Gaunantieji mažas pajamas ir neturintys kur gyventi gali būti įrašyti į eilę ir būstą gauti iš savivaldybės. Bėda ta, kad dažnai savivaldybės ar socialinio būsto nuomininkai neturi pakankamai pajamų arba paprasčiausiai nenori mokėti už nuomą ir kitas paslaugas, o jų skolos savivaldybei ir įmonėms nepaliaujamai didėja.
Rūpinasi tik nuoma
Jurbarko r. savivaldybės internetinėje svetainėje pateikta informacija, kad savivaldybės būsto fonde yra 175 būstai, iš kurių 12 – tarnybiniai butai. 100 šio sąrašo būstų turi socialinio būsto statusą, likusieji – savivaldybės. Pastarieji po truputį įtraukiami į savivaldybės privatizuojamo turto sąrašą ir gyventojai gali tapti tikraisiais savininkais. Socialiniai būstai pagal eilę skiriami nepasiturintiems gyventojams.
26 socialiniai būstai yra kaimuose, kiti mieste. Pasak Jurbarko r. savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Vasiliauskaitės, šiuo metu laisvas tik vienas socialinis būstas Klausučiuose.
Kartais gyventojai skundžiasi, kad socialinis butas stovi tuščias. „Dažnai butas būna tuščias, kol vyksta teismo procesas ir nuomininkas oficialiai neiškraustomas. Kol įsigalioja sprendimas, butas niekam negali būti išnuomotas“, – tvirtina specialistė. Dabar Jurbarko r. savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše įrašyta 60 asmenų.
Ir gyvenantieji savivaldybės, ir socialiniuose būstuose pasirašydami nuomos sutartį įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Šio mokesčio dydis 2015 m. patvirtintas savivaldybės tarybos sprendimu. Pasikeitus įstatymui keitėsi nuomos kainos – mieste didėjo, kaime mažėjo. Mažiau moka socialinio būsto nuomininkai, šiek tiek daugiau – savivaldybės butuose gyvenantys asmenys. Už socialinį būstą brangiausiai – 25-29 eurus per mėnesį moka didesnių butų mieste nuomininkai, o kaimuose tokių būstų nuoma kartais siekia vos pora eurų. Savivaldybės būstų nuomininkai mieste moka ir 30-40 eurų, kaime – nuo kelių eurų per mėnesį.
Tačiau ir iš to nedidelio mokesčio susikaupia nemenkos skolos. Savivaldybės specialistai administruoja tik seniūnijose esančių savivaldybės būstų nuomos mokestį, miesto būstų nuomininkų skolomis įpareigota rūpintis UAB „Jurbarko komunalininkas“, kuri ataskaitas apie šiuos būstus savivaldybei teikia kas ketvirtį. Savivaldybė nuomininkams siunčia sąskaitas, o tris mėnesius jų neapmokant pradedama skolos išieškojimo procedūra.
Nepavykus su nuomininku susitarti gražiuoju kreipiamasi į teismą ir skolos išieškojimas perduodamas antstoliams. Kartais tenka griebtis ir iškeldinimo iš buto.
Rugpjūčio pabaigoje savivaldybės administruojamų būstų nuomininkų, dar tebegyvenančių juose, skolos siekė 2033 eurus. Šią suma skolingas 21 nuomininkas, iš kurių 10 – socialinių būstų nuomininkai. Aštuoni jau iškeldinti arba privatizavę butus nuomininkai liko skolingi 869 eurus.
Iš aštuonių socialinio būsto nuomininkų priteisti 1238 eurai, antstoliams perduota išieškoti 867 eurus iš keturių nuomininkų. Šiuo metu dar viena byla dėl skolos išieškojimo ir viena dėl nuomos sutarties nutraukimo ir skolų priteisimo yra teisme.
1412 eurų skola priteista ir aštuoniems savivaldybės būsto nuomininkams, antstoliai bando išieškoti 548 eurus iš keturių nuomininkų.
„Skolos dažniausiai nesugrįžta, ir nemanau, kad kada sugrįš. Kartais gaunam iš antstolių pranešimą, kad į savivaldybės sąskaitą įplaukė lėšų, bet taip būna labai retai“, – sako V. Vasiliauskaitė.
Pasak specialistės, vis tik dauguma nuomą moka tvarkingai. Kad ir turėdami nedideles pajamas, žmonės stengiasi neprisidaryti skolų, o kai kurie net sugeba įsigyti būstą.
Nepasiturintiems gyventojams yra galimybė nuomotis butą iš trečiųjų asmenų ir gauti iš savivaldybės nuomos kompensaciją, kuri siekia apie 9 eurus vienam šeimos asmeniui per mėnesį. Tačiau nuomos sutartis gali sudaryti tik tokią veiklą deklaruojantys nuomotojai, o tokių Jurbarke yra tik vienas.
Skolos užprogramuotos
UAB „Jurbarko komunalininkas“ renka nuomos mokestį iš mieste esančių savivaldybės ir socialinių būstų nuomininkų, taip pat pateikia jiems sąskaitas už paslaugas – administravimą, techninę priežiūrą ir kai kurių būstų šildymą.
Bendrovė aptarnauja 132 savivaldybės būsto fonde esančius butus. Didžioji dalis šių būstų gyventojų mokesčius moka tvarkingai, tačiau susikaupusios skolos – įspūdingos. Balandžio 1 d. savivaldybės būstų nuomininkai bendrovei buvo skolingi per 48 tūkst. Eur. Per vasarą ši skola buvo sumažėjusi iki 46 tūkst. eurų.
„Jurbarko komunalininko“ juristė Rūta Vasiliauskienė labai entuziastingai siuntė visiems klientams, turintiems bent 20 eurų skolą, priminimus apie įsiskolinimą, tačiau suprato, kad dėl tokių mažų skolų neverta gaišti laiko ir eikvoti lėšų korespondencijai.
„Jei jau nemoka, tai ir nemokės – gali siųsti raštus, priminimus ar duoti į teismą. Štai ir dabar išsiunčiau savivaldybei raštus dėl šešių skolininkų, kurių skolos didesnės nei 500 eurų. Ar nutraukti nuomos sutartį, sprendžia savivaldybė“, – teigia R. Vasiliauskienė.
Didžiulę skolą sukaupė apie 50 nuomininkų: beveik 24 tūkst. eurų skolingi jau iškeldinti nuomininkai, o 22,5 tūkst. – tebegyvenantys. Didžiausia skola siekia 2,5 tūkst. eurų, o skolingas asmuo dar tebegyvena savivaldybės būste. „Matyt, šis asmuo turi nepilnamečių vaikų, todėl negalima jo iškraustyti“, – sako juristė. Ne paslaptis, kad nutraukus vieno būsto nuomos sutartį remtina šeima apsigyvena kitame socialiniame būste – gal kaime, kur mažesni mokesčiai, tačiau skolos kaupiasi ir toliau.
„Socialiniai būstai suteikiami ne patiems turtingiausiems, todėl natūralu, kad tos skolos kaupiasi“, – mano R. Vasiliauskienė. Didžiausios skolos už šildymą. Jos sudaro pusę visų skolų – 23 tūkst. Eur. Vien Klausučiuose nuomininkai už šildymą skolingi beveik 18 tūkst. Eur.
Šiuo metu UAB „Jurbarko komunalininkas“ teismui pateikti 8 ieškiniai, iš jų vienas – dėl iškeldinimo. Iškeldinama iš buto nedažnai – tik kai nuomininkas yra nežinia kur ar neišsikrausto savanoriškai. Dažniausiai nutraukus nuomos sutartį gyventojai išsikelia gražiuoju, pasirašo pasižadėjimus grąžinti skolas, tačiau vėliau vis tiek tenka kreiptis į antstolius.
„Antstoliai neturi kaip išieškoti skolų – šie žmonės neturi pajamų. Sparčiausiai, nors po keletą eurų, skolos išieškomos iš pensiją gaunančių asmenų“, – sako R. Vasiliauskienė.
Skolingi visiems
UAB „Jurbarko vandenys“ abonentų skyriaus buhalterė Vaida Meškauskienė neabejoja, kad tarp skolininkų nemažai piktybiškai už paslaugas nemokančių asmenų. „Turime daug vargo su skolininkais, siunčiame priminimus, kreipiamės į teismus bei antstolius. Žmonės patys turėtų atsakingiau žiūrėti į prievolę mokėti mokesčius“, – mano specialistė.
Bendrovė aptarnauja 95 socialinius būstus mieste ir rajone. Skolų už tiekiamą geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymą turi 44 nuomininkai. Rugpjūčio pradžioje socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų skolos siekė 8822 Eur, iš jų 7509 Eur skolingi mieste gyvenantys nuomininkai, 1313 Eur – kaime. Didžiausia skola mieste – 1542 Eur, kaimo rekordininkas – 274,47 Eur skolingas Klausučių gyventojas.
Šiuo metu teisme yra 50 bylų, iš jų 46 perduotos antstoliams. Bendrovės atstovė teigia, kad yra asmenų, kurie turi po keletą bylų, o išieškojimas labai minimalus. Iškėlus vieną skolininką, kitas nuomininkas skolas didina toliau.
Nemokūs savivaldybės būstų nuomininkai skolų prikaupia ne tik savivaldybei, bet ir kitoms įmonėms. AB „Kauno energija“ filialo Jurbarko šilumos tinklai abonentų skyriaus vadovas Saulius Jakelaitis tvirtina, kad ir ši bendrovė turi problemų: „Šiuo metu yra 50 socialinių būstų, kuriems teikiame šildymo ir vandens pašildymo paslaugas. 24 butai yra įsiskolinę, o skola nesumokėta daugiau kaip 3 mėnesius ir siekia 11323 Eur. Buvę socialinių būstų nuomininkai liko skolingi 16670 eurų. Esamų ir buvusių socialinių būstų nuomininkų skola yra apie 28 tūkst. Eur. Didžioji dalis skolos yra priteista ir perduota antstoliams išieškoti“, – sako S. Jakelaitis.
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ rinkliavos administratorius Rimvydas Telišauskas suskaičiavo 169 būstus, kuriems bendrovė teikia atliekų išvežimo paslaugą. Dalis šių klientų metų pradžioje buvo skolingi 3600 eurų. Šiais metais bendrovė jau kreipėsi į teismą dėl 13 butų skolų. Kai kurie skolas padengia gavę teismo vykdomuosius raštus, tačiau daugeliu atveju tenka kreiptis į antstolius.
„Jei skola viršija 50 eurų, jau keliaujame į teismą. Skolos niekur nedingsta: jei skolininkas gyvas ar yra paveldėtojai, antstoliai anksčiau ar vėliau nors po kelis eurus išieško“, – teigia R. Telišauskas.
Ilgos procedūros
Savivaldybė ir jos įmonės „Jurbarko komunalininkas“ bei „Jurbarko vandenys“ naudojasi administracijos direktorės patvirtintu bendruoju skolų už gyvenamųjų patalpų nuomą bei teikiamas komunalines paslaugas išieškojimo tvarkos aprašu. Panaši tvarka galioja ir kitose bendrovėse.
Nuomininkui nemokant už nuomą ir paslaugas jam siunčiamas raštas apie pareigą sumokėti įsiskolinimą. Kai kurios bendrovės ant sąskaitų deda spaudą, kad asmuo yra skolingas.
Jei žmogus nereguoja į priminimą, o skolos viršija teismo išlaidas, siunčiamas reikalavimas ir informuojama, kad nesumokėjus skolos bus kreipiamasi į teismą.
Skolininkas gali būti perduodamas teismui, jei skola už patalpų nuomą viršija 50 eurų, už šildymą – 500 eurų, už karštą vandenį – 100 eurų, už geriamąjį vandenį ir nuotekas – 50 eurų. Savivaldybei nepriklausančios įmonės kriterijus nusistato pačios.
Nesumokėjus skolos įsiteisėjęs teisminis dokumentas perduodamas vykdyti antstoliams. Apraše nurodyta, kad išieškotojas, perdavęs vykdomuosius dokumentus antstoliui, turi nuolat domėtis bylos eiga. Deja, tam laiko savivaldybės darbuotojams dažniausiai nelieka, ir tik pasidžiaugiama, jei į sąskaitą grįžta vienas kitas euras.
Keista ir tai, kad niekas nežino, kiek iš viso visiems paslaugų teikėjams skolingas vienas ar kitas asmuo. Ši informacija paprastai surenkama tik apie iš būsto iškraustomą asmenį.
O gal ir neverta skaičiuoti, žinoti, stebėti situaciją, nes tos skolos dažniausiai taip ir lieka skolomis. Kur pabaiga? Atsakyti turėtų būstų savininkė – savivaldybė. Tačiau panašu, kad niekas nesuka dėl to galvos.
Jūratė Stanaitienė
