Spalio 15 d. Seredžiuje, buvusioje Sinagogos vietoje,Šimkaus g., atidengta skulptūrinė memorialinė kompozicija, skirta pasaulinio garso dainininkui, kino aktoriui Alui Jolsonui, gimusiam Seredžiuje 1886 m. ir Seredžiaus karšto žydų bendruomenei atminti.
Žvaigždė iš Lietuvos
Elas Džolsonas kaip Asa Yoelsonas gimė 1886 m. Seredžiuje, Lietuvos žydų Mozės Rubeno Džolsono (Moshe Reuben Yoelson) ir Nomės Etos Kantor (Naomi Ettas Cantor) šeimoje. Būdamas aštuonerių jis su tėvais emigravo į Ameriką.
Šešiolikos metų Asa tapo populiariu dainininku Niujorke, dainavo Brodvėjaus miuzikle „La Belle Paree“. Pasikeitęs savo tikrąjį vardą į Elo Džolsono – užkariavo Brodvėjų ir Holivudą. Jis pirmasis pradėjo scenoje kurti tikrus šou.
Norėdamas atkreipti dėmesį į tuo metu Amerikoje itin paplitusias antirasistines idėjas dainininkas pasirodymų metu veidą išsitepdavo juodai ir vaidindavo juodaodį. Toks jis buvo ir garsiausiame savo filme „Džiazo dainininkas“. Tai buvo vienas pirmųjų garsinių šedevrų, atnešęs sėkmę ir pelną.
Elas Džolsonas per visą gyvenimą suvaidino 26 filmuose, 13 spektaklių, sukūrė apie 30 labai populiarių dainų bei buvo pirmasis dainininkas, pardavęs daugiau nei 10 milijonų įrašų.
Artistas mirė 1950 m. San Franciske. Už visus gražius darbus Asos iš Seredžiaus portretas puikuojasi ant JAV pašto ženklelių, Holivudo šaligatviuose jam skirtos net trys vardinės purpurinės žvaigždės, kai kurie jį vis dar vadina geriausiu komiku pasaulyje, apie jį prirašyta knygų, Niujorke galime rasti Al Jolson gatvę, o ant jo kapo – besišypsanti, jį patį vaizduojanti statula.
Rūpinosi giminaičiai
Prieš keletą metų sudarant knygą apie Seredžiaus kraštą, šalia kitų garsių žmonių pavardžių bei aprašymų buvo įrašyta ir trumpa Elo Džolsono biografija. Iki šiol apie šį atlikėją žinojo tik jo gyvenimu besidomintys smalsuoliai, o pačiame Seredžiuje ši asmenybė nebuvo pagerbta ir įamžinta.
Dar 2010 m. Jurbarke lankėsi dainininko Elo Džolsono giminaičiai – Džonas Hesas (Jon Hess) iš Teksaso valstijos ir jo sesuo Fransė Krauzberg (Francie Krauzberg), gyvenanti Vašingtone. Seredžiuje svečiai užsuko į senąsias kapines, kur tikėjosi atrasti savo prosenelių kapus, tačiau jiems nepavyko.
Seredžiuje Elo Džolsono giminaičiai norėjo pastatyti nors atminimo lentą. Svečiai apsilankė ir Jurbarko rajono savivaldybėje, susitiko su rajono vadovais. Dainininko giminaičiai prašė rajono valdžios palaikymo bei pagalbos – jie pageidavo, kad atminimo lentą sukurtų Jurbarko rajono menininkai.
Turėjo praeiti ne vieni metai, kol iš Seredžiaus kilusios įžymybės giminaičių noras išpildytas. Pernai Jurbarke buvo iškilmingai paminėtos 65-osios E. Džolsono mirimo metinės. Seredžiuje ir Jurbarke įvyko pirmasis muzikos festivalis „Linkėjimai Brodvėjui“, kuriame koncertavo instrumentinis ansamblis „Vilniaus divertismentas“. Jo vadovė Irena Karsokienė net dešimt metų rinko medžiagą knygai apie Elą Džolsoną. Šis ansamblis pasirodė ir šeštadienį memorialo atidarymo proga.
Šeštadienį šventėje dalyvavo ir stogastulpių kompozicijos autorius – tautodailininkas iš Prienų Algimantas Sakalauskas. Beveik trijų metrų aukščio kompozicija sukurta iš ąžuolo. Ant vidurinio stulpo užrašytas artisto vardas, ant kitų dviejų surašyti artisto biografijos faktai lietuvių, anglų ir jidiš kalbomis.
Tai pirmasis skulptoriaus kūrinys žydų tema. „Toks žmogus kaip E. Džolsonas nėra kurios nors vienos tautos ar vietovės atstovas. Jis – pasaulinio masto žmogus, spindėjęs kaip šviesulys. Todėl ir pasirinkau gaublio, iš kurio lyg žiedas prasiveržia Džolsono idėjos, jo kūryba, formą“, – spaudai minėjo skulptorius.
Žydų bendruomenei atminti
Ne atsitiktinai memorialinė kompozicija pastatyta sinagogos vietoje – ji skirta ne tik didžiam artistui prisiminti, bet ir vietos žydų bendruomenei, išžudytai nacių 1941 m. vasarą.
Į memorialinės kompozicijos atidarymo šventę Seredžiuje atvyko daug garbingų svečių. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė Altėja Kauli-Merfri (Althea Cawley-Murphree), Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro vadovas Petras Baršauskas ir žydų bendruomenės atstovas, gidas Chaimas Bargmanas iš Kauno.
Vėliau Seredžiaus daugiafunkcio centro salėje įvyko ansamblio „Vilniaus divertismentas“ koncertas, skambėjo XX a. pradž. populiarios amerikiečių kompozitorių dainos. Renginyje prisiminimais apie Elą Džolsoną dalijosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius habilituotas daktaras Leonidas Melnikas.
Jurbarko rajono savivaldybės meras S. Mockevičius padėkojo Seredžiaus bendruomenei bei visiems prisidėjusiems prie Elo Džolsono atminimo įamžinimo ir jam skirto renginio organizavimo, padėkos raštus įteikė Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro vadovui P. Baršauskui, skulptūrinės kompozicijos autoriui, VšĮ „Meninė drožyba“ direktoriui, tautodailininkui A. Sakalauskui, „Vilniaus divertismentas“ vadovei I. Karsokienei ir kitiems ansamblio nariams.
Žydai visada buvo mūsų krašto dalis. Jie sudarė apie pusę visų gyventojų tiek Jurbarke, tiek aplinkiniuose miesteliuose. Jurbarke praėjusio amžiaus pradžioje veikė dvi pagrindinės sinagogos. Miesto žydai buvo ne tik smulkieji prekybininkai, bet ir stambūs verslininkai, kitų profesijų atstovai. Jurbarko žydai drauge su lietuviais kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės, 1918 metais miesto taryboje tarp 33 narių buvo net 13 žydų tautybės žmonių.
„Šviesos” inform.
