Tikslo siekimas, kantrybė ir susikalbėjimas Seredžiaus senelių globos namų gyventojams ir darbuotojams leidžia džiaugtis rezultatu – po pusketvirtų metų nepatogaus gyvenimo, statybininkų keliamo triukšmo, galvosopio dėl įvairių ūkinių reikalų rekonstruojant pastatą galima pasidžiaugti šviesiu erdviu ir patogiu gyvenimu.
ES parama oriai senatvei
1993 metais buvusio Seredžiaus vaikų darželio patalpose įkurtiems senelių globos namams ėmėsi vadovauti Zigmas Zakaras. Vaikų darželio personalas perėjo dirbti į globos namus, pastatas buvo minimaliai pritaikytas numatytai veiklai ir sulaukta pirmųjų gyventojų.
Prabėgus 22 metams įstaigai vadovauja tas pats direktorius, dirba nemažai tų pačių darbuotojų ir pirmoji gyventoja – jurbarkiškė padegėlė Aldutė Polanskytė tebegyvena šiuose namuose. Tik patys namai labai pasikeitę.
2011 m. prasidėjusiam Seredžiaus senelių globos namų rekonstrukcijos projektui didžioji lėšų dalis skirta iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos – 801380,90 Eur. Dar per 140 tūkst. eurų pridėjo valstybė. Pinigai skirti per du kartus: didžioji dalis lėšų – pradėjus įgyvendinti projektą, kita – 2014 m. bankrutavus darbus atlikusiam rangovui, prieš skelbiant naujus viešuosius pirkimus įstaigos administracijai perskaičiavus reikalingų lėšų projektui pabaigti poreikį.
Senelių namai neatitiko tokioms įstaigoms keliamų reikalavimų, todėl pirmiausia reikėjo atnaujinti seną pastatą – jame įrengti 4 vienviečiai, 5 dviviečiai, po vieną trivietį ir keturvietį kambarį. Kiekvienas kambarys turi atskirą dušą ar vonią ir tualetą. Naujame priestate įrengta 11 gyvenamųjų kambarių – 9 vienviečiai ir 5 dviviečiai. Įstaigos globotiniai dabar turi puikias gyvenimo sąlygas bei daug patogumų.
Mažuos miesteliuos – žmonės dideli
Birželio 17 d. Seredžiaus senelių globos namuose vyko įkurtuvių šventė. Drauge su namų gyventojais ir darbuotojais pasidžiaugti pabaigtu projektu sugužėjo didelis būrys svečių. Perkirpus simbolinę juostelę pastatą palaimino parapijos kunigas Virgilijus Dudonis, svečiai buvo pakviesti apžiūrėti naujų patalpų, jauno žaliuojančio sodo bei pabendrauti su globos namų gyventojais.
Pasak vienos įkurtuvių šventės viešnios, tokio darbo, koks atliktas rekonstruojant globos namus, galėjo imtis tik dideli savo siela, gerumu, tikslais žmonės. Titanišką darbą atliko senelių globos namų administracija, remiama gyventojų, bei rangovas – įmonė „Amodus“.
Direktoriui Zigmui Zakarui pasakojant, kiek visko seneliai dabar turi, galima tik spėti, kiek darbų ir bendrų pastangų reikėjo, kol tikslas buvo pasiektas. „Gyventojai dabar turi šviesius, patogius, gražius kambarius, kurie apstatyti naujais baldais, kiekviename yra televizorius. Įrengtos darbo, poilsio, maldos patalpos, svečių kambariai, virtuvėlė, persirengimo, inventoriaus, asmens higienos patalpos. Įgyvendinta svajonė – žiemos sodas jau tapo prieglobsčiu augalams. Šioje šviesioje saulėtoje patalpoje smagu leisti laiką. Koridoriuose ir lauke įrengta stebėjimo sistema. Kiekviename kambaryje yra iškvietimo mygtukai – seneliai bet kada gali pasikviesti pagalbą“, – padarytus darbus vardija Z. Zakaras.
Ne tik viduje vyko darbai – sutvarkyta ir teritorija. Dėl statybų sunaikintą sodą jau atsodino, auga daug įvairių vaismedžių, gėlių. Teritorijoje yra pavėsinė pasislėpti nuo kaitros, už gyventojos paaukotus pinigėlius užsakė skulptūrą su įstaigos pavadinimu, kurią pagamino drožėjas Juozas Videika. Kiemą nuo nepageidaujamų svečių saugo . Lauko įrangą ir augalus dovanojo rėmėjai, taip pat 6843 Eur papildomai skyrė savivaldybė.
Daug pagalbos įstaiga sulaukė iš įvairių verslininkų: Kristina Vančienė patardavo, kur kreiptis, kokius projektus rašyti, kad globos namai apsirūpintų reikalingais daiktais, nuo pat pradžių pagalbon skubėjo serediškis „A. Žilinskis ir Ko“ vadovas Žilvinas Žilinskis bei šios įmonės projektuotojas, darbus stebėjęs, kontroliavęs Tomas Gudaitis, aplinkos apželdinimu rūpinosi Onutė Kiselienė iš „Svajonių sodų“ bei Daiva Eidikienė, medžiagomis parėmė Kęstučio Andriukaičio įmonė. Svarbiausi darbai teko rangovui – įmonei „Amodus“ iš Vilniaus.
2014 m. po pirmojo rangovo bankroto skelbtą konkursą laimėję vilniečiai į objektą dirbti atvyko spalio mėnesį. „Amodus“ direktorius Renaldas Petrulionis sako, kad rado daug nebaigtų darbų. „Turėjome užbaigti kitų pradėtus darbus. Esu ne tik direktorius – kiekvieną dieną iš Vilniaus važiuodavau į Seredžių, organizavau visus darbus, samdžiau žmones, prižiūrėjau darbų spartą ir kokybę. Pasamdėme 9 vietinius darbininkus. Mūsų įmonė 10 metų dirba statybų srityje, todėl patirtis leidžia dirbti greitai ir atsakingai. Kai pradėjome dirbti, buvo padarytos priestato konstrukcijos. Mes įrengėme inžinerines sistemas – elektros, vėdinimo, šildymo. Įvedėme antrą geoterminį šildymą – tam išgręžėme dvylika 110 m gylio gręžinių, tad dabar pastatas turi labai galingą šildymo sistemą – jos dėka ruošiamas karštas vanduo, visame pastate įrengtos šildomos grindys. Net šalčiausią žiemą seneliai nesušals. Taip pat stiklinome oranžeriją, statėme duris, atlikome priešgaisrinius dažymus bei visą apdailą“, – pasakoja rangovas.
Pasak R. Petrulionio, matydamas, kaip vargsta ankštose patalpose remonto pabaigos laukiantys seneliai, stengėsi dirbti kaip galima sparčiau. „Tokios kantrybės, supratimo, santūrumo žmonių seniai nebuvau sutikęs. Ir iš senjorų, ir iš darbuotojų galima pasimokyti gerumo ir nuoširdumo. Sostinėje visi verčiasi per galvas, o į Seredžių važiuodavau kaip į rojų. Gavau didžiulį žmogiškumo impulsą. Būtų gėda prieš tokius žmones, jei darbai būtų atlikti nekokybiškai ar ne iki galo“, – atsakomybę už darbus prisiima Renaldas Petrulionis.
Šviesių namų gyventojai
Šiuo metu Seredžiaus senelių globos namuose gyvena 28 senoliai ir neįgalieji – 7 vyrai ir 21 moteris. Jauniausiam 37 metai, o vyriausiam – 93. Gyventojų amžiaus vidurkis 73 metai. Du neįgalieji juda tik su vežimėliais.
Po rekonstrukcijos globos namų plotui nuo 348,5 kv. m padidėjus iki 903 kv. m juose galės apsigyventi 40 senelių ir neįgaliųjų. Pagal finansavimo sutartį iki 2016 metų turi būti apgyvendinta 12 likusių tuščių vietų.
Įstaigos buhalterė Audronė Masaitienė sako, kad dabar į globos namus gali priimti tik Jurbarko rajono gyventojus. „Eilių nėra. Žmonės žinojo, kad vyksta rekonstrukcija ir priėmimas yra sustabdytas, todėl neskubėjo tvarkytis dokumentų. Dabar jau sulaukiame klausimų apie vietas. Žinome, kad kituose rajonuose labai sudėtinga patekti į senelių namus, o mes vietų dar turime“, – sako buhalterė.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendintas projektas leidžia suteikti seneliams tokias gyvenimo sąlygas, kad jie galėtų gyventi patogiai, oriai, turėtų kuo užsiimti, patenkintų savo poreikius. „Seneliai leidžia laiką kambariuose žiūrėdami televizorių, užsiėmimų kambaryje mėgsta žaisti kortomis, skaito, geria kavą, bendrauja. Esant geram orui eina į lauką. Iš projekto lėšų nupirktas autobusiukas, kuriuo vykstame į keliones. Maldų kambaryje galima pasimelsti, atliekamos apeigos, atvyksta kunigas Virgilijus Dudonis. Po rekonstrukcijos turime susirinkimų salę, kurioje galime daryti didesnius renginius, šventes, įsigytas projektorius filmams demonstruoti. Atsivėrus erdvėms turėsime galimybę pasikviesti daugiau įvairių kolektyvų, teatrą su spektakliais – bus dar daugiau pramogų mūsų globotiniams“, – sako A. Masaitienė.
Sąlygos gerėja ne tik globotiniams, bet ir personalui. Įstaigoje dirba 21 darbuotojas.
Planuojama priimti dar po vieną socialinį darbuotoją ir jo padėjėją. Darbuotojams įrengtas persirengimo kambarys, nupirkti trys kompiuteriai. Senieji, dar visai neblogi, bus skirti seneliams mokytis ir naudotis.
Moka mylėti gyvenimą
Daug svečių susirinko į Seredžiaus senelių globos namų atidarymo šventę, daug gražių žodžių pasakyta, geros kloties palinkėta. Tačiau brangiausi, globos namų darbuotojų, direktoriaus širdis palietę žodžiai sklido iš pačių globotinių lūpų.
Staselė Andriukaitienė – šių namų šviesuolė, prieš keletą metų atsikrausčiusi iš Raudonės apylinkių, kolektyvą sveikino visų senelių vardu. „Mūsų pečius nulenkė metų našta, plaukus papuošė rūpesčių gijos, sveikatos gal kam Dievulis pagailėjo ar patys praradome, tapome tokie, kokie esame. Vieni – neturime nieko savų, kiti – praradome, treti – tapome nereikalingi. Todėl dėkojame Dievui, kad yra tokių nuoširdžių, pasiaukojančių žmonių, kurie imasi tokio sunkaus darbo. Turime puikius kambarius, šviesius koridorius, sodą, naujai sutvarkytą aplinką, esame pamaitinti, nuprausti, lovos švariai paklotos, kampai išvalyti. Dėkoju visiems, kurie mumis rūpinasi, kantriai kenčia mūsų norus ir ambicijas. Dėkoju statybininkams už gražius namelius, kuriais galime džiaugtis ir didžiuotis, o mums, seneliams, belieka saugoti savo namelius, džiaugtis, kad esame prižiūrimi, gyventi ir mylėti gyvenimą tokį, koks jis yra. Juk gyvenimas – tik trumputė akimirka visatos begalybėje“, – gražiai bylojo S. Andriukaitienė.
Projekto pabaiga – nauja pradžia, gyvenantiems ir dirbantiems gražesniuose, šviesesniuose, patogesniuose ir, pasak kunigo Gintauto Jankausko, sakralumo jausmą keliančiuose namuose.
Jūratė Stanaitienė
