Visuomenę sukrėtusioje Jurbarko byloje penktadienį atsirado naujas posūkis – nepilnametę sumušusiam ir išžaginti pasikėsinusiam Mantui Icikevičiui Klaipėdos apygardos teismas realios laisvės atėmimo bausmės neskyrė – jam skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 3 metams.
Nors dalis žmonių piktinasi, kad tokia bausmė yra neadekvati, kriminologas Gintautas Sakalauskas savo ruožtu LRT RADIJUI tvirtina, kad M. Icikevičiui skirta probacija yra pakankamai griežtas nubaudimas, o jaunuolį pasodinti už grotų yra neperspektyvu.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Jazbutienė penktadienį aiškino, kad teismas labai detaliai įvertino visas aplinkybes tiek po įvykio, kuomet 2019 m. per vakarėlį sodyboje M. Icikevičius sužalojo jaunesnę merginą ir mėgino ją išžaginti, tiek ilgo bylos nagrinėjimo metu ir nusprendė, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą.
Anot D. Jazbutienės, pagrindinis uždavinys buvo rasti pusiausvyrą tarp nukentėjusiajai padarytos žalos ir galimybės jaunam žmogui suteikti progą pasitaisyti.
Mantas Icikevičius / R. Rumšienės/ LRT.lt nuotr.
„Didelę reikšmę turėjo tai, kad praėjus beveik 4 metams žmogus nepadarė jokios nusikalstamos veikos ir tikrai yra realūs veiksmai atlyginant žalą ir didelė žalos dalis atlyginta. Žalos dydžio atskleisti nenorėčiau, bet tikrai yra nemažas susitartas. Manau, kad tai irgi rodo žmogaus norą parodyti, kad aš iš tikrųjų gailiuosi, supratau, ką padariau“, – dėstė D. Jazbutienė.
Šis nuosprendis socialiniuose tinkluose sukėlė nemažai diskusijų. Dalis žmonių svarsto, ar adekvatu už tokį nusikaltimą negauti realios bausmės. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas G. Sakalauskas savo ruožtu tikina, kad realią bausmę jurbarkiškis iš tiesų gavo.
„Probacija, tas vykdymo atidėjimas, yra gana griežta valstybės reakcijos forma. (…) 3 metus jis turi ne tik kad nedaryti jokių nusikalstamų veikų, bet ir laikytis probacijos sąlygų, nedaryti administracinių nusižengimų. Kitaip tariant, tai yra griežta kontrolė 3 metams. Net jeigu likus paskutinei dienai jis padarys kažką, dėl ko jam bus panaikinta probacija, jis realiai 5 metams keliaus į kalinimo įstaigą. (…) Tai yra reali bausmė ir gana griežta“, – aiškina G. Sakalauskas.
Gintautas Sakalauskas / E. Genio/LRT nuotr.
„Įkalinimas nieko gero neduoda, ypatingai šiuo atveju, kai praėjo daug laiko. Kaip advokatas ir teisėja sakė, žmogus supranta, kas nutiko, atlygino žalą, tai toks kerštas ir įsivaizdavimas, kad kalėjimas yra ta tikroji bausmė, jis yra neperspektyvus, švelniai tariant“, – priduria kriminologas.
Be to, pasak VU docento, žmogui, patekusiam į kalinimo įstaigą, „atlyginti žalą faktiškai yra labai mažai šansų“, o probacijoje, priešingai, tam kliūčių yra gerokai mažiau.
Kaip aiškina G. Sakalauskas, reaguoti į nepilnamečių nusikaltimus yra būtina, tačiau tą reikia daryti itin atsakingai. „Tikslas yra reaguoti bet kuriuo atveju, (…) turi būti pasakoma, kad tai, kaip tu elgiesi, yra neteisėta, kad tai pažeidžia kitų žmonių interesus. Bet turi būti žiūrima, o kas toliau, – kaip nesugriovus ateities reaguoti į tą nusikalstamą elgesį“, – tvirtina ekspertas.
Pašnekovo teigimu, nusikalstamos veikos paauglystės laikotarpiu Lietuvoje yra gana dažnai reiškinys, atsirandantis dėl visumos įvairiausių priežasčių. Visgi mūsų šalyje trūksta prevencinių programų, kurios leistų užbėgti įvykiams už akių ir spręstų problemas, su kuriomis susiduria nepilnamečiai.
„Mes žinome iš tyrimų, kad daug kas nusikalsta tame amžiuje nepilnametystės, elgiasi kartais ir agresyviai. Bet yra 5–10 proc. labai sudėtingų paauglių, kurie turi kompleksinių problemų: socialinių, dažniausiai nepriežiūros, nemeilės, nedėmesingumo jų poreikiams, (…) kartais ir tam tikrų sveikatos niuansų. Tad reikia kompleksinės pagalbos.
Mokykla / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Jos Lietuvoj nelabai yra. Mes visgi esam įpratę gąsdinti tai socializacijos centrais, kurie yra atgyvenę, pasenę ir turėtų būti iš esmės reformuojami. O tokių švelnesnių priemonių, kai problemos yra labai rimtos, Lietuvoj yra gal tiktai keletas tokių projektinių pavyzdžių“, – sako VU Teisės fakulteto docentas.
Kad paauglių žiaurumą lemia įvairių priežasčių visuma, sutinka ir Sigita Lesinskienė, VU profesorė, vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė. Jos teigimu, tikėtina, kad didžiumą nusikaltimų nepilnamečiai įvykdo pavartoję alkoholio ar narkotinių medžiagų. Anot ekspertės, pastebima, kad jų paaugliai griebiasi vis ankstesniame amžiuje.
„Matau tendenciją dirbant su paaugliais, kad kvaišalų pamėginimas, alkoholis ir nusikalstamos veiklos, bandymas lytiškai santykiauti yra labai paankstėję. Jiems būna 13–14 metų, kai jie jau būna išmėginę įvairius netgi kvaišalus, nebe tik alkoholį“, – sako S. Lesinskienė.
VU profesorė įsitikinusi, kad tokio amžiaus jaunuoliams šiuo metu itin trūksta alternatyvų, kur jie galėtų sveikais būdais išeikvoti savo fizines jėgas ir išlaisvinti saviraišką.
Paaugliai / E. Genio/LRT nuotr.
„Mokyklose šeštokus, septintokus mokytojai, na, pražiūri. (…) Reikia stebėti, ką jie ir kaip veikia per pertraukas, po pamokų. Tas turėtų rūpėti ir mokyklai, ir tėveliams. Jeigu ne visiems tėveliams rūpi dėl įvairių priežasčių, tai turi įsijungti sociumas aktyviai, kaip padėti ir tuos jaunuolius užimti tinkamomis veiklomis. (…) Jeigu jie to sociume negauna, tai jie ieško būdų, kur rasti, kaip kitaip pasireikšti“, – tvirtina ekspertė.
Be to, priduria ji, polinkį į smurtą jaunuoliams augina ir įvairūs kompiuteriniai žaidimai, „ kuriuos jie tikrai ne pagal amžiaus cenzą žaidžia ir žiūri“. „Tas smurtas jauno žmogaus yra dažnai matomas. (…) Tada dėl įvairiausių skaudulių, šeimos, aplinkos, jis piktas ant pasaulio, žmonių, pasirenka silpnesnę auką ir ant jos išsikrauna“, – teigia S. Lesinskienė.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
nereikia sugriauti išsigimėliui ateities, tegul jis kitiems griauna