Socialinių darbuotojų pareigas keliais žodžiais apibūdinti sunku. Darbų gausa akivaizdi ir VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“, todėl vasario 28 d. vykusiame visuotiniame susirinkime buvo apie ką pasikalbėti. Įstaiga vykdo globėjų ir įtėvių rengimo programą, daug dėmesio skiria integraliai pagalbai, o ir ankstesnės klientų aptarnavimo veiklos neužmirštos.
Rengia globėjus
Nuo sausio rajono taryba kiek pakeitė įstaigos pareigybių sąrašą ir pridėjo 1,5 etato globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistams.
Dvi įstaigos darbuotojos – Monika Kornikienė ir Raisa Meržvinskienė buvo atestuotos dar pernai ir teikė globėjų ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos paslaugas.
„Šių specialistų prireikė pradėjus institucinės globos pertvarką. Norint, kad globotini vaikai nepatektų į valdiškas įstaigas, reikėjo aktyvinti globėjų ir įtėvių rengimą“, – sako VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė Audronė Balčiūnienė.
M. Kornikinei šis darbas patiko ir ji planuoja dirbti su globėjais ir įtėviais, o R. Meržvinskienė su globėjais dirbs laikinai, kol atsiras kitas darbuotojas.
Pernai naujosios specialistės paruošė keturias šeimas. 30 valandų kursai rengiami vakarais. Po mokymų specialistai teikia išvadas, ar šeima arba asmuo pasirengęs tapti globėju. Iš baigusiųjų kursus viena šeima minties globoti atsisakė. „Kursų tikslas ne tik išmokyti šeimas priimti svetimą vaiką, kaip su juo elgtis, bet ir patiems globėjams įvertinti, ar galės tai daryti tinkamai. Džiugu, kai žmonės laiku supranta, kad globoti dar yra nepasirengę“, – tvirtina M. Kornikienė.
Kitos dvi iš parengtų šeimų priglaudė giminaičius, o viena – 2,5 metukų svetimą berniuką. Šiuo metu kursus lanko trys šeimos – viena planuoja įvaikinti, dvi – globoti, o vienas asmuo ketina tapti socialiniu globėju.
Norintieji tapti socialiniais globėjais turi baigti tokius pat kursus, kaip ir planuojantys būti nuolatiniais globėjais ar įtėviais. „Dėl socialinių globėjų yra dar daug neaiškumų, tačiau tokių žmonių mums reikės, kaip ir nuolatinių globėjų, pas kuriuos vaikas keliaus iš laikinų namų“, – sako A. Balčiūnienė.
Pagalba namuose
Nuo praėjusio rudens VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ įgyvendina projektą „Integralios pagalbos teikimas Jurbarko rajono gyventojams“. 38 mėnesius truksiančiam projektui gauta 234 tūkst. eurų. Projekte numatyta, kad pas pagalbos reikalingus miesto ir rajono gyventojus vyks trys mobilios specialistų komandos ir teiks slaugos ir socialinės globos paslaugas.
Įstaiga jau įsigijo du automobilius „Citroen Berlingo“. Nuo sausio pradžios pas aštuonis klientus mieste jau vyksta slaugytojų padėjėjai, kinezetarapeutas, socialinio darbuotojo padėjėjai. Kovo mėnesį darbą kaimiškose rajono vietovėse pradės antroji komanda.
Integralios pagalbos paslaugą gali gauti gyventojai, kurie jau naudojosi dienos socialinės globos paslauga ar turėjo ją gauti. Ir dabar žmonės gali naudotis pagalbos į namus paslauga arba dienos socialine globa. Pirmuoju atveju į namus sutartomis dienomis ateina socialinis darbuotojas, kad padėtų buityje. Sutariama, kiek valandų per savaitę (daugiausia 10 val.) specialistas ateis ir kokius darbus atliks. Klientas už paslaugas moka nustatytą užmokestį. Tokia paslauga dabar naudojasi 103 gyventojai. Gaunančiuosius antrąją paslaugą soc. darbuotojas lanko daugiau valandų ir suteikia daugiau paslaugų. Tokių klientų įstaiga turi apie 40.
Integralios pagalbos gavėjus kiekvieną rytą aplanko slaugytojo padėjėjas, kuris pasirūpina higiena, sveikatinimo procedūromis, o po pietų į namus atvyksta socialinio darbuotojo padėjėjas, kurio pareiga pasirūpinti kitais darbais, aplinka, namais. Pas klientą vyksta kineziterapeutas ir atlieka mankštas, masažus – tai, ką nurodo gydytojas. Komandoje dirbantys slaugytojas ir socialinis darbuotojas pas klientą vyksta kartą per mėnesį, nustato jo poreikius, konsultuoja, organizuoja padėjėjų darbą.
Už socialinių darbuotojų darbą, kaip ir anksčiau, klientas moka nustatytą užmokestį, o slaugytojų paslaugas gauna nemokamai. Projektas numato, kad per trejus metus turi būti dirbama su 30 klientų. „Klientų mes tikrai turėsime, tik baisu dėl ateities, jei projektui pasibaigus jis nebus pratęstas, o žmonės bus įpratę gauti paslaugas“, – svarsto įstaigos direktorė.
Nauda neabejoja
Imdamiesi naujų projektų ir veiklų, darbuotojai turi ką veikti įstaigai priklausančiame dienos užimtumo ir globos neįgaliesiems centruose, Eržvilko senelių bei Moterų ir vaiko krizių namuose, nakvynės namuose.
Į Dienos centrą kasdien atvyksta penkiolika 21-52 metų neįgaliųjų. Dar apie 13 asmenų gyvena globos centre, o dieną prisijungia prie ateinančiųjų. Gyvenantieji globos namuose už ilgalaikės globos paslaugas moka 80 proc. savo pajamų. Mokamos ir Dienos centro paslaugos, o tai kai kuriems tėvams, įpratusiems, kad už nepilnamečių vaikų priežiūrą įstaigose mokėti nereikia, ne visada suprantama. „Gailėdami neįgaliojo pinigų artimieji kartais atsisako mūsų įstaigos paslaugų. Tada tokio asmens lavinimas, integracija į visuomenę nutrūksta. Dabar niekas nekontroliuoja, kaip neįgaliais rūpinamasi namuose“, – tvirtina A. Balčiūnienė.
Dienos ir globos centrų klientais rūpinasi socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, slaugytojai, užimtumo bei neformaliojo ugdymo specialistai. Dienos centre vyksta rankdarbių pamokos, neįgalieji mokomi muzikuoti, švenčiamos šventės, rengiamos ekskursijos ir išvykos, centro lankytojai su savo darbeliais dalyvauja miestų ir mokyklų mugėse. „Mūsų vaikai, kaip mes juos vadiname, gyvena visavertį gyvenimą“, – sako įstaigos direktorė.
Centro lankytojai ir gyventojai maitinami čia pat pagamintu šviežiu maistu. Džiugina ir visuomenės pagalba – jau keletą mėnesių kartą per savaitę su centro lankytojais savanoriškai dirba dvi gimnazistės, po keletą vyrukų atlikti ūkinius darbus arba užsiimti su neįgaliaisiais atsiunčia Probacijos tarnyba.
Toliau nuo miesto
25 vietas turintys Eržvilko senelių globos namai – pilni. Pernai 12 žmonių buvo suteiktos trumpalaikės, o 25 – ilgalaikės globos paslaugos. Globos namuose gyvena tik Jurbarko rajono gyventojai. Tarp jų yra ir nuolatinės priežiūros reikalaujančių asmenų, ir į miestelio renginius, grybauti ar į mišias vaikštančių senjorų.
Šalia senelių namų glaudžiasi Motinos ir vaiko krizių centras, kuriame įsikuria moterys su vaikais ar vyresni nei trejų metų vaikai, kurių mamos gyvena netinkamai. Krizių centre galima gyventi iki pusės metų – per tą laiką socialiniai darbuotojai sprendžia šeimos problemas: ieško, kur apgyvendinti moterį ir vaikus, piktnaudžiaujančias alkoholiu mamas veža koduoti, konsultuoja šeimas. „Deja, turime klienčių, kurios pas mus vis grįžta. Kartais vaikus belieka atiduoti valstybės globai“, – sako A. Balčiūnienė.
Pernai šiame centre glaudėsi 19 mamų ir 58 vaikai iš 25 šeimų. Čia juos atveža seniūnijų darbuotojai, policija dėl smurto, alkoholio vartojimo, vaikų nepriežiūros. Į krizių centrą gali būti atvežami asmenys tik iš socialinės rizikos šeimų, nors pagalbos kartais reikia moterims ir vaikams iš tokioms nepriskirtų šeimų. Vaikai centre pilnai išlaikomi.
Tik nakčiai
Įstaigai priklausančiuose nakvynės namuose niekada neliūdna. Čia apsistoja specifinė publika – neturintys gyvenamosios vietos, iš įkalinimo įstaigų grįžę ar namie sukonfliktavę asmenys. Pernai vienai nakčiai nakvynės namuose buvo apsistoję 50 asmenų – 46 vyrai ir 4 moterys. Nakvynės vietą jie dažnai suranda patys arba atveža policija. Pernakvoti vieną naktį jiems nieko nekainuoja, reikia tik pasakyti savo asmens duomenis arba pateikti asmens dokumentą.
Nakvynės namuose laikinai, iki pusės metų, gali būti apgyvendinti 12 Jurbarko r. gyventojų. Kandidatai turi kreiptis į seniūnijas, o teisę apsistoti nakvynės namuose jiems suteikia socialinių paslaugų komisija. Pernai laikinojo apgyvendinimo paslaugą gavo 10 asmenų.
Nakvynės namuose asmenys gali būti tik naktį, tvarką pasikeisdami prižiūri trys socialiniai darbuotojai vyrai, nes pasitaiko ir agresyvių klientų, tenka kviesti policiją. Už gyvenimą nakvynės namuose klientai turi susimokėti 20 proc. gaunamų pajamų. Dažniausiai tokie žmonės gauna pašalpas, už kurias dirba viešuosius darbus.
Gali naudotis
Nakvynės namuose tris dienas per savaitę veikia skalbykla, kuria gali naudotis visi gyventojai. Taip pat įrengtas dušas neturintiems kur nusiprausti. Pernai šiomis paslaugomis nemokamai pasinaudojo 106 socialiai remtini gyventojai.
Įstaigoje galima gauti ir daugiau paslaugų: specialistai vyksta į namus nustatyti neveiksnumą, tarpininkas yra aprūpinant gyventojus techninėmis pagalbos ir kompensacinėmis priemonėmis, nuomoja specialųjį transportą. Vienas autobusiukas skirtas vežti žmonėms, kuriems atliekamos dializės, kitas kasryt surenka ir atveža klientus į Dienos centrą, o vakare veža namo.
Kai automobiliai neužimti, juos gali išsinuomoti kas nori. Pernai autobusus 33 kartus nuomojosi fiziniai ir 22 kartus juridiniai asmenys. Tačiau transporto nuoma neša bene daugiausiai nuostolių, nes jį dažniausiai nuomojasi asmenys, mokantys tik dalį kainos. Pavyzdžiui, už pervežimą į ir iš dializių pagal nustatytus įkainius priskaičiuota 5973 eurų, o žmonės sumokėjo vos 1636 Eur.
„Savivaldybė skiria pinigus darbo užmokesčiui. Visoms kitoms išlaidoms įstaiga turi užsidirbti pati“, – sako A. Balčiūnienė. Darbų ir funkcijų VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ turi daug, kol kas užtenka ir darbuotojų. Jų kaita nedidelė, bet įstaiga kaupia galimų darbuotojų CV, domisi jų asmeninėmis savybėmis, nes ne kiekvienas gali būti socialiniu darbuotoju. Dirbti sunku, atlyginimas nedidelis. „O mums reikia patikimų, atjaučiančių žmonių“, – sako direktorė.
Jūratė Stanaitienė
Sekmes darbuose