Senas šiferis – didelė problema (2)

Gyventojams, pakeitusiems šiferinius stogus šiuolaikiniais, iškilo nelengva problema: kur dėti senus šiferio lakštus? Paskelbta, kad juos utilizuoti padės valstybė, tad dauguma, nuošalėje sukrovę atliekas, laukia tos laimingos valandos. Ir ji atėjo. Deja, ne visiems. Gyventojai pastatų šiferinius stogus keičia dėl įvairių priežasčių: vieni dėl to, jog tą daryti skatina valstybė ir nustatyta tvarka iš dalies kompensuoja išlaidas, kitiems stogus apdaužo vasaromis kartais užklumpanti stambi kruša.

Taip namų ūkiuose susidaro asbesto atliekų, kurias sutvarkyti imasi valstybė, šiam tikslui savivaldybėms skirdama dotacijas. Šiemet pirmumo teisė suteikta toms savivaldybėms, kuriose dėl įvykusių stichinių audrų buvo paskelbta ekstremali situacija ir buvo pažeisti šiferiniai pastatų stogai.

Asbesto atliekoms tvarkyti Aplinkos projektų valdymo agentūra rugsėjo 11 d. jų turintiesiems paskelbė kvietimą teikti paraiškas ir šiam tikslui paskyrė 220 tūkst. eurų. Darbams atlikti buvo skirtas vienas mėnuo – darbai turėjo būti pabaigti spalio 13 d.

Jurbarko r. savivaldybės administracija rugsėjo 27 d. pateikė paraišką sutvarkyti 25 tonas asbesto atliekų, tačiau atsakymo ilgai negavo – Aplinkos projektų valdymo agentūra rajono paraišką patvirtino ir finansavimą paskyrė tik lapkričio 17 d. bei patvirtino tvarką, kad atliekos turės būti iš- vežtos iki gruodžio 15 d.

Individualių namų savininkai, pakeitę asbestinio šiferio stogus ir turintys asbesto gaminių atliekų, buvo pakviesti iki gruodžio 8 d. savivaldybės administracijai teikti prašymus dėl tokių atliekų surinkimo.

Atliekų turintieji gyventojai gerokai sujudo – iki lapkričio 29 d. savivaldybės administracija gavo 18 prašymų iš viso sutvarkyti 29,5 tonos šiferio atliekų. Daugiausia pageidavimų gauta iš Jurbarko, Seredžiaus ir Veliuonos seniūnijų. Mat Seredžiaus ir Veliuonos kraštuose anksčiau prasiautusi audra su stambia kruša apskaldė šiferinius stogus.

Savivaldybės administracija turėjo pripažinti, kad šį kartą nustatyta atliekų sutvarkymo kvota išseko, nauji prašymai nuo lapkričio 30 d. nepriimami. Tačiau ir po prašymų teikimo sustabdymo gauti dar šeši pageidavimai išvežti maždaug 11,5 tonos šiferio atliekų.

Šie prašymai kol kas netenkinami, nes rajono savivaldybės biudžete nėra numatyta papildomų lėšų atliekoms išvežti. Gyventojai, kurių prašymai liko nepatenkinti, turi palūkėti, kol Aplinkos projektų valdymo agentūra vėl pakvies teikti paraiškas ir paskirs naują finansavimą. Kada agentūra tą padarys, savivaldybės administracija konkretesnių žinių neturi.

Rajono savivaldybės administracija patvirtina, kad už asbesto atliekų surinkimą ir utilizavimą gyventojams mokėti nereikės – atliekos bus sutvarkytos už Aplinkos projektų valdymo agentūros paskirtas lėšas.

Tuo pačiu rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyrius informuoja, jog gyventojai asbesto atliekas gali susitvarkyti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, patiems atvežti į Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę Jurbarke (Statybininkų g. 4E). Tačiau čia reikėtų už jų tonos utilizavimą sumokėti 470 eurų.

Kitas būdas – atliekas nuvežti į Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyną Kaupių kaime, Žygaičių sen., Tauragės rajone. Čia utilizavimo kaina – 100 eurų už toną.

Trečiasis būdas – tartis su atliekas galinčia paimti Jurbarko rajone buitines atliekas surenkančia UAB „Ecoservise“ (tel. tartis dėl išvežimo kainos 8 687 44 444).

Kiek gi sveria asbestinio šiferio lapas? Jų yra įvairių, tad svoris priklauso nuo dydžio ir storio. Paprastai sveria nuo 10,5 iki 26 kg, bet yra ir sunkesnių. Apytikriai vienas kv. metras senos asbestinio šiferio stogo dangos sveria apie 10-14 kg.

Pasiūlyti alternatyvūs šiferio atliekų sutvarkymo būdai ir skaičiai verčia susimąstyti. Tikėtina, kad sąžiningi, aplinką tausojantys gyventojai lauks kito karto, kol Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimą ir pagal paraiškas skirs lėšų senam šiferiui iš gyventojų surinkti ir utilizuoti. Tačiau laukia ne visi.

Galima tvirtinti, kad Jurbarko didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėje padaryta viskas, jog gyventojai šiferio ten nevežtų. Atlikus nedidelį žurnalistinį tyrimą, kad pageidaučiau atvežti pora lengvojo automobilio priekabų šiferio atliekų, vyriškas balsas paaiškino, kad vežčiau į Tauragės sąvartyną, nes čia labai brangu – 570 eurų už toną – dar šimtu eurų kainą, negu skelbia savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyrius, padidino.

„O nemokamai kiek priimate?“ „Iki 50 kilogramų. Tai daugiausia penkis lapus“, – paaiškino.

Komentarų daugiau nereikia, nes aišku, kad Didžiųjų atliekų aikštelė dėl šiferio surinkimo yra tik parodomoji. Nekantrieji, ar turintys tik nedidelius kiekius atliekų, kol nustatytos tokios skirtingos utilizavimo tvarkos ir kainos, priėmimo kiekiai, atliekų į Jurbarko aikštelę tikrai neveš. Ir kas gali paneigti, jog dalis gyventojų neieškos kitų, slaptų, būtų jomis atsikratyti?

Valstybinės miškų urėdijos Jurbarko padalinio vadovas Darius Baziliauskas sako, kad miškininkų jau nestebina, jog dažnokai jie aptinka ne tik išmestų senų padangų, šaldytuvų, televizorių, automobilių plastmasinių detalių, bet ir krūvas šiferio atliekų, į mišką atvežamų net sunkvežimiu.

O jeigu norite įsitikinti dar vienu atsikratymo būdu, tai už degalinės prie kelio iš Jurbarko į Girdžius pasukite Kuturių kaimo (arba metalo laužo supirktuvės) link prie esančių ir apleistų buvusių garažų. Jeigu dabar ne sniegas, tai be kitų šiukšlių pamatytumėte ir krūvas išmesto šiferio. Teritorija jau seniai tapusi nelegaliu sąvartynu.