Kelias savaites Jurbarke vyksta atvirų durų pasiutpolkė – socialines paslaugas teikiančios organizacijos viena po kitos rengia susitikimus su Jurbarko r. savivaldybės vadovais ir tarybos nariais, pristato savo veiklą ir bando įtikinti, kad jos yra verčiausios teikti vienas ar kitas paslaugas. Jų noras – suprantamas. Nemenką dalį paslaugų finansuoja savivaldybės biudžetas, o tai yra garantas, kad įstaigos nejaus nepritekliaus.
Sprendžia savo problemas
Pasak Jurbarko r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Laimos Gardauskienės, susitikimai vyko abipuse iniciatyva. „Norėjome diskusijos dėl savivaldybei priklausančių socialines paslaugas teikiančių įstaigų ateities. Turime apsispręsti, kuriai įstaigai perduosime socialines paslaugas, kurias dabar pažeidžiant teisės aktus teikia Socialinės paramos skyrius“, – sako L. Gardauskienė.
2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame numatyta, kad pagalba šeimoms organizuojama atvejo vadybininkams vykdant atvejo vadybos funkciją. Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės įsakymu tokios pareigybės atsirado Socialinės paramos skyriuje.
Skyrius įpareigotas vykdyti atvejo vadybos funkcijas. Tačiau Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas numato, kad socialines paslaugas turi teikti socialinių paslaugų įstaiga, o ne savivaldybė.
„Tada buvo galvojama, kad savivaldybės pavaldumui nuo 2019 m. sausio 1 d. pereinantys Skalvijos namai vykdys daugiau funkcijų ir taps daugiafunkce socialines paslaugas teikiančia įstaiga. Projektavome, kad atvejo vadybininkai turėtų dirbti šioje įstaigoje. Todėl laikinai atvejo vadybininkai buvo priskirti Socialinės paramos skyriui“, – aiškina L. Gardauskienė.
Panaši situacija yra ir su seniūnijų socialiniais darbuotojais. Jie taip pat turėtų dirbti socialinių paslaugų įstaigose. Šis procesas būtų sudėtingesnis, nei atvejo vadybininkų.
„Atvejo vadybininko darbui pakanka nuolatinės darbo vietos, mokymų, kompiuterio ir telefono. Įstaigai, perėmusiai socialinius darbuotojus, teks užtikrinti jų mobilumą. Iki šiol šiems darbuotojams darbo vietos buvo kuriamos seniūnijose, kurios, ir atsižvelgus į soc. darbuotojų darbo specifiką, buvo aprūpintos transportu. Buvo pasirinktas toks modelis. Dauguma kitų savivaldybių socialinius darbuotojus integravo į socialinių paslaugų įstaigas“, – sako L. Gardauskienė.
Atvejo vadybos funkcijas perduoti Skalvijos namams bandyta ir šių metų rugpjūčio rajono tarybos posėdyje, tačiau tada tarybos nariai sprendimui nepritarė. Nenorėdami toliau pažeidinėti įstatymų, priimti reikiamus sprendimus politikai turėtų spalio tarybos posėdyje. Tą padaryti spaudžia ir Darbo kodekse numatyti darbuotojų informavimo apie pasikeičiančias darbo sąlygas terminai.
Naujų pareigų nesikrato
Pirmoji į atvirų durų dieną politikus ir valdininkus pakvietusi VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė Audronė Balčiūnienė.
VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ – didžiausia ir daugiausia paslaugų teikianti savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga, veiklą vykdanti Vydūno g. esančiame pastate, nakvynės namuose Barkūnų g. ir Eržvilke. Įstaigoje dirba apie 90 darbuotojų.
A. Balčiūnienė pasidalijo planais ir įžvalgomis apie įstaigos ateitį. Vadovė mano, kad galima būtų praplėsti skalbyklos, veikiančios nakvynės namuose, patalpas ir ten įdarbinti neįgaliuosius, padedant jiems socializuotis ir užsidirbti. „Matome nakvynės namų paslaugų paklausą ir manome, kad būtų galima dalį patalpų priskirti skalbyklai. Jos paslaugos – paklausios. Ten po kelias valandas galėtų dirbti neįgalieji. Tam skirti projektai prasidės kitąmet“, – sakė A. Balčiūnienė.
Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius tokiai veiklai linkęs pritarti. „Seniai galvojame apie kokią nos socialinę įstaigą ar socialines dirbtuves. Jose būtų garantuojamas užimtumas negalią turintiems žmonėms. Tai galėtų būti ir kavinė, kepyklėlė“, – svarstė meras. Kad didesnį finansavimą dabar galės gauti projektai, susiję su neįgaliųjų įveiklinimu, patikino ir L. Gardauskienė.
Prakalbus apie būtinybę socialinių paslaugų įstaigoje įdarbinti atvejo vadybininkus ir socialinius seniūnijų darbuotojus, A. Balčiūnienė tikino, kad įstaiga šias paslaugas gali teikti. „Nei norim, nei nenorim. Jei šios pareigybės atsiras čia, teks atlikti struktūrinius pakeitimus, suformuoti naują komandą, bet pas mus dirba profesionalai. Jau dirbame globos srityje. Atsirastų darbas su šeimomis, susikurtų stiprus padalinys“, – svarstė A. Balčiūnienė. Tačiau ji pabrėžė, kad tada tikrai reikėtų papildomo etato, nes ir dabar dirbti labai sunku. „Turime daug projektų. Net nežinočiau kam dar galėčiau deleguoti papildomas funkcijas“, – tikino įstaigos vadovė.
A. Balčiūnienė pageidautų atsisakyti Eržvilko Krizių centro ir tuo pačiu praplėsti senyvų žmonių apgyvendinimui skirtas patalpas. „Krizių centre yra 16 vietų. Jį išlaikėme didžiąja dalimi iš projekto lėšų, taip pat senelių namų sąskaita. Projektas baigiasi, lėšų nebeliks. Jau kreipėmės į savivaldybę dėl lėšų vaikų maitinimui“, – sako direktorė.
Savivaldybės vadovai svarstė, kad šias paslaugas galėtų teikti nevyriausybinės organizacijos (NVO), pavyzdžiui „Jurbarko sandora“, kurios naujai įrengtuose globos namuose jau gyvena viena šeima. L. Gardauskienė kvietė pasvarstyti, ar rajonui užtektų vienos stiprios socialinių paslaugų įstaigos, ar verta bandyti išlaikyti ir Skalvijos namus. „Šiems namams penkeriems metams užtikrinta 175 tūkst. Eur valstybės parama. Tai taip pat argumentas“, – svarstė L. Gardauskienė.
Numatyti reikalingas paslaugas
Po poros savaičių rajono politikus į susitikimą pakvietė evangelikų liuteronų parapijos kunigas ir asociacijos „Jurbarko sandora“ vadovas Mindaugas Kairys. Jis priminė ilgą ir turtingą „Jurbarko sandoros“ istoriją, įvykdytus ir tebevykdomus projektus. Asociacijoje šiuo metu dirba 14 darbuotojų, o vykdant projektus per metus pasirašoma darbo sutarčių bene su 50 žmonių.
„Mes dirbame iš krikščioniškos dvasios. Padedame ne tik parapijiečiams, bet ir visiems miestelėnams. Tokia mūsų filosofija, mąstysena. Atliepiame į socialines opas, dirbame labai lanksčiai, esame pasirengę teikti tokias paslaugas, kokių labiausiai reikia. Mums labai padeda savanoriai, projektus vykdome iš rėmėjų lėšų ir tik kai labai reikia kreipiamės į savivaldybę. Iš mūsų reikalauja profesionalių paslaugų, todėl mes mokomės, priimame specialistus. Mes priaugome iki socialines paslaugas teikiančios organizacijos“, – kalbėjo kunigas M. Kairys.
„Jurbarko sandoros“ vadovas priminė, kad 2017 m. savivaldybėje buvo iškilęs didelis bendruomeninių vaikų namų poreikis, todėl evangelikų bendruomenė rėmėjų lėšomis įgyvendino projektą ir tokius namus įrengė. Tačiau per porą metų situacija pasikeitė ir tokios paslaugos savivaldybei nebereikia. „Ką darome toliau? Koks yra poreikis? Klausiame tarybos narių, politikų, kuo galime padėti. Turime kalbėti. Nenorime dubliuoti paslaugų. Galime dirbti kaip krizių centras. Esame labai lankstūs“, – kartojo M. Kairys, tikėdamasis, kad jų nuveikti darbai bus reikalingi savivaldybės gyventojams.
M. Kairys susirinkusiuosius pakvietė į Smalininkus, kur buvusio darželio pastate, kurį evangelikų bendruomenė įsigijo aukcione, projektų ir rėmėjų lėšomis rengiamas šeimos gerovės centras. Į šį objektą planuojama investuoti apie 400 tūkst. Eur. Pastate galėtų veikti krizių centras, gyvenimo namai senjorams, vaikų dienos centras. „Čia apgyvendinus moteris su vaikais, joms būtų galima suteikti galimybę mokytis Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje. Vaikai lankytų dienos užimtumo centrą, bendrautų su senelių namų gyventojais. Galime pritaikyti šį pastatą visoms reikalingoms paslaugoms“, – sakė evangelikų bendruomenei priklausančių bendruomeninių vaikų globos namų vadovė Danutė Dobilienė.
„Turi būti nuoseklus ėjimas į tikslą. Visų. NVO tai labai svarbu. Negalime sėdėti visuose posėdžiuose, jei jau išgirdome, ko reikia, tai ir dirbame ta kryptimi, darome. Norime būti stiprūs partneriai, o ne konkurentai. Jei jau nustatome gaires, kad po kiek laiko mums nesakytų „ne“, – sakė M. Kairys. Tačiau mero S. Mockevičiaus nuomone, numatyti, kokių paslaugų reikės po metų ar dvejų, neįmanoma.
Išgirdo kritikos
Paskutinioji pasikalbėti politikus pakvietė Skalvijos namų administracija. Šiai įstaigai tai padaryti buvo gerokai lengviau, nes iki šiol jie teikė tik ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams. Dabar įstaiga pradeda teikti ir asistento namuose paslaugas, galvoja apie vaikų dienos centrą Viešvilėje.
Skalvijos namų keturiuose bendruomeniniuose vaikų namuose dabar liko tik 25 vaikai, po kelių dienų iš jų išeis dar du. Maksimalus darbuotojų skaičius – 32. Prieš ketverius metus įstaigoje buvo 47 vaikai, dirbo 42 darbuotojai. Dėl valstybės vykdomos vaikų globos politikos vaikų bendruomeniniuose vaikų globos namuose vis mažėja, todėl įstaigai gyvybiškai būtina teikti ir kitas paslaugas.
Įstaigos administracija dabar glaudžiasi savivaldybėje, remontuojamos jai paskirtos patalpos Lauko g. Direktorius Nerijus Jarilinas patikino, kad yra pasiruošęs perimti atvejo vadybininko ir socialinius darbuotojus iš seniūnijų į savo įstaigą. „Tokias paslaugas mes galėtume teikti, dirbtume kaip viena komanda ir koordinuotai, kad darbas būtų efektyvus“, – sakė N. Jarilinas. Jis patikino, kad kasmet iš ministerijos gaunamų 175 tūkst. Eur socialiniams darbuotojams būtų galima nupirkti transporto priemones.
Skalvijos namų direktorius susilaukė bene daugiausia tarybos narių kritikos: jam priekaištauta dėl nesugebėjimo pasinaudoti valstybės parama steigiant vaikų dienos centrą Viešvilėje, netvarkos buhalterijoje, skundų dėl įstaigos veiklos, suabejota dėl administracinių gabumų, be to įžvelgta, kad atvejo vadybininko priklausymas vaikų globos įstaigai gali kelti interesų konfliktą. Kai kuriuos priekaištus N. Jarilinas vadino kaip norą pakenkti įstaigai ir ją sunaikinti. „Mes galime dirbti ir teikti kokybiškas paslaugas. Ne konfrontacija tarp įstaigų, o bendras darbas gali atnešti pozityvių rezultatų. Reikia bendro požiūrio, dirbti kartu ir suprasti, kad visi pasikeitimai – ilgalaikis procesas. Galim diskutuoti ir turim tą daryti“, – kvietė N. Jarilinas.
Sprendimo dar nėra
Raginimas sukviesti visus socialinių paslaugų teikėjus prie vieno stalo ir numatyti socialinių paslaugų teikimo perspektyvas Jurbarko rajone pasigirdo iš daugelio, tačiau savivaldybės vadovai apie tai girdėti nenori. „Dabar turime priimti sprendimą dėl atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų. Kalba eina tik apie dvi savivaldybės įstaigas. Tos dvi funkcijos neturės įtakos kitų paslaugų teikimui“, – sakė meras S. Mockevičius.
Panašiai galvoja ir Socialinių paslaugų skyriaus vedėja L. Gardauskienė. Pasak jos, reikia rinktis tik tarp dviejų įstaigų, o kitos paslaugos gali būti perkamos ir iš kitų socialinių partnerių. „Ta pati „Jurbarko sandora“, samariečiai dalyvauja savivaldybės projektuose. Ir vėliau, jei kokių paslaugų negalės suteikti savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos, jas galėsime pirkti. Poreikis šioks toks yra tik senyvų žmonių globos ir pagalbos į namus srityse“, – aiškina L. Gardauskienė.
Koks sprendimo projektas dėl atvejo vadybininkų ir soc. darbuotojų bus pateiktas spalio 31 d. tarybos posėdyje, L. Gardauskienė, kurios vadovaujamas skyrius šį projektą rengia, atsakyti dar negalėjo. „Tikrai nežinau, koks jis bus, kas konkrečiai bus įrašyta. Ten dar yra tuščių eilučių. Tai bus politinis sprendimas“, – sakė skyriaus vedėja.
L. Gardauskienė įsitikinusi, kad paprastesnes socialines paslaugas, tokias, kaip vaikų dienos užimtumo centrai, gali teikti ir NVO, tačiau sudėtingesnes, darbo su šeimomis paslaugas turėtų teikti savivaldybės įstaigos.
Būtų gerai, kad savo nuomonę ir matymą tiek savivaldybės, tiek Socialinių paslaugų skyriaus vadovai išdrįstų pasakyti susikvietę visus socialinių paslaugų teikėjus. Neužtenka savivaldybės socialinių paslaugų plane įrašyti, kad „labai aktualus yra bendradarbiavimo tarp valstybinių, savivaldybės, nevyriausybinių ir privačių organizacijų, kurios teikia socialines paslaugas, plėtojimas“, svarbu tai įgyvendinti praktiškai, o jei kurių nors paslaugų nereikia, ar jos bus paliktos savivaldybės įstaigoms, tai turėtų būti numatyta iš anksto.
Jūratė STANAITIENĖ
