Gripo sezonas Lietuvoje oficialiai prasideda spalio pradžioje – 40-ąją metų savaitę. Nuo tada Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kiekvieną savaitę iki gripo sezono pabaigos skelbia sergamumo gripu ir ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis rodiklius, o gyventojams – laikas skiepytis. Šiemet Jurbarko rajono gyventojai buvo aktyvesni, ir gripo vakcinos kai kuriems net pritrūko.
Sergančiųjų daugėja
Šiemet gripo sezono pradžioje peršalimo ligos buvo jau gerokai įsismarkavusios. ULAC skelbtas sergamumo gripu ir ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis 40-ąją metų savaitę buvo 58,6 – tiek susirgimų teko 10 tūkst. šalies gyventojų. Tauragės apskrityje fiksuotas mažesnis sergamumo rodiklis – 50,6, o Jurbarko rajone jis tesiekė 44,4.
Pirmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) pranešė, kad praėjusią, 48-ąją metų, savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo visose apskrityse – nuo 51,8 iki 61,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Mažiausiai sergančiųjų – Telšių apskrityje, daugiausia – Kauno. Tauragės apskrityje sergamumo rodiklis siekia 50,1.
Lapkričio 25-gruodžio 1 d. į šalies ligonines dėl gripo paguldyta 10 asmenų (iš jų 6 vaikai), vienas pacientas buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.
Pernai tokiu pačiu metu sergamumo rodiklis siekė 80,7. Gripo epidemiją rekomenduojama skelbti, kai bendras sergamumo rodiklis siekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų.
Taigi, iki epidemijos kol kas dar toloka, tačiau skiepytis reikėtų nelaukiant, kol bus paskelbta epidemija ar kol pats susirgsi. Pasaulio sveikatos organizacija veiksmingiausia gripo profilaktikos priemone laiko skiepus. Skiepai apsaugo žmones nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Praėjusį gripo sezoną ši liga Lietuvoje pasiglemžė 26 gyvybes. Šiemet mirčių dėl gripo ar jo sukletų komplikacijų dar nebuvo, tačiau gripas jau diagnozuotas daugiau nei 60 pacientų.
Skiepijasi aktyviau
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet rudens-žiemos mėnesiais būtent tam sezonui skirtomis vakcinomis. Tačiau vakcinavimas nėra populiarus, ypač tarp gyventojų, kurie už skiepus turi susimokėti patys. Skiepijasi tik apie 9 proc. Jurbarko rajono gyventojų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Samienės pateiktais duomenimis, 2015 m. paskiepyti 2095 Jurbarko rajono gyventojai (7,44 proc.), 2016 m. – 2334 (8,28 proc.), 2017 m. – 2395 (9,1 proc.), pernai – 2152 gyventojai (8,3 proc.). Iš visų paskiepytųjų 2018 m. – 2022 (93,9 proc.) vakcinuoti valstybės lėšomis.
Mokama gripo vakcina pernai paskiepyta 130 gyventojų.
Gripo vakcinos poreikis 2019-2020 metų skiepijimo sezonui buvo 2066 dozes. Duomenų, kiek gyventojų iš viso šiais metais paskiepyta, pasak G. Samienės, dar nėra. Ataskaitas gydymo įstaigos teikia kas mėnesį, tačiau vakcina vėlavo ir skiepų sezonas dar nesibaigė.
Jurbarko rajone, kaip ir visoje šalyje, šiemet aktyviau skiepijasi ir rizikos grupės asmenys, kuriems skiepas nekainuoja, ir gyventojai, kurie už vakciną nuo gripo moka iš savo kišenės.
Rizikos grupei priskiriami 65 metų ir vyresni gyventojai, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sveikatos priežiūros darbuotojai bei sergantieji kvėpavimo takų, inkstų, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imunine sistema, turintiems piktybinių navikų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis rizikos grupės asmenys skiepijami nuo 2008 m.
Jurbarke privačiai praktikuojanti gydytoja Tatjana Švedko teigia, kad pacientai vis labiau pasitiki gripo vakcinos veiksmingumu, apie 40 proc. gydytojos pacientų skiepijasi nuo gripo. Toks didelis procentas pasitikinčiųjų skiepais yra, pasak gydytojos, viso personalo įdirbis. Gyventojų apsisprendimui nemažą įtaką daro ir žiniasklaida. „Pernai vangiau skiepijosi, nes televizija skleidė negatyvią žinią apie vakciną“, – sako gydytoja.
Šį sezoną T. Švedko gydytojos kabinete Kęstučio g. nemokama vakcina paskiepyta 350 pacientų.
Dideliu pacientų sąmoningumu džiaugiasi ir N. Dungveckienės šeimos klinika. „Paskiepijame apie 35 proc. savo klinikos rizikos grupės pacientų, tai yra respublikoje labai geras vidurkis. Buvome užsakę 350 dozių nemokamos vakcinos, visos šimtu procentu jau panaudotos. Gavome vakciną vieni pirmųjų, spalio pabaigoje. Taip, vakcina šiemet vėlavo, nes ligonių kasos nesutarė su tiekėjais. Bet ir gripas ateina vėliau“, – sakė Veliuonoje dirbančios klinikos vadovas Arūnas Dungveckis.
N. Dungveckienės šeimos klinikoje paskiepyta ir daugiau nei 50 pacientų, kurie nepriskiriami rizikos grupei, taigi už skiepą, kurio kaina svyruoja nuo 11 iki 14 Eur, priklausomai nuo tiekėjo, mokėjo patys.
Ir dar yra pageidaujančių skiepytis, todėl, kaip teigė A. Dungveckis, klinika užsisakė papildomai vakcinos. Jie nesibaimina, kad vakcina liks nepanaudota. „Pernai turėjome 380 dozių ir ėjosi sunkokai, nes nekokią žinią apie vakcinos naudą skleidė žiniasklaida. Bet nurašyti vakcinos neteko“, – sakė N. Dungveckienės šeimos klinikos vadovas.
Kodėl pritrūko vakcinos?
Daugiausia pacientų turinčiame Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) jau paskiepyta per 800 asmenų, o poreikis skiepams dar nepatenkintas.
Vyriausioji slaugos administratorė Rasa Dilienė informavo, kad paskiepyta 550 rizikos grupės asmenų ir 280 pacientų, kurie už vakciną mokėjo patys.
„Pernai mokama vakcina skiepijosi perpus mažiau asmenų, o šiemet – labai aktyviai. Šiek tiek vakcinos dozių nupirko ir įstaigos savo darbuotojams“, – sakė R. Dilienė.
Apie skiepus, pasak R. Dilienės, gyventojai klausinėjo jau rugsėjo pradžioje, ir kai kurie net rizikos grupei priklausantieji nelaukė, kol bus pristatyta nemokama vakcina, bet pirkosi patys. Mat mokamą vakciną Jurbarko r. PSPC gavo jau rugsėjo 24 d., o PSDF lėšomis finansuojamieji skiepai pristatyti vėliau. „Buvome užsakę 550 dozių ir gavome jas per du kartus: spalio 15 d. ir lapkričio 13 d. Visas jau ir sunaudojome“, – sakė vyriausioji slaugos administratorė.
Tačiau gyventojai dar tebesiteirauja apie galimybę pasiskiepyti nuo gripo. Nors vakcinos poreikis dar yra, tačiau, pasak R. Dilienės, Jurbarko r. PSPC jo jau nebesirengia tenkinti – užtruktų, kol papildomai užsakyta vakcina būtų gauta, o sausį gyventojai jau nebenori skiepytis, manydami, kad per vėlu.
Kodėl vakcinos pritrūko? Pasak Jurbarko r. PSPC vyriausiosios slaugos administratorės, sunku prognozuoti, kiek dozių prireiks, užsakoma orientuojantis pagal ankstesnių metų poreikį. Pernai buvo gauta trivalentė vakcina nemokamam skiepijimui, žmonės ja nepasitikėjo, tokią nuomonę piršo ir žiniasklaida. Šiemet rizikos grupei priklausantys gyventojai, kaip ir kiti, skiepijami keturvalente vakcina, padedančia organizmui susikurti apsaugą nuo keturių gripo tipų. Be to, buvo daug rašyta apie skiepų naudą, ir žmonės sukruto.
Pasak R. Dilienės, skiepytis nevėlu ir sausį – imunitetas susidaro per dvi savaites, o gripo epidemija mus dažniausiai užklumpa sausio pabaigoje. O pernai Jurbarko rajone gripas net nebuvo įsismarkavęs iki epidemijos lygio.
„Vakciną perka ministerija savo lėšomis, ir nebūna gerai, jei nepanaudojame“, – sakė R. Dilienė. Užsisakyti per daug vakcinos – didelė rizika, nes gali tekti išmesti. Gripo vakcina gaminama kiekvienam sezonui kita, ir nepanaudotos nepasidėsi ateinantiems metams. Laimi tie, kurie suskumba pasiskiepyti pirmieji.
