Savivaldybės lėktuvas pavirto beverčio laužo krūva (15)

2008-ieji į Jurbarko aviacijos istoriją įėjo kaip vilties metai. Krašto aviatoriai ir sklandytojai savivaldybės pastangomis iš kariškių gavo neįprastą dovaną – sklandytuvams pakelti reikalingą lėktuvą „Wilga“. Dar po poros metų savivaldybė vėl parodė didelį dosnumą – skyrė 25 tūkst. litų lėktuvui sutvarkyti. Tuomet atrodė, kad mėgėjiškas aviacijos sportas rajone gyvens aukso laikus. Deja, paaiškėjo, kad savivaldybės lėktuvo istorija tebuvo pinigų švaistymas. Netrukus suniokotas ir apvogtas lėktuvas bus parduotas aukcione.

Dūlėjo angare

2008 m. Jurbarko pastangos įgyti lėktuvą pasiekė Vyriausybę. Pastaroji net du kartus svarstė, ar perduoti kariuomenės turtą savivaldybei. Galiausiai leidimas buvo gautas, ir „Wilga“ iš Lietuvos kariuomenės angarų iškeliavo į Jurbarką ir pagal panaudos sutartį buvo perduota Jurbarko oreiviams. Ekspertai tuomet nurodė 11 defektų, kuriuos reikėjo pašalinti, kad lėktuvas būtų tinkamas civilinei aviacijai.

2010 m. savivaldybė surado 25 tūkst. litų (7240 eurų) lėktuvo remontui. „Wilga“ buvo sutvarkyta ir įregistruota civilinių orlaivių registre. Jurbarko aeroklubo duomenimis, 2012 m. lėktuvas skraidė 12 val., 2013 m. – 25 val.

Vėliau į dangų lėktuvas nebekilo. Garaže klubo nariai nesugebėjo įrengti net paprasčiausios signalizacijos, todėl čia netrukdomi pasidarbavo vagys, kurie nurinko keletą svarbių lėktuvo detalių. Problemų taip pat kėlė nusidėvėjusi uodegos detalė, kurios aviatoriai nerado.

Panašu, kad tokių aplinkybių, sprendimų ir aplaidumo dėlionė įkalė vieną paskutinių vinių į Jurbarko aeroklubo veiklos karstą. Ne vienus metus klubą krečia įvairūs nesutarimai, o jurbarkiečiai jau seniai padangėje nemato nei motorinio lėktuvo, nei sklandytuvų.

Kad klubo veikla užšaldyta, pripažįsta ir aeroklubo vadovas Raimondas Pranaitis. Vyras tikina, kad klubas esą vienija apie dešimt narių, tačiau dauguma jų dirba užsienyje ir aktyviai nebeskraido.

Spalio 29 d. į posėdį susirinkusi savivaldybės taryba sprendė, ką daryti su „Wilga“. Politikams teko pripažinti, kad iš lėktuvo, kaip ir iš noro atgaivinti Jurbarke aviaciją, teliko skatiko neverta laužo krūva. Įvertinusi aplinkybes taryba priėmė sprendimą „Wilgą“ atsiimti iš oreivių ir bandyti parduoti aukcione.

Saugojo tradicijas

Vienas didžiausių lėktuvo įsigijimo iniciatorių 2008 m. buvo tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas, dabar tvirtinantis, kad labai skaudu, jog didžiulės pastangos ir lėšos, kurias dėjo savivaldybė stengdamasi atgaivinti nuo 1957 m. gyvavusį aeroklubą ir pratęsti ilgametes skraidymo tradicijas, nuėjo niekais.

„Tikrai labai apmaudu, kad taip nutiko. Pamenu, kaip visi juokėsi, kai gavome tą lėktuvą ir netikėjo, kai sakiau, kad aš pats juo skrisiu. Skridau. Tačiau lėktuvo neišsaugojo nei aeroklubas, nei savivaldybė. Labai dėl to gaila“, – sakė J. Bučinskas.

Pašnekovas puikiai prisimena, kad laiko ir pastangų gauti „Wilgą“ reikėjo itin daug. Tuometinė rajono valdžia ne kartą lankėsi Prienuose, tikino kariuomenės atstovus, kad rajonui lėktuvas būtinas.

„Pagaliau tapome turbūt vienintele savivaldybe, kuri turi nuosavą lėktuvą. Kalbėjome ne tik apie aeroklubo veiklą, bet ir apie aviacinį turizmą. Juk turime tokį nuostabų Nemuno slėnį su pilimis ir piliakalniais, kuriuos labai gražu apžiūrinėti iš paukščio skrydžio. Deja, tai ir liko svajonėmis“, – apmaudo neslėpė buvęs savivaldybės administracijos direktorius.

Parama – rekordininkė

Sudaužytos tuometinių rajono vadovų svajonės biudžetui kainavo daug. Lėktuvui suremontuoti 2010 m. skirti 25 tūkst. litų (7240 eurų) – neįprastai didelė suma vienam klubui. Tai beveik dvigubai viršija kasmet savivaldybės skiriamas lėšas visam rajono suaugusiųjų sportui. Pasak Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus Antano Domeikos, klubų finansavimui paprastai skiriama nuo trijų iki šešių tūkstančių eurų.

„Skirstydami klubams pinigus atsižvelgiame į jų pasiekimus. Tarkim „Vulkanui“ buvo skirta 1448 eurai, nes komanda žaidžia respublikos pirmenybėse – antrojoje Lietuvos futbolo lygoje. Kitus klubus taip pat remiame pagal galimybes – nuperkame prizus varžyboms, sumokame už salių nuomą“, – tikino A. Domeika.

Lėktuvą Jurbarko aeroklubas naudojo penkerius metus. Todėl nesunku suskaičiuoti, kad per šį laikotarpį aeroklubas buvo labiausiai savivaldybės paremta nevyriausybinė organizacija, tačiau apie jo aktyvią veiklą seniai nieko negirdėti.

Svetimo netaisė

Jurbarko aeroklubo vadovas R. Pranaitis įsitikinęs, kad didžiausia atsakomybė dėl lėktuvo likimo tenka rajono savivaldybei. Esą pastarosios ne kartą buvo prašyta pasirūpinti tinkama orlaivio apsauga – įrengti signalizaciją, tačiau to nebuvo padaryta. Taip pat esą savivaldybė neužtikrino, kad orlaiviui netrūktų atsarginių dalių.

„Trūko lėktuvui vienos dalies. Iš Lenkijos ją buvo galima parsivežti už maždaug 300 eurų, tačiau savivaldybė remonto nefinansavo“, – sakė R. Pranaitis.

Paklaustas, kodėl dešimt aviatorių negalėjo sudėti po trisdešimt eurų taip reikalingai detalei, klubo vadovas buvo kategoriškas – lėktuvas ne klubo, klubas jo ir netaiso.

„Teoriškai aš ir vienas galėjau tą detalę nupirkti, tačiau ne taip viskas daroma. Lėktuvas juk savivaldybės“, – įsitikinęs pašnekovas.

R. Pranaitis turi ir paaiškinimą, kodėl per kelerius metus lėktuvas tiek nedaug skraidė. Esą „Wilga“ skirtas tik į dangų pakelti traukiamiems sklandytuvams, todėl yra galinga ir degina daug kuro. Kur nors toliau skristi tokiu lėktuvu – labai brangu.

Koks likimas laukia brangiai mokesčių mokėtojams kainavusio lėktuvo, kol kas neaišku. R. Pranaitis pripažįsta, kad jei paskelbtas aukcionas nesulauks didelio dėmesio ir už lėktuvą nebus siūlomos milžiniškos sumos, orlaivį galbūt nupirks jis pats.

Kol suinteresuoti asmenys svarsto, kaip pasidalyti kol kas savivaldybei priklausančio turto likučius, rajono administracijai ir politikams tenka pripažinti, kad jurbarkietiški pasiskraidymai biudžetui atsiėjo itin brangiai. Už 7240 eurų surengti vos keli fotografų skrydžiai virš rajono ir į dangų keliolika kartų pakelti sklandytuvai.

Lukas PILECKAS