Pastarosiomis naktimis fiksuojant didžiulius šalčius, dalis šilumos siurblių, prie kurių įsigijimo subsidijomis prisideda ir valstybė, gyventojų namuose nustojo veikti. Visgi, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininko teigimu, problema visai ne įrenginiai.
Per pastaruosius keletą metų valstybė taršiems būsto šildymo įrenginiams keisti į mažiau taršius yra skyrusi apie 49 mln. eurų, rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuva subsidijuoja taršių šildymo įrenginių keitimą. Iki šiol jau skirti 49 mln. eurų, o iki 2029 m. numatyta iš viso skirti 112 mln. eurų.
- Dauguma šilumos siurblių turi gamintojo nustatytas veikimo ribas (–20 / –25 °C), o žemesnėje temperatūroje jie gali išsijungti arba veikti tik su elektriniu tenu.
- Lietuvoje temperatūra žemiau –20 °C per metus būna tik apie 23 valandas.
- Mokslininko teigimu, šilumos siurbliai tinkamas pasirinkimas Lietuvos klimato zonoje.
Tam šiemet skirta dar 3,3 mln. eurų dotacijų, o iš viso iki 2029 m. – net 112,4 mln. eurų.
Vienas iš pasirinkimų keičiant taršų kietojo kuro ar dujų katilą – šilumos siurbliai, jie neretai tampa pagrindiniu ir vieninteliu šilumos šaltiniu naujos statybos namuose.
Vilniaus šilumos tinklai | D. Umbraso / LRT nuotr.
Visgi, užklupus speigui, ne visi įrenginiai pajėgūs veikti efektyviai, o kai kurie iš viso nustoja veikti.
Ryte laukė staigmena
Pačią šalčiausią naktį nuo 1996 m. – iš sekmadienio į pirmadienį – su šildymo problemomis susidūrė ir renginių vedėjas, žurnalistas Richardas Jonaitis.
„Dar visai neseniai įsirengėm 13 kW galingumo šilumos katilą oras–vanduo. Užėjus visiems šalčiams gyriausi, koks geras šildymo būdas, nes šildomos grindys, visame name būna palaikoma pastovi temperatūra.
Richardas Jonaitis | E. Blažio / LRT nuotr.
Tačiau pirmadienio rytą atsikėlę pamatėm, kad šilumos siurblys nustojo veikti. Žiūrime, kad ir namas jau pradeda vėsti. Paskui išlindo saulutė ir apie vidurdienį katilas vėl pradėjo veikti“, – LRT.lt teigė R. Jonaitis.
Pirmadienio rytą atsikėlę pamatėm, kad šilumos siurblys nustojo veikti. Žiūrime, kad ir namas jau pradeda vėsti.
R. Jonaitis
Jo teigimu, prie namų naktį temperatūra galėjo siekti ir apie –30 laipsnių.
„Skambinau žmonėms, kurie atlieka įrenginio garantinį aptarnavimą, tai jie sakė, kad yra be galo daug žmonių, kuriems tie katilai buvo nustoję veikti. Jis man aiškino, kad įprastai šilumos siurbliai veikia iki –25 laipsnių, kartais esant dar šiek tiek žemesnei temperatūrai“, – teigė R. Jonaitis.
Skambinau žmonėms, kurie atlieka įrenginio garantinį aptarnavimą, tai jie sakė, kad yra be galo daug žmonių, kuriems tie katilai buvo nustoję veikti.
R. Jonaitis
Senos statybos namuose žmonės turi net keletą šildymo šaltinių – kieto kuro, dujų katilą, židinį, kieto kuro krosnelę, krosnį, o naujos statybos namuose šilumos siurblys neretai tampa vieninteliu šildymo šaltiniu.
Žiemiški orai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
Be to, dar visai neseniai, norint gauti ES paramą taršiam katilui keisti į šilumos siurblį, taršų katilą reikėjo išmontuoti, taip namuose liekant su vieninteliu šildymo sprendimu. Dabar, aiškina Lietuvos energetikos agentūra, tokios nuostatos jau atsisakyta.
Alternatyvų šildymą name sako turėjęs ir R. Jonaitis. Šeima gyvena rekonstruotame senos statybos name, jame dar likusi krosnis ir padėjo nesušalti. „Iš vakaro užkūriau, krosnį, o ji labai gerai laiko šilumą“, – dalijasi žurnalistas.
Buvo ir tokių, kurie problemų neturėjo
Tokių kaip R. Jonaitis Lietuvoje ir daugiau. Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse galima rasti šimtus komentarų, kur žmonės dalinasi istorijomis, esant kokiai temperatūrai nustoja veikti arba toliau veikia šilumos siurbliai.
„Aš išjungiau [šilumos siurblį], kūrenu kieto kuro katilą“, – rašoma viename komentare.
„Pas mus nuo vakar jau nebešildo namų… Nesisuka… Namuose temperatūra nukritus jau iki 18 šilumos nuo 23“, – pažymi kitas.
Šilumos siurblys | Shawn Rain / Unsplash nuotr.
„Lauke –27, įrenginys „Ariston“ tik tenus įjungus laiko, šildymas sustojęs – „standby“ rašo“, – dalinasi kitas „Facebook“ vartotojas.
Tiesa, kai kurie gyventojai net ir esant didžiuliam šalčiui problemų neturėjo.
„[Temperatūra] –28 laipsniai. „Daikin“ [šilumos siurblys] kaip ir sukasi lauke, bet kiek ir nuo ko šildo, nežinau“, – rašo vienos grupės narys.
„Cooper&Hunter“ šilumos siurblys, esant –33 pučia 28 laipsnių šilumos orą, čia oras–oras [sistema], pamatuota su lazeriniu temperatūros matuokliu“, – teigia kitas.
„Gree Versati“ 6 kW šilumos siurblys, –27 laipsnių, veikia kompresorius“, – sako kitas.
Žiema. Asociatyvi nuotr. | E. Blažio / LRT nuotr.
„Daikin“ esant –25,2 laipsnio dar tempia“, – pažymima dar viename komentare.
Dalis įrenginių skirti veikti iki –25 laipsnių
Visgi VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus tikina, jog visiškai normalu, kad esant itin dideliam šalčiui dalis šilumos siurblių galėjo neveikti.
Didelė dalis gamintojų šilumos siurbliui nustato veikimo ribas. Tarkime, mūsų rinkoje galima rasti, kad šilomos siurbliai veikia iki –20 ar –25 laipsnių.
J. Bielskus
„Kad išsijungė – nieko tokio. Šilumos siurbliai yra skirtingi. Didelė dalis gamintojų šilumos siurbliui nustato veikimo ribas. Tarkime, mūsų rinkoje galima rasti, kad šilumos siurbliai veikia iki –20 ar –25 laipsnių. Jei žmogus įsigijo šilumos siurblį, kuris veikia iki –20 laipsnių, tai tikėtina, kad, nukritus temperatūrai žemiau minimos ribos, įrenginio valdiklis gali neleisti jam toliau veikti“, – aiškina J. Bielskus.
Žiema | D. Umbraso / LRT nuotr.
Tiesa, jei šilumos siurblys turi šildymo elementą – teną, jis gali veikti ir esant ekstremaliam šalčiui, tarkime, –30. Tačiau tokiu atveju įrenginio suvartojamas elektros kiekis smarkiai išauga.
Pavyzdžiui, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje žmonės dalijosi skaičiais, kiek jų šilumos siurbliai sunaudoja elektros per parą su įjungtu tenu.
„Su įjungtu tenu 120 kv. metrų namas – 50 kWh per parą“, – rašė vienas grupės narys. Tokiu atveju namo paros šildymo sąskaita gali siekti apie 10 eurų.
Tikina, kad šilumos siurbliai tinkami mūsų klimatui
J. Bielskaus teigimu, šilumos siurbliai yra tinkami mūsų klimato zonos namams, tačiau renkantis įrenginį verta atkreipti dėmesį į daugelį aspektų.
„Reikia pažinti namą ir tada galima komentuoti, kokio reikia šilumos siurblio. Jei namas naujas, A++ klasės, tikėtina, kad ten bus grindinis šildymas, į kurį bus galima tiekti žemos temperatūros šilumnešį (techninį vandenį), apie 30–40 laipsnių. Tokiu atveju šilumos siurblys net ir esant –20 laipsnių veiks efektyviau, nei naudojant vien elektrinius tenus.
Šaltis ir speigas Lietuvoje | E. Blažio / LRT nuotr.
Bet jei namas senas, yra radiatoriai, jiems gali reikti tiekti aukštos temperatūros šilumnešį – 50–70 laipsnių. Tuomet šilumos siurblys gali būti netinkamas pasirinkimas. Kuo didesnis temperatūrų tarp ruošiamo šilumnešio ir lauko oro skirtumas – tuo šilumos siurblio efektyvumas mažesnis, šilumos siurblys gali nepasiekti užduotų aukštų temperatūrų ir mažėti galia“, – sako VILNIUS TECH dėstytojas.
Jei namas senas, yra radiatoriai, jiems gali reikti tiekti aukštos temperatūros šilumnešį – 50–70 laipsnių. Tuomet šilumos siurblys gali būti netinkamas pasirinkimas.
J. Bielskus
J. Bielskus pažymi, kad įrenginiai, pritaikyti veikti esant itin žemai temperatūrai, yra brangesni. Vertinant tai, kad vidutinė šildymo sezono temperatūra, statybų klimatologijos duomenimis, siekia apie 3 laipsnius, šių siurblių galios pranašumas didžiąją laiko dalį lieka neišnaudojamas. Tuo tarpu jų efektyvumas esant tokiai temperatūrai gali būti panašus į standartinių modelių.
Svarbu suprasti, kad šilumos siurblio galia nėra vienintelis efektyvumą lemiantis veiksnys. Šis įrenginys yra tik šilumos generavimo šaltinis, o galutiniai rezultatai ir sistemos patikimumas tiesiogiai priklauso nuo pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo sprendimų.
Ko norima – didesnio saugumo esant ekstremaliam šalčiui ar mažesnių šildymo sąskaitų, renkasi vartotojas.
„Pagal statybos klimatologijos duomenis, temperatūra žemiau –20 laipsnių Lietuvoje per metus būna tik 23 valandas. Tad kyla klausimas, ar esant tokiems rodikliams verta turėti šilumos siurblį, skirtą ekstremaliai šaltiems orams. O jei pasirenkamas įrenginys, negalintis efektyviai veikti esant itin žemai temperatūrai, būtina numatyti rezervinį šaltinį: papildomus elektrinius kaitinimo tenus, kietojo kuro ar kitokio tipo katilą.
Žiemiški orai Vilniuje | D. Umbraso / LRT nuotr.
Be to, reikia nepamiršti, kad lauke šąlant namui reikalinga šilumos galia tik didėja, o šilumos siurblio galia, priešingai – mažėja. Neatsižvelgus į šį galių skirtumą, įrenginys gali veikti netinkamai arba neužtikrinti reikiamos temperatūros namuose.
Šie metai nėra įprasti, dažnas atvejis, kai renkantis šilumos siurblį tenka išgirsti tiek iš pirkėjų, tiek iš pardavėjų, jog „Lietuvoje tokių žiemų nebėra“. (…) Visgi lemiamas veiksnys yra kliento noras. Jei jis nusprendžia neinvestuoti į papildomą saugumą dėl retų ekstremalių atvejų, pardavėjas jam ir nesiūlys įrenginio, skirto veikti itin žemoje temperatūroje“, – aiškina VILNIUS TECH mokslininkas.
Svarbu įsigyti tinkamų specifikacijų įrenginį
Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos direktorius Darius Jokubauskas, paklaustas, kodėl daliai žmonių esant dideliems šalčiams šilumos siurbliai nustojo veikti, pažymėjo, kad svarbu įsigyti tinkamų specifikacijų įrenginį.
Mūsų asociacijos nariai su didesnėmis problemomis nesusiduria.
Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacija
„Negaliu komentuoti visko, kas dedasi rinkoje, tačiau mūsų asociacijos nariai su didesnėmis problemomis nesusiduria. Svarbu įsigyti gaminius, kurie pagal savo gamintojo specifikaciją yra pritaikyti šiauriniam klimatui, kur šilumos siurblio darbas esant žemoms temperatūroms yra įprastas.
Pavyzdžiui, aš pats turiu šilumos siurblį „oras–vanduo“, dujų ar kitų alternatyvių šildymosi būdų nenaudoju. Nors pirmadienio naktį Vilniuje buvo ekstremali temperatūra (–27 laipsniai), mano šilumos siurblys dirbo be didesnių problemų, palaikė nustatytą 21 laipsnio temperatūrą“, – LRT.lt sakė D. Jokubauskas.
Šilumos siurblys | Alpha Innotec / Unsplash nuotr.
Jis taip pat pažymi, kad, kalbant apie geoterminius šilumos siurblius (gruntas–vanduo), lauko temperatūra jų darbui neturi jokios įtakos, kaip ir ištraukiamojo oro siurbliams.
„Kalbant apie „oras–vanduo“ šilumos siurblius, gamintojai yra numatę, iki kokios temperatūros jie dirba, –20 ar –25 laipsnių. Kai temperatūra nukrinta žemiau, pvz., iki –25 laipsnių, tai nereiškia, kad vartotojas liks be šildymo, tiesiog elektrinis kaitinimo elementas padeda ir pagamina tiek, kiek reikia energijos“, – aiškina D. Jokubauskas.
Žiemą įrenginiui reikia skirti papildomo dėmesio
VILNIUS TECH mokslininkas dr. J. Bielskus kalbėdamas apie šilumos siurblių priežiūrą pažymi, kad tinkamai įrengto šilumos siurblio nuolat prižiūrėti nereikia, ypač jei išorinis blokas turi tinkamą apsaugą nuo apledėjimo. Tai apima kondensato surinkimo vonelę su savireguliuojančiu šildymo kabeliu ir šildomą kondensato nuvedimą (pavyzdžiui, į lietaus nuotakyną). Tiesa, šios papildomos priemonės šiek tiek brangina pradinę investiciją į įrenginį, tačiau užtikrina patogumą.
Visgi, nesant apsaugų nuo apledėjimo, svarbu reguliariai šalinti po išoriniu bloku susidariusį ledą, tačiau tai daryti reikia atsargiai, nepažeidžiant įrenginio. Ledą po išoriniu bloku šalinti būtina, kad susidaręs ledo kalnelis nepasiektų ventiliatoriaus ir besiplėsdamas jo neapgadintų. Be to, nevalant ledo po įrenginiu gali susiformuoti pavojinga čiuožykla. „Šilumos siurblio nerekomenduoju statyti prie įėjimo arba garažo vartų, nes ten gali būti slidu“, – sako mokslininkas.
Žiema | D. Umbraso / LRT nuotr.
Sunerimti, J. Bielskaus teigimu, verta tuomet, kai apledėja šilumos siurblio šilumokaitis (plokštelės).
„Išoriniame bloke yra garintuvas, sudarytas iš smulkių plokštelių. Jei matote, kad jos visiškai neatitirpsta, o ledo sluoksnis tik storėja, tai signalizuoja apie problemą. Tvarkingai veikiantis siurblys privalo visiškai pašalinti ledą. Skubiu atveju siurblį galima gelbėti atsargiai užpilant ant šilumokaičio šilto (jokiu būdu ne verdančio!) vandens“, – aiškina VILNIUS TECH atstovas.
Visgi techniškai tvarkingame šilumos siurblyje ledas ant plokštelių neturi kauptis. Atsiradus ledui, ventiliatorius pradeda veikti garsiau (dėl padidėjusio oro pasipriešinimo), o didelis ledo kiekis gali pažeisti vamzdelius ar sulankstyti plokšteles. Jei ledo priauga labai daug, į jį gali pradėti daužytis ventiliatoriaus mentės.
„Todėl tokiu atveju siūlau kreiptis į šilumos siurblio serviso atstovus, kad jie sureguliuotų ar suremontuotų šilumos siurblį“, – pataria VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas dr. J. Bielskus.
