75 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų pritaria tam, kad mūsų šalyje nepilnamečiams iki 15 metų būtų įvesti ribojimai naudotis socialiniais tinklais, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Anot ekspertų, tai stiprus pareiškimas. Tačiau jis ir stebina, mat pagal Skaitmeninės etikos centro užsakymu atliktą apklausą, 76 proc. respondentų vaikams iki 10 metų imtinai jau leistų turėti išmanųjį telefoną. Tad kas turi prisiimti atsakomybę už vaikų saugumą ir psichinę sveikatą?
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos bei viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Apklausa surengta 2026 metų vasario 19 – kovo 2 d. Apklausta 1 014 Lietuvos gyventojų, tyrimas vyko 110 atrankos taškų. Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasitikėjimo intervalas 95 proc.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Trys iš keturių suaugusių Lietuvos gyventojų pritaria tam, kad Lietuvoje nepilnamečiams iki 15 metų būtų įvesti ribojimai naudotis socialiniais tinklais.
- 40 proc. moksleivių ir studentų draudimui nepritaria. Lietuvos moksleivių sąjungos teigimu, draudimas neišspręstų giluminių problemų, o tik pašalintų pasekmes.
- Anot R. Januškienės, turime pamiršti, kad esame maža šalis, ir reikalauti technologijų gigantų atsakomybės.
- Teisininko teigimu, kol ES nebus vieningai sutarta dėl universalios elektroninės pilnametystės ribos ir jos taikymo visose valstybėse narėse, atskirų šalių mėginimas reguliuoti šią temą iš esmės yra bevaisis.
- Įsigaliojus draudimui Australijoje, vaikai randa apėjimo būdų.
2025 m. gruodį Australija tapo pirmąją šalimi pasaulyje, pradėjusia drausti naudotis socialiniais tinklais jaunesniems nei 16 metų asmenims. Šalis reikalauja, kad „TikTok“, „YouTube“, „Snapchat“ ir kitos populiariausios platformos pašalintų jaunesnių nei 16 metų asmenų paskyras, kitu atveju joms gresia didelės baudos.
Netrukus po ryžtingo Australijos žingsnio apie tokią galimybę pradėjo kalbėti ir Europos šalys: daugiau nei 10 jų paskelbė planuojančios apriboti paauglių prieigą prie socialinių tinklų.
Apie ribojimus pradėta kalbėti ir Lietuvoje. Vasario pabaigoje konservatorė Daiva Ulbinaitė teigė siūlysianti Seimui įteisinti draudimą ir Lietuvoje. Jos siūlymu socialinių tinklų platformos turėtų taikyti amžiaus patikrinimo sistemas, o jaunesni nei 16 metų paaugliai socialiniais tinklais galėtų naudotis nebent sutikus tėvams.
Prancūzija siekia dar drastiškesnių priemonių. Sausį buvo patvirtintas įstatymų projektas, kuriuo siekiama uždrausti socialinių tinklų platformas jaunesniems nei 15 metų vartotojams.
Prezidento Emmanuelio Macrono remiamas įstatymas dabar yra perduotas Prancūzijos parlamento aukštiesiems rūmams – Senatui, kur, kaip tikimasi, bus priimtas sulaukus plataus visų partijų palaikymo.
Jei viskas vyks pagal planą, Prancūzija gali tapti pirmąja Europos valstybe, įteisinusia draudimus. Jie galėtų įsigalioti jau nuo kitų mokslo metų, rugsėjo mėnesį.
Emmanuelis Macronas | AP nuotr.
Ribojimui pritaria trys iš keturių Lietuvos gyventojų
Kaip pavyzdį imant Prancūzijos siūlomą įstatymą, kuriuo siekiama drausti socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų paaugliams, buvo atlikta ir LRT užsakyta apklausa. Lietuvos žmonių teirautasi, ką jie mano apie panašių ribojimų įvedimą Lietuvoje.
Apklausa parodė, kad trys iš keturių (75 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) pritaria tam, kad Lietuvoje nepilnamečiams iki 15 metų būtų įvesti ribojimai naudotis socialiniais tinklais (40 proc. visiškai pritaria ir 35 proc. greičiau pritaria), o penktadalis (20 proc.) apklaustų gyventojų tam nepritaria (7 proc. visiškai nepritaria ir 13 proc. greičiau nepritaria). Tuo metu 5 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Tam, kad nepilnamečiams iki 15 metų Lietuvoje būtų įvesti ribojimai naudotis socialiniais tinklais, dažniau pritarė vyresni nei 65 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su mažiausiomis (iki 1 400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.
Tuo metu siūlymui labiau nepritarė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis (per 2 400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį.
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS partneris ir Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka LRT.lt komentavo, kad apklausos rezultatai jo nenustebino, mat jie nelabai skiriasi kitų šalių kontekste.
„Ipsos“ (specializuotos pasaulinės rinkos ir nuomonės tyrimų organizacijos) 2025 m. rugpjūtį paskelbtas tyrimas parodė, kad vidutiniškai 30 šalių 71 proc. gyventojų pritaria draudimui vaikams iki 14 metų naudotis socialine medija“, – teigia technologijų srityje besispecializuojantis teisininkas.
Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėjės Rasos Januškienės nuomone, tai, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų pritaria galimiems ribojimams, yra stiprus pareiškimas. Paklausus pašnekovės, ar toks rezultatas nustebino, ji teigė, kad vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga.
„Viena vertus – jis [rezultatas] nestebina, ko gero, daugelis mūsų jaučiame ne tik tą pozityvių patirčių ir siūlomų galimybių pagerinti mūsų gyvenimą gausą, bet ir neigiamą jų poveikį savijautai, nuotaikai, sveikatai, savęs vertinimui, pasaulio suvokimui“, – LRT.lt komentavo R. Januškienė. Tačiau ji taip pat pastebėjo, kad aptariant rezultatą vaikų prieinamumo prie technologijų kontekste, 75 proc. pritarimas šiek tiek nustebino.
„Žinome, kad didelė dalis mažamečių mūsų šalyje jau yra socialiniuose tinkluose, nors daugelio socialinių tinklų platformų minimali amžiaus riba – 13 metų, – sako R. Januškienė. – Be to, mūsų centro užsakymu „Spinter tyrimai“ pernai atliko visuomenės nuomonės apklausą, kur beveik tiek pat – 76 proc. žmonių į klausimą, kokio amžiaus vaikui jau galima leisti turėti išmanųjį telefoną, yra atsakę pasirinkdami amžių iki 10 metų imtinai.“
40 proc. moksleivių ir studentų nepritaria
Apklausos rezultatai rodo, kad siūlymui riboti socialinius tinklus nepilnamečiams iki 15 metų daugiausia pritaria pensijoje esantys žmonės (84 proc.).
Be to, įvesti socialinių tinklų ribojimus sutiktų 77 proc. apklaustų vadovų ir turinčių savo verslą asmenų, 74 proc. specialistų ir tarnautojų, 72 proc. bedarbių ir namų šeimininkų bei 69 proc. darbininkų ir ūkininkų.
Mažiausiai, palyginti su kitomis grupėmis, siūlymui pritarė moksleiviai ir studentai – 56 proc. jų palaikytų tokio pobūdžio ribojimus. Tuo metu šioje imtyje nepritariančių ribojimams dalis siekia 40 proc.
R. Januškienė svarsto, kad moksleivių grupėje stebimas didžiausias nepritarimas gali būti susijęs su tuo, kad šiai grupei sudėtingiau žinoti, numatyti, įvertinti ir atsižvelgti į ilgalaikes neigiamo socialinių tinklų poveikio pasekmes. Be to, jaunimas itin aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, ir kartais dalies žmonių naudojimo įpročiai gali trukdyti jiems pamatyti problemos mastą.
„Tam, kad suprastume, kaip mus veikia algoritmai ir apskritai socialinė medija, reikia didelio sąmoningumo ir įgūdžių, kurie jauniems žmonėms dar tik formuojasi, todėl tikslas ir turėtų būti apsaugoti, kol dar žala nepadaryta“, – teigia pašnekovė.
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) valdybos narė Aušrinė Levinskaitė LRT.lt teigė, kad moksleiviai socialinius tinklus suvokia kaip esminę kasdienio gyvenimo dalį – juos naudoja bendravimui, saviraiškai, informacijos paieškai ir emociniam palaikymui, būtent dėl to draudimas jiems atrodo ribojantis ir neefektyvus.
Ji pateikia LMS vykdytos apklausos duomenis, kurie rodo, kad nepritariančių socialinių tinklų draudimams iki 16 metų moksleivių dalis yra dar didesnė, nei LRT užsakymu atliktoje apklausoje, kur gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie matytų būtinybę riboti socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų paaugliams.
„Mūsų vykdytos apklausos duomenys rodo, kad 57 proc. jaunų žmonių nepritaria griežtam draudimui iki 16 metų, o 77 proc. mano, kad draudimas skatintų taisyklių apeidinėjimą (melavimą apie amžių, papildomas paskyras ar VPN naudojimą)“, – teigia A. Levinskaitė.
Anot jos, jaunimas mano, kad problemos kyla ne iš pačių socialinių tinklų, o iš netinkamo jų naudojimo ar emocinių sunkumų. Tad, A. Levinskaitės teigimu, draudimas nepašalintų priežasties, o tik pasekmes.
„Apie 70 proc. mūsų apklaustųjų mano, kad ribojimas savijautą pagerintų tik iš dalies arba visai nepadėtų.“
„Instagram“ | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
LMS atstovės teigimu, yra kitų būdų be ribojimo, kaip galima būtų apsaugoti vaikus ir paauglius nuo žalingo turinio internete:
- Švietimas ir skaitmeninis raštingumas: mokyti atpažinti žalingą turinį, saugiai elgtis internete, suprasti socialinių tinklų poveikį emocijoms.
- Tėvų įsitraukimas: dialogas su vaikais, bendri susitarimai dėl naudojimo, atsakomybės mokymas vietoje griežtos kontrolės.
- Platformų atsakomybė: socialinių tinklų kūrėjai gali riboti žalingą turinį, siūlyti turinio filtrus, pritaikytas amžiui funkcijas ir veiksmingus laiko kontrolės įrankius.
- Psichologinė pagalba: investicijos į emocinę paramą mokyklose, nes dažna problema kyla ne iš socialinių tinklų, o iš gilesnių emocinių sunkumų.
Kontroliuoti jaunų žmonių prie ekranų praleidžiamą laiką, A. Levinskaitės teigimu, galima būtų šeimoje įsivedant bendrus susitarimus dėl ekrano naudojimo taisyklių, o ne privalomus draudimus, bei skatinant paauglius ir vaikus užsiimti pomėgiais, sportu.
Labiau nepritaria tie, kurie turi vaikų iki 18 metų
LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 26 proc. žmonių, kurie neturi vaikų iki 18 metų, nepritartų siūlymui riboti socialinius tinklus nepilnamečiams iki 15 metų. Tuo metu grupėje žmonių, kurie turi vaikų iki 18 metų, nepritariančiųjų yra mažiau – 18 proc.
Tačiau verta paminėti, kad skiriasi žmonių, kurie turi vaikų iki 18 metų, bei respondentų, kurie jų neturi, imtys: 312 atsakiusiųjų turi vyresnių vaikų, o 702 – jų neturi.
„Gali būti, kad tarp neturinčiųjų vaikų iki 18 metų yra žmonių, kurie ką tik jų turėjo ir matė sunkumus, susijusius su socialinių tinklų naudojimu, kuriuos jiems teko įveikti. Be to, būtent ši grupė apklausoje yra daugiau nei dvigubai didesnė negu turinčiųjų vaikų iki 18 metų. Kuo daugiau apklaustume, tuo labiau tas skirtumas gali mažėti“, – teigia R. Januškienė.
Anot pašnekovės, viena priežasčių, kodėl daugiau tėvų, turinčių vaikų iki 18 metų, nepritartų ribojimams, palyginti su tais, kurie vaikų iki 18 metų neturi, galėtų būti ta, jog patys globėjai yra pernelyg įsitraukę į socialinius tinklus.
„Mūsų vedamuose mokymuose visuomenės sveikatos ir švietimo specialistai ne kartą yra klausę, kaip kalbėti su tėvais, kurie atveda vaiką į darželį, padeda planšetę į jo spintelę ir prašo valgio metu arba migdant vaikus ją įjungti, nes kitaip jų vaikas nevalgys arba nemiegos, – sako Skaitmeninės etikos centro bedraįkūrėjė. – Mes esame ne kartą viešai kalbėję, kad jau tėvystės kursuose svarbu kalbėti apie probleminį interneto naudojimą, būdus jį atpažinti, jo daromą žalą.“
Vaikas su mobiliuoju telefonu | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Turime pamiršti, kad esame maža šalis
R. Januškienė LRT.lt teigė pritarianti tam, kad nepilnamečiams būtų draudžiama naudotis socialiniais tinklais.
„Kovo pradžioje šį klausimą aptarėme ir Skaitmeninės etikos centro ekspertų susitikime ir manome, kad būtina labiau saugoti vaikus ir jaunimą, o kol socialiniai tinklai yra tokie, kokie yra šiandien, svarbu riboti naudojimąsi jais“, – sako pašnekovė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad draudimas neturėtų būti suprantamas kaip sprendimas vietoje švietimo apie rizikas ir žalą; draudimas turėtų būti greta jo ir daugybės kitų sisteminių sprendimų, užtikrinančių neigiamo skaitmenizavimosi poveikio prevenciją.
Pasak R. Januškienės, užtikrinant vaikų saugumą internete šalia tėvų atsakomybės yra ir Lietuvos institucijų atsakomybė.
„Svarbu kelti klausimus, pavyzdžiui, kurios institucijos mūsų šalyje yra atsakingos, kad dalis mažamečių jau dabar yra socialinių tinklų platformose, kur net pagal platformos nurodomą minimalų amžių ten būti neturi“, – kalba R. Januškienė.
„Meta“ | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Taip pat svarbu reikalauti kito lygio verslo – interneto paslaugų ir įrenginių tiekėjų – atsakomybės ir reklamos kūrimo, ir vartotojų informavimo srityse. Galiausiai, pašnekovės teigimu, svarbu nebegalvoti, kad esame per maža šalis, jog reikalautume technologijų gigantų atsakomybės.
„Pavyzdžiui, Amsterdamo teismas nurodė „Metai“, kad feisbukas ir instagramas pažeidė Skaitmeninių paslaugų aktą ir dabar privalo leisti Nyderlandų gyventojams turėti chronologinį naujienų srautą. Gal ir mūsų šalis gali žengti žingsnius, kurie leistų labiau saugoti vaikus, jaunimą, visus piliečius?“ – svarsto R. Januškienė.
Reikalingas reguliavimas Europos Sąjungos lygiu
Teisininkas Mindaugas Civilka LRT.lt teigė manantis, kad socialinių tinklų nepilnamečiams visiškai drausti nereikėtų, mat tai yra itin svarbi jaunimo bendravimo, saviraiškos ir informacijos gavimo dalis. Tačiau, anot jo, tam tikri ribojimai ir saugumo priemonės, padedančios nepilnamečius apsaugoti nuo pačių žalingiausių, rizikingiausių ir pavojingiausių su socialinių medijų naudojimu susijusių reiškinių, yra būtinos.
Eksperto teigimu, kalbant konkrečiai apie socialinių tinklų ribojimus, susijusius su amžiumi, itin svarbu, kad jie būtų įvesti visos Europos Sąjungos mastu.
„Kalbant apie teisines priemones, visų pirma, Europos Parlamentas siūlo visoje ES nustatyti vienodą skaitmeninės pilnametystės ribą – 16 metų amžiaus ribą, nuo kurios leidžiama naudotis socialine žiniasklaida, vaizdo įrašų dalijimosi platformomis ir dirbtinio intelekto pagalbininkais, o 13–16 metų jaunuoliams būtų leidžiama naudotis šiais ištekliais gavus tėvų sutikimą, – komentavo M. Civilka. – Tol, kol ES nebus vieningai sutarta dėl universalios elektroninės pilnametystės ribos ir jos taikymo visose ES valstybėse narėse, atskirų ES valstybių narių mėginimas reguliuoti šią temą būtų iš esmės bevaisis (vien dėl techninės galimybės pasiekti norimas paslaugas iš kitos valstybės IP adreso).“
Mindaugas Civilka | Asmeninio archyvo nuotr.
Anot technologijų srityje besispecializuojančio teisininko, yra techninių galimybių įvertinti socialiniame tinkle siekiančio užsiregistruoti žmogaus amžių.
„Vienoje intervalo pusėje – labai griežtos priemonės, susijusios su ID dokumentų ir duomenų patikra, pvz., naudojant elektroninės bankininkystės, nuotolinės ID patikrinimo metodus, Europos skaitmeninio tapatumo piniginę ir pan. metodus, kurie leidžia vartotojams skaitmeniniu būdu identifikuoti save, saugoti ir tvarkyti tapatybės duomenis, bei kitas prisijungimo priemones. Kitoje intervalo pusėje – įvairūs švelnesni metodai, pvz., DI pagrįsti elgsenos modeliai, kurie įgalina nuspėti vartotojo amžiaus ribas ar intervalus, tėvų ar globėjų patvirtinimai ir kt.“, – vardija pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad konkretus amžiaus patvirtinimo būdas, deja, dar nėra universaliai patvirtintas. Tačiau Australijos vyriausybė paskelbė, kad veido atpažinimo technologija yra mažiausiai patikima, ją taikant nepilnamečiams.
Kaip sekasi Australijai?
2025 m. gruodį Australijoje įsigaliojus draudimui naudotis socialiniais tinklais jaunesniems nei 16 metų asmenims, naudotojams buvo išsiųsti pranešimai su reikalavimu patvirtinti amžių kuriuo nors iš trijų būdų: „ConnectID“ (banko patvirtinimas), „Photo ID“ (ID skenavimas), „Facial Age Estimation“ (amžiaus nustatymas iš asmenukės).
Tuomet socialinių tinklų platformos deaktyvavo nepilnamečių paskyras.
„Pavyzdžiui, „Snapchat“ paskelbė, kad „užrakins“ nepilnamečių paskyras ir per trejus metus naudotojai turės galimybę atsisiųsti savo duomenis. Kai paskyra užrakinama, ji bus saugoma tokios būsenos trejus metus. Praėjus šiam laikotarpiui, ji bus deaktyvuota. Jeigu per šį laikotarpį asmeniui sueis 16 metų, jis galės patvirtinti savo amžių, kad susigrąžintų paskyrą“, – pasakoja M. Civilka. Per pirmąsias dienas po draudimo „Meta“ deaktyvavo apie 550 000 žmonių paskyrų, priduria jis.
Vis dėlto, anot pašnekovo, paaugliai iš anksto ruošėsi ribojimams: kai kurie slapta susikūrė netikrus profilius, kiti perėjo į bendras paskyras su tėvais. Be to, prieš įvedant draudimą, padidėjo mažiau populiarių programėlių, neįtrauktų į ribojimų sąrašą, diegimas, taip pat itin išaugo VPN diegimo atvejų skaičius.
Vaikas su mobiliuoju telefonu | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Tuo atveju, jeigu draudimai bus taikomi tik tam tikrose valstybėse, o kitose – ribojimų nebus, visuomet bus susiduriama su labai paprasta problema – asmens gyvenamosios vietos, prisijungimo vietos ar elektroninės paslaugos naudojimo vietos nustatymo problema, – komentavo M. Civilka. – Kadangi visos elektroninės ir skaitmeninio turinio platformos yra globalios, pasaulinės, pasiekiamos iš bet kurio planetos taško, jeigu tik yra interneto ryšys, lokacijos duomenys, tokie kaip prisijungimo IP adresas, gali būti efektyviai keičiami. Taigi nors, pavyzdžiui, Australijoje buvo nustatytas socialinių tinklų nepilnamečiams draudimas, naudotojai rado būdų draudimą apeiti.“
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS partneris ir Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugo Civilkos teigimu, Australijos pavyzdys puikiai parodė, kad vien techninėmis priemonėmis įgyvendinami ribojimai nebus efektyvūs, jeigu jie, pavyzdžiui, nebus užtikrinti realiomis teisinėmis ir finansinėmis pasekmėmis, taip pat jei jie bus ignoruojami šeimoje, visuomenėje, mokykloje ir pan.
Dabartinės nepilnamečių apsaugos internete priemonės „kuklios“
M. Civilka sako, kad dabartinis ES teisinis reguliavimas jau numato tam tikras nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos priemones, tačiau „jos dar gana kuklios ir aiškiai nepakankamos“.
„Tai ribojimai, numatyti ES BDAR bei Skaitmeninių paslaugų akte, kuriame, pavyzdžiui, įtvirtinamas draudimas prieš nepilnamečius naudoti profiliavimą ir juo grįstus reklamos modelius“, – teigia M. Civilka.
„Instagram“ | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Be to, Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyva (AVMSD) saugo nepilnamečius nuo žalingo turinio, įskaitant žalingą reklamą. Tačiau ji reikalauja, kad ES valstybės užtikrintų, kad audiovizualinio turinio platformos imtųsi priemonių, skirtų apsaugoti nepilnamečius nuo turinio, kuris gali būti žalingas jų fiziniam, protiniam ar moraliniam vystymuisi. „Direktyva skatina kurti veiksmingas pranešimų teikimo, amžiaus patikrinimo, tėvų kontrolės ir turinio vertinimo sistemas.“
Vis dėlto didžioji dalis teisinės apsaugos nuo algoritminio turinio parinkimo ir manipuliatyvaus įtraukimo į skaitmeninio turinio naudojimą – dar tik projektuose, kurie, tikimasi, šviesą išvys šiais arba kitais metais, sako teisininkas.
„Tai visų pirma, „Digital Fairness Act“. Vienas esminių jo akcentų – manipuliuojančio dizaino draudimas. Kartu būtų ribojamos ir priklausomybę skatinančios funkcijos – dizaino sprendimai, skatinantys perteklinį vartojimą ar ilgesnį laiką prie ekranų“, – sako pašnekovas.
Mokykla | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ypatingą dėmesį turi skirti vaiko aplinka
M. Civilka pabrėžia, kad vaikų apsauga internete turi būti užtikrinama ne tik technologinėmis ar teisinėmis priemonėmis, bet ir švietimu, kuris turi prasidėti šeimoje, darželyje ir tęstis mokykloje bent keliomis kryptimis:
- Virtualiosios ir fizinės tikrovės atskyrimas. Nepaisant neapčiuopiamumo, virtualiojoje erdvėje vyksta ne mažiau realūs dalykai, už kuriuos gresia reali atsakomybė, čia galioja normos ir atsakomybė (pvz., už finansinį sukčiavimą, autorinį piratavimą ir kt.); taigi, čia negali pasislėpti.
- Socialinėje medijoje ir elektroninėje erdvėje tykantys pavojai yra netgi didesni nei fizinės tikrovės pavojai vien dėl pasaulinio tinklo globalumo, dinamiškumo ir greičio. Statistika rodo, kad vidutiniškai pakanka 45 min. tam, kad vaikas būtų įviliotas į seksualinio smurto situaciją; kartais pakanka keliolikos sekundžių.
- Virtualiojoje erdvėje galioja visai kiti dėsniai. Jau greitai didžioji dalis turinio bus sugeneruota ne realaus žmogaus, o dirbtinio intelekto. Jau šiuo metu išmaniosios vaizdo klastotės (angl. deepfake) sudaro vis augančią elektroninio audiovizualinio turinio sklaidos dalį, todėl vaikai ir jaunimas turi būti ugdomi jas automatiškai atpažinti, formuojant įtarumą, atidumą, budrumą ir supratimą, kad bet kuri žinutė ar kvietimas iš nepažįstamojo yra netikro profilio automatiškai sugeneruota užklausa ir kad socialinėje erdvėje bendravimas su nepažįstamais asmenimis iš esmės yra grindžiamas suvokimu, jog už nepažįstamųjų paskyrų yra robotas.
- Pagaliau turi būti supratimas, kad socialinės medijos tikrovės negalima vartoti kaip fizinės tikrovės pakaitalo ar atitikmens.
