Savivaldybių reitinge Jurbarkui gerų žinių nėra (8)

Pirmadienį Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė kasmetinį „Savivaldybių indeksą“. Šiemet tai padaryta jau aštuntą kartą. Jurbarko r. savivaldybei indeksas vėl nepalankus. 2016 m. koptelėjusi į 39 sąrašo, kuriame yra 54 mažosios savivaldybės, vietą, jau porą metų ji ritasi žemyn. Šįkart net iki ketvirtos vietos nuo galo.

Į pagalbą savivaldybėms

„Savivaldybių indeksas“ – vienas iš detaliausių savivaldybių tyrimų Lietuvoje. Nors tyrimas nepretenduoja tapti absoliučiai nepaneigiamu ir teisingu, įvertinimas tarptautiniu lygiu patvirtina jo svarbą. 2014 m. LLRI rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą.

Pasak LLRI prezidento Žilvino Šilėno, šis indeksas leidžia gyventojams, politikams pasilyginti su kaimynais, panašaus dydžio savivaldybėmis, mokytis vieniems iš kitų ir tobulėti.

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Remiantis praėjusių metų duomenimis sudaromi 6 didžiųjų savivaldybių ir 54 mažųjų reitingai.

Paprastai gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų, mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui, efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti, atsisako nebūtinų, nepirminių funkcijų, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių, mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Lyderiai tolsta

Jau septinti metai tarp didžiųjų miestų išsiskiria du lyderiai – Klaipėda ir Vilnius. Šiemet į pirmąją vietą išsiveržė Klaipėda. Šiauliai šiemet didžiųjų savivaldybių indekse treti, Kaunas kol kas ketvirtoje vietoje.

Tarp mažųjų savivaldybių tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės.

LLRI šiais metais išskiria dvi tendencijas – lėčiau mažėja nedarbas, lyderiai tolsta nuo atsiliekančiųjų. Nors nedarbo lygis Lietuvoje krito nuo 10,8 proc. 2014 m. iki 9 proc. 2017 m., mažėjimas – vis vangesnis. Nepaisant ekonomikos augimo, nedarbas kai kur net ir auga. Tai tampa ne tik mažųjų miestelių problema. Ilgalaikių bedarbių, tai yra žmonių, nerandančių darbo metus ir ilgiau, dalis augo kas antroje savivaldybėje. 2014-2015 m. ilgalaikių bedarbių dalis augo tik 12 savivaldybių, o 2016-2017 m. beveik pusėje (29) savivaldybių. LLRI nuomone, aukštas nedarbo lygis yra dar vienas iššūkis šalia emigracijos ir visuomenės senėjimo.

Ekonominio aktyvumo rodikliai rodo lyderių atsiplėšimą. Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą, lyderių dešimtukas investicijas didino vidutiniškai po 150 eurų gyventojui, o atsiliekančiųjų dešimtuke – TUI net mažėjo. Veikiančių ūkio subjektų 1 tūkst. gyventojų geriausiųjų dešimtuke padaugėjo 5,9, o paskutiniame dešimtuke – tik 2,1.

Panaši tendencija ir pagal migracijos rodiklius. Nuo 2015 metų sparčiausiai tuštėjančias savivaldybes kasmet palieka po 2,5-3 proc. gyventojų.

„Jei ekonomikos augimą prilygintume upės tėkmei, tai vienos savivaldybės tik plūduriuoja pasroviui, o kitos – sparčiai irkluoja priekyje“, – situaciją apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas.

Skuba pasigirti

Jurbarko r. savivaldybė ne tik sunkiai išsilaiko vandens paviršiuje, tačiau net grimztelėjo į dugną. Per porą metų savivaldybių reitinge prarasta 12 pozicijų. 2016 m. savivaldybei per 13 pozicijų šoktelėjus į viršų, Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius džiaugėsi, kad einama teisinga linkme, ir paskelbti reitingai davė stimulą augti, tačiau šiemet optimizmo, matyt, jau būtų mažiau.

Ir visai nesvarbu, kad savivaldybės internetiniame puslapyje paskelbtoje informacijoje apie LLRI atliktą tyrimą pajuodintos tik teigiamos išvados apie Jurbarko r. savivaldybę, besidomintys savivaldybės padėtimi tikrai sugebės perskaityti ir nepalankias.

Savivaldybė pabrėžia savo pasiekimus valdymo srityje, kurios vertinimas bendrame indekse sudaro 20 proc. Šioje srityje vertinami savivaldybės gebėjimai valdyti biudžetą, turtą ir administracijos darbą. Tradiciškai tai – stipriausios Jurbarko r. savivaldybės pusės. Jurbarkiečiai sugebėjo neprasiskolinti, o administracijos išlaikymas kainavo pigiau nei vidutiniškai kitose lyginamosiose savivaldybėse.

Savivaldybė pagirta už turto valdymą. Jai priklauso palyginti nedaug pastatų ir patalpų. Net 30 proc. savivaldybei priklausančio patalpų ploto įtraukta į parduodamų objektų sąrašą. Kita vertus, savivaldybės specialistai puikiai žino, kad šio sąrašo papildymas duoda ir papildomų balų reitinguojant savivaldybes, todėl tai yra geras būdas pakilti šiek tiek aukščiau.

LLRI pažymėjo, kad pernai savivaldybėje pagerėjo valstybinių brandos egzaminų rezultatai, tad už gerą įvertinimą galima dėkoti gabiems Jurbarko jaunuoliams ir jų mokytojams. Beje, tai bene vienintelė sritis, kur įtakos rezultatams turi gyventojai. Nors savivaldybės vadovams atrodo kitaip. Internetinėje svetainėje skelbiama, kad: „Lietuvos savivaldybių indekso suvestinėje – ne tik savivaldybės, bet ir kiekvieno gyventojo indėlio į Jurbarko krašto sėkmę, rezultatas“. Atsakomybę už prastus rezultatus bandoma deleguoti visiems jurbarkiečiams.

Neranda recepto

Liūdniausios žinios, pagal LLRI tyrimą, srityse, kuriose savivaldybė turėtų dirbti daugiausia. Kasmet ji tarkuojama už nesugebėjimą pritraukti investicijų. Šioje srityje jurbarkiečiai nuo pernai smuktelėjo dar vienu balu ir surinko tik 36.

Vienam Jurbarko r. savivaldybės gyventojui teko 761 euras materialinių investicijų, kai mažųjų savivaldybių vidurkis – 1084 eurai, ir tik 36 eurai tiesioginių užsienio investicijų, kai vidurkis – 1129 eurai. Investicijų srityje geresnių rezultatų neatnešė nei suformuoti sklypai, į kuriuos daug vilčių dėjo rajono politikai, nei rengtos verslo misijos ir ambasadų lankymas. „Investicijų“ srityje jurbarkiečiai lenkia vos 8 savivaldybes, o investicijų gerinimo recepto rajono vadovai taip ir nerado.

Mažųjų savivaldybių vidurkių neviršijo ir 2017 m. verslo liudijimus įsigijusių gyventojų, veikiančių ūkio subjektų, išduotų statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų. Sustingusi ekonomika prisidėjo, kad nedarbo lygis pernai buvo vienas didesnių – 13,3 proc. Mažųjų savivaldybių vidurkis – 9,3 proc. Ilgalaikių bedarbių dalis taip pat viršijo vidurkį – 34,8 proc. lyginant su 28,8 proc.

Kenčia gyventojai

Pagal LLRI rekomendacijas, Jurbarko r. savivaldybei be „Investicijų“ labiausiai pasitempti reikėtų „Transporto“ ir „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ srityse. Šlubuoja ir kitos gyventojams svarbiausios sritys – komunalinis ūkis ir švietimas. Gyventojams svarbiausiomis priskiriamų sričių vertinimas sudaro net 50 proc. viso indekso vertinimo.

Šiose srityse vertinama labai daug veiksnių: nuo privataus verslo įtraukimo į komunalinio ūkio paslaugas, atliekų tvarkymą, viešųjų konkursų skelbimo, lėšų mokykloms iki ligoninės veiklos pelningumo, nedarbo lygio, šilumos ir vandens kainų.

LLRI pastebi, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina – vienas aktualiausių komunalinių paslaugų rodiklių gyventojams ir verslui, todėl savivaldybės, kuriose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, palyginus su kitomis, yra maža, vertinamos geriau. Jurbarkas šiemet išskirtas kaip savivaldybė, kurioje šis mokestis – vienas mažiausių. Tačiau tai – praėjusių metų duomenys. Šiuo metu vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina Jurbarke jau gerokai išaugusi, tad ir šioje srityje pagyrimo nebesulauksime.

Vertinimo dalyje „Gyventojui“ Jurbarko r. savivaldybė surinko vos 44 balus, o tai net 5 balais mažiau nei pernai. Palyginus su 2017 m. šešiais balais krito „Komunalinio ūkio“, trimis – „Transporto“, po keturis – „Švietimo“, „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ sričių vertinimas. Pagal šias sritis Jurbarko r. savivaldybė lenkia vos keturias savivaldybes.

Savivaldybių reitingus gali vertinti kaip nori – tikėti ar nelabai, nepaisyti rekomendacijų arba atsižvelgti į specialistų patarimus, tačiau paneigti, kad indeksas gana realiai atspindi savivaldybėje vykstančius procesus, nepavyks. Ryškink neryškinęs palankias išvadas, kratykis nesikratęs atsakomybės, darbus įvertins ne tik LLRI, bet ir gyventojai.

Jūratė Stanaitienė