Į savaitgalį vykstančias Jurbarko miesto ir verslo dienas atvyko gausi delegacija iš Moldovos, Kriuleni (Criuleni) miesto. Kol Kriuleni miesto meno mokyklos moksleiviai pramogavo Jurbarko muziejuose, savivaldybės vadovai priėmė oficialią Kriuleni delegaciją bei kitus svečius iš Moldovos.
Savivaldybėje viešėjo Kriuleni miesto vicemeras Jurijus Prokofjevas, vyriausioji buhalterė Larisa Istrati ir verslininkas Aleksandras Kožokaru. Į susitikimą su savivaldybės vadovais atvyko ir Kriuleni miesto meno mokyklos atstovai, lydimi Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos vadovės Loretos Šavelienės ir mokytojų.
Jurbarko ir Kriuleni savivaldybių draugystė prasidėjo dar 1990 metais, kai vicemeras Saulius Lapėnas, tuomet ėjęs Jurbarko rajono valdytojo pareigas, ir tuometinis Kriuleni rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Vladimiras Čiobanu pasirašė „Broliavimosi sutartį“.
„Tokio teksto, koks buvo šioje sutartyje, dabar neleistų pasirašyti jokie reglamentai, tačiau tai buvo tikros draugystės pažadas“, – sakė S. Lapėnas.
Sutarties originalas buvo parodytas delegacijos nariams, o vicemeras perskaitė palaikančią V. Čiobanu telegramą, kurią jis atsiuntė po kruvinų įvykių kovojant už Lietuvos nepriklausomybę.
Oficiali Bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis tarp Jurbarko ir Kriuleni miestų pasirašyta 2006 m. gegužės 27 d. Joje nutarta keistis patirtimi ugdymo, kultūros, sporto ir turizmo srityse, skatinti švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimą, jaunimo mainus, rengti bendrus projektus pagal Europos Sąjungos programas. Nuo pat draugystės tarp miestų pradžios jurbarkiečiai ir moldavai keliavo vieni pas kitus, į festivalius ir šventes vyko meno kolektyvai, oficialios delegacijos.
Vėliau ryšiai buvo susilpnėję, tačiau praėjusį rudenį Moldovoje, Kriuleni miesto 410 metų įkūrimo renginiuose, viešėjusi Jurbarko r. savivaldybės delegacija, vadovaujama Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Danutės Matelienės, aptarė bendradarbiavimo galimybes. Į Jurbarką delegacija parvežė moldavų pageidavimą atnaujinti santykius ir bendradarbiavimą. Kelionės rezultatas – ši viešnagė Jurbarke.
Kriuleni vicemeras J. Prokofjevas padėkojo už galimybę lankytis Jurbarko savivaldybėje. Jis pakvietė jurbarkiečius atsakomojo vizito į gražų Dniestro upės pakrantėje įsikūrusį Kriulenį. Mieste gyvena apie 8,5 tūkst. gyventojų, veikia dvi mokyklos, darželis, meno mokykla, kultūros centras, dvi bibliotekos. Tai – iš savivaldybės biudžeto išlaikomos įstaigos. Dauguma gyventojų dirba žemės ūkyje.
Vyriausioji miesto buhalterė, kaip ir Jurbarko r. savivaldybės meras – buvusi mokesčių inspekcijos viršininkė, L. Istrati pasakojo, kad miestas gyvena iš vietinių mokesčių. Jų metinis biudžetas siekia 12 mln. lėjų, o tai sudaro 600 tūkst. Eur. „Esame nedideli, gyvename iš to, ką surenkame“, – sakė L. Istrati. Valstybės dotacijos Criuleni savivaldybei sudaro visai nedidelę dalį biudžeto. Tačiau ir moldavai rašo projektus, gauna Europos Sąjungos lėšų. „Žinoma, gauname gerokai mažiau nei jūs. Projektai padeda įrengti vandens tiekimo sistemas, atnaujinti mokyklas, vystyti energetinius projektus“, – pasakojo viešnia.
Pasak verslui atstovaujančio A. Kožokaru, Kriuleni savivaldybėje didžiulis dėmesys skiriamas žemės ūkiui. Jis pats turi ūkį, kuriame augina sodinukus bei vaisius. „Daugiausia auginame kriaušių, trešnių ir abrikosų. Juos parduodame Rusijoje, Baltarusijoje. Labai norėtume dirbti su ES šalimis, tačiau dar negalime įgyvendinti visų ten keliamų reikalavimų produkcijai. Perdirbti taip pat mums neapsimoka – labai brangūs energijos, perdirbimo ištekliai, ir mūsų produktai tampa nekonkurencingi“, – sakė verslininkas.
A. Kožokaru patikino, kad moldavai stengiasi žemės ūkyje diegti technologines naujoves, pats savo ūkyje neseniai įrengė saulės kolektorius. Svečias pasiguodė, kad Rusija moldaviškoms prekėms taip pat taiko įvairius draudimus, todėl jiems labai svarbu patekti į Europos šalių rinkas. „Mes turime fondą, kuris remia žemės ūkį, tačiau to rėmimo nepalyginsi su ES fondų pagalba. Turime dar daug nuveikti, kad galėtume pasiekti to, ką pasiekėte jūs“, – sakė verslininkas.
Atsinaujinusia draugyste tarp miestų labai džiaugėsi Kriuleni miesto meno mokyklos direktorė Natalia Dimitrasco. Ji pristatė drauge atvykusius mokyklos mokytojus, o vienas pedagogas jurbarkiečiams netgi padovanojo smuiko melodiją. N. Dimitrasco pažadėjo dar daugiau muzikos ir šokių koncerte mamoms bei miesto šventėje.
Meno mokyklos mokytoja ir kultūros centro šokių kolektyvo vadovė Natalia Coretchi dėkojo už galimybę į Jurbarką atvežti vaikus. „Jie nuo pat ryto muzikuoja ir šoka jūsų meno mokykloje, laksto po parką. Tikiu, kad jie parsiveš daugybę įspūdžių bei kitokios patirties“, – sakė viešnia.
Pasak jos, kelionė į Jurbarką buvo labai sunki ir ilga, teko įveikti septynias muitines, kuriose laukdavo po 2-3 valandas. „Tačiau kentėti buvo verta. Jau matau, kad iš Jurbarko mes grįšime su puikiomis emocijomis ir dar ilgai ilgai važinėsime vieni pas kitus“, – džiaugėsi N. Coretchi.
Svečiams buvo parodytas filmas apie Jurbarko kraštą. Jurbarkiečiai ir moldavai apsikeitė ne tik gražiais žodžiais, bet ir dovanomis. O gražiausias dovanas – aistringus šokius ir spalvingus pasirodymus moldavai dovanos Jurbarko miesto ir verslo dienų scenose.
Jūratė Stanaitienė
