiltas per Mituvos upę.
„Turėjome archyvinių planų, kuriuose buvo nurodyta buvusio tilto vieta. Tilto projektavimą užsakėme kitu projektu, įvertinę esamą dvaro parko tiltelio ilgį.
Deja, pagal potvynių rizikos žemėlapius didžioji teritorijos dalis yra užliejama, todėl tarnybos, išduodančios projektavimo sąlygas, pareikalavo, kad tiltas būtų labai aukštai iškeltas ir jo ilgis taptų 120, o gal dar ir daugiau metrų.
Tokiam dideliam statiniui lėšų neturėjome, todėl projekto atsisakėme. Negalima pasakyti, kad viskas sklandžiai sekėsi, tačiau bus stengiamasi maksimaliai ištaisyti visus neatitikimus, kad kraštovaizdžio parkas būtų tikra atgaiva Jurbarko žmonėms ir svečiams.
Darbai parke dar vyks. Dar nebaigtas ir pats gamtos pažinimo bokštelis, todėl tikimasi, kad pabaigus visus rangos sutartyje numatytus darbus, niekas nesakys, kad parkas netinkamai įrengtas, o bokštas – per mažas“, – teigia G. Gadliauskienė.
Gamtos pažinimo bokšteliskelių metrų, eik tu į pensiją,jie durnina žmones,metalo svetimkūnį pastatę,bl aiškina kiti tikslai balvonai bl .