Trečiadienį Jurbarko seniūnas Romualdas Kuras miesto seniūnaičiams pristatė seniūnijos praėjusių metų veiklos ataskaitą. Aptariant miesto tvarkymo ir kitas problemas bei svarbiausius šių metų darbus dalyvavo ir Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Teikti ataskaitas ir tartis su seniūnaičiais numato įstatymas. Seniūnaičiai atstovauja gyventojams, o jų nuomonę valdžios atstovai turi žinoti ir jos paisyti. Jurbarko seniūnija padalyta į 9 seniūnaitijas, sueigoje buvo atstovaujama šešioms. Seniūnas pristatė miesto demografinę padėtį, kalbėjo apie seniūnijos biudžetą, teikiamas paslaugas, socialinį ir miesto priežiūros darbą bei kitą seniūnijos veiklą.
Aptariant problemų sprendimą ir valdžios atstovai, ir visuomeniniais pagrindais dirbantys seniūnaičiai apgailestavo, kad dėl riboto biudžeto daug kam trūksta pinigų, bei dairėsi į užsienio miestus – Jurbarko partnerius.
Gyventojų daugėja
Metų pradžioje Jurbarke gyvenamąją vietą buvo deklaravę 11159 gyventojai – 27 daugiau nei prieš metus. Lyginant su 2015-aisiais, pernai mieste padaugėjo ir gimusiųjų, ir mirusiųjų: užregistruota 115 naujagimių (2015 m. – 97), mirė 161 Jurbarko seniūnijos gyventojas (2015 m. – 151). Didžiausią dalį miestiečių sudaro asmenys nuo 45 iki 65 metų.
Miesto seniūnijoje, vienintelėje rajone, gyventojų nemažėjo, tad ne žmonių skaičius, o kiti veiksniai galėjo lemti įvairius rodiklius.
Pavyzdžiui, bedarbių skaičius Jurbarke per metus sumažėjo 9,7 proc.: 2016 m. pradžioje jų buvo 1015, o šių metų pradžioje tik 911 – tai 13,4 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.
Jurbarko miesto seniūnijoje dirba 2 karjeros valstybės tarnautojai: seniūnas ir seniūno pavaduotoja ir 9 darbuotojai pagal darbo sutartis: 5 socialinės darbuotojos, 2 socialinės darbuotojos darbui su socialinės rizikos šeimomis (2,5 etato), specialistas ir kiemsargė-valytoja.
Darbuotojų atlyginimams ir socialiniam draudimui reikėjo 40374 Eur, arba beveik 79 proc. lėšų, skirtų seniūnijai iš rajono savivaldybės biudžeto. Beje, iš visų darbo organizavimui planuotų skirti lėšų – 51150 Eur seniūnija gavo tik 48771 Eur.
Paslaugų poreikis mažėja
Seniūnijos teikiamų paslaugų gyventojams reikia mažiau – tokia išvada peršasi palyginus suteiktų administracinių paslaugų skaičiaus pokytį per trejus metus.
2014 m. seniūnija gyventojams išdavė 694 leidimus, pažymas ir kitus dokumentus bei atliko 761 notarinį veiksmą, o 2016 m. – atitinkamai 564 ir 494. Daugiausia išduota leidimų laidoti – 170, ir šis skaičius per trejus metus beveik nesikeičia.
Daugėjo leidimų prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose ir per renginius – pernai išduota 99, o leidimų įrengti išorinę reklamą – 64.
Apstu socialinio darbo
Užtat darbo socialiniams darbuotojams nė kiek ne mažiau. Socialines pašalpas gauna beveik 400 šeimų, įvairių kompensacijų prašytojų mažėja nežymiai. Į socialinės rizikos šeimų apskaitą įtrauktos dar 8 šeimos.
Socialinę pašalpą pernai gavo 393 šeimos, palyginti su 2015 m., kai pašalpa buvo skirta 415 šeimų, sumažėjimas nežymus. Labiausiai socialinės pašalpos gavėjų mažėjo 2015 m., kai, lyginant su 2014-aisiais, šelpiamųjų nuo 705 sumažėjo iki 415 šeimų. Tai susiję su pašalpų mokėjimo perdavimu savivaldybėms. Siekiant įvertinti gyventojų buities ir gyvenimo sąlygas pernai buvo surašyti 693 buities tyrimo aktai.
Vienkartinė pašalpa pernai skirta 108 šeimoms. (2015 m. – 107). Būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gavo 1096 šeimos, 257 šeimomis (19 proc.) mažiau nei 2015-aisiais. Išmokas vaikams gavo 189 šeimos, o paramą maisto produktais – 942 asmenys.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitoje 2016 m. buvo 31 jurbarkiečių šeima, augo 79 vaikai. Per metus iš apskaitos išbrauktos 3 šeimos.
Be to, socialinės darbuotojos turi stebėti šeimas pagal gautą informaciją apie galimai netinkamą vaikų priežiūrą, tėvų girtavimą, lankyti vaikus, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį.
Seniūnas R. Kuras pastebėjo, kad perauklėti socialinės rizikos šeimas beviltiška, jos neturi nei motyvacijos, nei įgūdžių, todėl socialinės darbuotojos turi sužiūrėti ir mokesčių, ir skolų mokėjimą, ir apsirūpinimą maistu. O tokių šeimų sąmoningumas geriausiu atveju tesiekdavo iki 17 val., todėl socialinių darbuotojų darbo laikas pratęstas iki 20 val., ir, pasak seniūno, padėtis pagerėjo.
Tos pačios problemos
Pirmoji diskusija užvirė dėl valkataujančių gyvūnų. UAB „Jurbarko komunalininkas“ yra sudaręs sutartį su UAB „Nuaras“, ir ši tarnyba pernai kviesta 7 kartus, sugauti 7 šunys ir 3 katės.
Tačiau Jurbarko seniūnas abejojo, ar tarnyba gyvūnus tikrai gaudo, nes „Nuarui“ reikią perduoti jau sugautus šunis ir kates. Be to, „Nuaro“ paslaugos brangios – 103 Eur plius PVM už vieno šuns sugavimą, todėl seniūnas neabejoja, kad geriau buvo, kai valkataujančius gyvūnus gaudanti tarnyba veikė Jurbarke. Rajone tuomet būdavo sugaunama apie 300 bešeimininkių gyvūnų.
Seniūnaičiai siūlė bausti ir viešinti gyvūnų savininkus, kurie tyčia paleidžia ar neprižiūri savo augintinių. Tačiau kai savininkai nežinomi, gaudyk vėją, šiuo atveju – šunį, laukuose.
Gyventojai skundžiasi ir dėl prie daugiabučių laiptinių šeriamų kačių. Pasak seniūno, to daryti negalima, o padėtį pakeisti galėtų tik gyventojų sąmoningumas.
Beje, 2016 m. įsigytus augintinius seniūnijoje užregistravo tik 3 gyventojai, o vietinės rinkliavos mokestį už gyvūnų laikymą daugiabučiuose sumokėjo tik 37.
Liūto dalis – miestui tvarkyti
Miesto viešųjų teritorijų priežiūra praėjusiais metais kainavo 372310 Eur. Brangiausiai – 80036 Eur teko sumokėti už šienavimą, o už valytojų darbą – 77253 Eur.
„Miestas tikrai nebuvo apleistas, nors prižiūrimų teritorijų plotas yra išaugęs du kartus, ir daug kur reikia rankinės priežiūros“, – sakė Jurbarko seniūnas.
Kai tokios didelės išlaidos, reikia ieškoti alternatyvų, ir meras S. Mockevičius pateikė pavyzdį iš Krailsheimo, kur, kaip ir kituose Vokietijos miestuose, yra daug nešienaujamų teritorijų. Jose auga medingieji augalai, miestiečiai gėrisi natūralia gamta, sutaupoma lėšų priežiūrai, o bičių suneštas medus dovanojamas svečiams. „Ar mes galėtume taip padaryti? Ar žmonės priimtų?“ – klausė meras, o seniūnaičiai nuogastavo dėl erkių ir Nemuno potvynių, kurie išplautų specialiai įsėtą žolę.
Seniūnaičiai kėlė miesto apšvietimo, lietaus vandens kanalizavimo, duobėtų daugiabučių kiemų problemas.
Dėl apšvietimo meras sakė, kad rengiama paraiška agentūrai VIPA, kuri teikia garantijas gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Jei pavyks, bus išspręsta ne tik gatvių apšvietimo, bet ir saugių perėjų bei viso miesto apšvietimo valdymo problema.
Lietaus vandens nuotekų projektas irgi yra parengtas, bet lėšų neužtenka, todėl gatvės asfaltuojamos neįrengiant lietaus kanalizavimo, ir gyventojai, tą patvirtino seniūnaičiai, patenkinti, kad nors dulkių mažiau.
Daugiabučių kiemų bėdos bus sprendžiamos pamažu, tvarkant miestą kvartalais. Tik meras priminė, kad parašų rinkimu gyventojai nieko nepaskubins – darbai vyks, kaip suplanuota.
Jurbarko seniūnas siūlė patvirtinti gatvių valymo žiemą eiliškumą, o vienas seniūnaičių klausė, ar nebūtų galima priimti sprendimą, kad daugiabučių kiemus valytų patys gyventojai. Taip esą Vokietijoje. Tačiau paradoksas – europinius projektus įgyvendinant naudingiau, kai kiemai priklauso miestui, o dėl tvarkymosi geriau būtų, kad priklausytų gyventojams. Nes kol kiemas yra miesto nuosavybė, gyventojų neįpareigosi juos valyti. Tačiau įsipareigoti tvarkyti kiemą, kuriame patys vaikšto, jurbarkiečiai tikrai gali, jeigu tik jaučiasi savo miesto šeimininkais.
Danutė Karopčikienė
