Šeštadienį Lietuvos samariečių bendrijos (LSB) Jurbarko krašto skyrius priėmė svečius – į metinę ataskaitinę konferenciją atvyko samariečiai iš Vilniaus, Kauno, Kelmės, Marijampolės, Telšių, Trakų.
Švęs jubiliejų
Kitų metų sausio mėnesį Lietuvos samariečių bendrija minės organizacijos įkūrimo 25-mečio jubiliejų. Lietuvos nepriklausomybės aušroje susibūrė entuziastai, kuriems rūpėjo padėti skurdžiau gyvenantiems ar negalios ištiktiems žmonėms.
Prabėgus ketvirčiui amžiaus tikslai nepasikeitė, tik plėtėsi darbų ir teikiamų paslaugų sąrašas. Pagrindinė varomoji samariečių jėga – organizacijos nariai, kurie 90 procentų darbų atlieka nemokamai, aukodami savo laiką, parodydami didelę kantrybę ir altruizmą, pateisindami samariečių šūkį – „Skubėkime daryti gera“!
Jurbarke vykusioje konferencijoje savo veiklos rezultatus pristatė bendrijos skyrių atstovai ir LSB prezidentė Genoefa Baltrušaitienė.
Prezidentė pabrėžė, kad per 25 metus iš labdaringos organizacijos, kuri rėmėsi tik savanorišku darbu, samariečių bendrija išaugo į darinį, mokantį rasti rėmėjų, naudoti projektines lėšas, įdarbinant žmones. LSB dabar yra įdarbinusi 60 žmonių.
Vienas svarbiausių organizacijos pasiekimų – įsteigta 11 vaikų dienos centrų visoje Lietuvoje. Juose užimtumą, šilumą, maitinimą gauna po keliolika ar kelias dešimtis vaikų iš socialiai remtinų šeimų.
LSB aktyviai dalyvauja tarptautiniuose renginiuose ir yra priskiriama prie organizacijų, kurios gali padėti vystyti samarietišką veiklą mažiau šioje srityje pažengusiose šalyse, tokiose kaip Ukraina, Bosnija, Serbija.
Samariečiai džiaugiasi Lietuvoje įkūrę naujų vaikų dienos centrų, atsinaujinančiomis skyrių patalpomis, vykstančiais mokymais, galimybėmis kasmet išvežti vaikus į stovyklas užsienyje ir surengti jas čia, naujais partneriais ir rėmėjais, bendrais projektais su valstybinėmis institucijomis.
Pasak G. Baltrušaitienės, labai svarbu į veiklą įtraukti jaunimą. Marijampolėje vykusiame sąskrydyje dalyvavo apie 180 jaunuolių, jaunimo veiklą koordinuoti pradėjo energinga samarietė Silvija Dranžilauskaitė, todėl tikimasi organizacijos atjaunėjimo ir aktyvumo. Samariečiai galvoja įkurti dienos centrus ir pagyvenusiems žmonėms.
Kad organizacijos veikla labai svarbi, rodo skaičiai. Negalutiniais duomenimis, pernai Lietuvos samariečiai aukomis surinko apie 48 tūkst. eurų, 160,5 tūkst. Eur gauta iš savivaldybių ir valstybės biudžetų, užsienio rėmėjai prisidėjo 78 tūkst. Eur, gyventojų skiriami 2 proc. sudarė beveik 2,7 tūkst. Eur, surinkta 1600 eurų nario mokesčio, suteikta paslaugų už daugiau nei 5000 eurų, dar 25,5 tūkst. Eur surinko iš kitų veiklų.
LSB didžiausią paramą gauna maisto produktais – už 844 tūkst. Eur – kuriuos išdalija skurstantiems. Dar už 44 tūkst. Eur gauta kitos labdaros.
„Žmonės jau suprato, kad mes dirbame kilnų darbą ir mus reikia palaikyti“, – sakė G. Baltrušaitienė.
Nemoka girtis
Kaip dažnai būna, į tokius renginius atvyksta patys aktyviausi ir darbščiausi – pasidžiaugti nuveiktais darbais, pasisemti patirties ir pasimokyti iš kolegų. Vardydami, ką pavyko nuveikti per metus, nė vienas nesigyrė, nesididžiavo, o tik pasidžiaugė, kad pavyko padėti daugiau žmonių, sulaukti palaikymo ir pritarimo.
Ne visur samariečiai remiami. LSB Vilniaus skyriaus pirmininkė Rima Žagelienė praėjusius metus pavadino itin sunkiais. Iš bendrijos atimtos rėmėjų lėšomis suremontuotos erdvios patalpos ir paskirtos kitos – mažos, nesutvarkytos.
Sudėtinga išgyventi tiems skyriams, kurie nesulaukia paramos iš savivaldybės. Trakų skyriaus vadovams tenka dirbti nuosavose patalpose, naudoti savo transportą.
Labiau pasisekė Kelmės samariečiams. Jie įsikūrė dar 1991 m. signataro Antano Račo iniciatyva, kuris surado partnerius Vokietijoje. Į samariečių veiklą signataras įtraukė ir dabartinį skyriaus pirmininką Saulių Mockų.
Kelmiškiai įkūrė labdaros valgyklą, kurioje kasdien valgo apie 50 žmonių. Dvi virėjas išlaiko savivaldybė, o produktais rūpinasi patys samariečiai. „Turime daug rėmėjų, žemės ūkio produktais remia ūkininkai“, – sakė S. Mockus.
Vaikų dienos centras išlaikomas iš projektinių lėšų. Kad laimėtų projektą, kelmiškiai į centrą vaikus veža ir iš aplinkinių seniūnijų.
Paramos punktuose savanoriai dalija maisto produktus. Skyrius pinigų užsidirba nuomodamas medicininį inventorių, projektinių lėšų pritraukia ir skyriaus veiklai, ir vaikų stovykloms rengti. Kelmiškiai du kartus per metus rengia „Rakandinį“ – tai sendaikčių turgus.
Panašias veiklas vykdo ir kitų miestų samariečiai. Vos trejetą metų veikiantis Marijampolės skyrius vykdo projektus, įsteigė labdaros valgyklą, o už maistą marijampoliškiai turi atidirbti. Loretos Dranžilauskienės vadovaujamas skyrius pernai išdalijo paramos už 63 tūkst. Eur.
Vos pusmetį dirbantis Telšių skyrius, vadovaujamas Kazio Mitkaus, jau surinko nemažą komandą, o valdybos nariai į kasą įnešė po 500 eurų, kad būtų nuo ko pradėti. Telšiškiai kasdien maisto produktais paremia 8-16 skurstančiųjų.
Net 174 tūkst. eurų pernai surinko Kauno skyriaus samariečiai. „Palaikome puikius santykius su Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis. Mus vertina, į mus kreipiasi pagalbos“, – sakė Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Vėlyvis.
Gera būti naudingam
Jurbarke samariečių bendrija įsikūrė viena pirmųjų Lietuvoje. Iniciatyvinėje grupėje buvo Vančiai, Jašinskai, V. Šeršniovienė, dar keletas aktyvistų. Dabartinis skyriaus pirmininkas Antanas Juozas Kazakevičius gavo 30 numeriu pažymėtą nario bilietą dar 1992 metais, o organizacijai vadovauja nuo 2000-ųjų.
Pirmininkas džiaugiasi, kad Jurbarko r. savivaldybė remia bendriją – pernai labdaros valgyklai išlaikyti gauta 4400, vaikų centrams – 5800 eurų. Didelis ilgamečių rėmėjų indėlis: Jurbarko Garbės pilietis baronas Volfgangas fon Štetenas, aukojantis kaskart, kai apsilanko Jurbarke, organizacija „Berlyno policija padeda“, vadovaujama taip pat Jurbarko Garbės piliečio Heizo Putlitzo, rūbus, buities techniką, baldus, medicininę įrangą ir kitokią labdarą jurbarkiškiams vežanti jau septyniolikti metai, maisto produktais remia „Tafel“ organizacija iš Drezdeno, labdaros sulaukiama ir iš belgų – Lakdalio bendruomenės, Vokietijos raudonojo kryžiaus organizacijos.
„Labai dėkoju ir jurbarkiečiams, kurie aukoja tvarkingus rūbus, avalynę nepasiturintiems“, – sako A. Kazakevičius, dar 2011 m. už visuomeninę veiklą tapęs Jurbarko rajono Garbės piliečiu.
Jurbarko skyriuje šiuo metu yra 66 nariai. Septyni valdybos nariai dirba savanorišką darbą be atlygio. Jiems talkina vos keletas organizacijos narių. Dauguma samariečių – jau garbingo amžiaus, todėl darbu nebegali padėti. Į pagalbą atskuba Jurbarko jaunimo organizacijos.
Jurbarko krašto samariečių bendrija įdarbino 6 žmones, dar 11-12 gyventojų darbo gauna vaikų dienos centruose, išlaikomuose daugiausia iš projektinių lėšų.
„Mes nesame išlaikytiniai. Vien įvairių mokesčių pernai sumokėjome apie 23 tūkst. eurų“, – skyriaus pirmininką piktina kalbos, kad samariečiai išlaikomi valstybės pinigais.
Pernai Jurbarko samariečių pajamos sudarė 110 tūkst. eurų. Didesnį biudžetą turėjo tik Kauno samariečiai, tačiau Kaune ir žmonių, kuriems reikalinga pagalba, daug daugiau.
Jurbarkiškiai per 44 tūkst. eurų projektinių lėšų gavo iš valstybės vaikų dienos centrams išlaikyti. Jurbarko rajone veikia net trys tokie centrai – Jurbarke, Raudonėje ir Vadžgiryje. Šiuose centruose lankosi apie 80 vaikų iš nepasiturinčių šeimų. Jau šešerius metus smariečiai kasmet išsiunčia vaikų į Austrijoje rengiamą pramogą „Kalėdinis traukinukas“, stovyklas Vokietijoje.
Samariečiai pernai pajamų gavo iš aukų, užsienio rėmėjų, nario mokesčio, daugiau nei 24 tūkst. eurų užsidirbo iš labdaros valgykloje parduodamų pietų, beveik 14 tūkst. Eur surinko parduotuvė – socialinės paramos centras. Samariečiai turi savo pastatą, kuriame įsikūręs vaikų dienos centras, todėl gali prisidurti iš nuomos.
Nemažą dalį gaunamos labdaros sudaro maisto produktai – juos samariečiai gauna iš „Maisto banko“, prekybos centrų IKI ir „Norfa“.
„Gautume paramos ir iš ūkininkų, tačiau neturime kur sandėliuoti žemės ūkio produktų, o nuomotis neišgalime“, – sako A. Kazakevičius.
Į samariečių išlaikomą labdaros valgyklą kasdien pavalgyti ateina 75-79 žmonės. Šventinėms dienoms, jei yra produktų, jiems įdedamas sausas davinys.
„Tie „latrai“ – mūsų visuomenės dalis. Negalime jų išmesti į gatvę. Žiemą jie pas mus ne tik pavalgo, bet ir glaudžiasi nuo šalčio koridoriuose, nes iš kitų įstaigų juos išvaiko“, – Jurbarko skyriaus pirmininkas nesupranta, kur dingo žmonių atjauta ir noras padėti.
Samariečiai teikia ir kitokias paslaugas: neįgaliųjų ar ligonių pervežimo ir, jei reikia, nunešimo iki gyvenamosios vietos, nuomoja medicininę įrangą, tiekia maitinimą Jurbarko ligoninėje dializuojamiems ligoniams.
„Dirbti nelengva, bet labai džiugu, kai gali padėti“, – sako A. Kazakevičius, apgailestaujantis, kad žmonės nesiveržia dirbti be atlygio ir nelabai yra kas jį pakeistų šiame darbe.
Jurbarko skyriaus darbuotojai sulaukė daug gražių žodžių ir padėkų iš LSB prezidentės bei kolegų – už prasmingus darbus, dovanojamą laiką, energiją ir sumanumą.
Štai ir konferencija Jurbarke pradėta neįprastai – spektaklį parodė Vadžgirio bibliotekininkės Erikos Žievienės vadovaujama vaikų „Lėlių teatro laboratorija“. Ne tik parodė, bet ir rinko pinigėlius, kad du vaikai galėtų išvažiuoti į vasaros stovyklą Vokietijoje. Į stovyklą vyks 10 Jurbarko rajono vaikų, tik reikia surinkti lėšų kelionei.
Konferencijoje išsakę savo bėdas Seimo nariui Broniui Paužai, pasidžiaugę tuo, kas padaryta, pasidomėję, kuo kvėpuoja kolegos kituose miestuose, Jurbarko samariečiai grįžo prie darbų. Juk kiekvienas geras darbas grįžta atgal laimės pojūčiu, gyvenimo pilnatve.
Jūratė Stanaitienė
