Greičio matuoklių diegimas Lietuvos keliuose įžiebė diskusijų tarp Seimo narių, įtraukė specialiąsias tarnybas bei iškėlė klausimų vairuotojams. Pastarieji domisi, kodėl netikėtai nuspręsta sustabdyti diegimą ir pagal kokią metodiką tai buvo daroma iki šiol.
Į „Delfi“ redakciją kreipęsis Marius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) stebisi, kodėl reikia peržiūrėti dabartinę metodiką. Jis vadina tokius veiksmus „populizmu“ ir noru įtikti visuomenei. „Pastaruosius trejus diegė, statė, pirko, leido pinigus ir staiga – nusprendė peržiūrėti. Kiek kainuos tas peržiūrėjimas? Vėl nauja studija, strategija. O pagal ką buvo statoma tada? Be strategijos?“, – teigia Marius.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kartoja, kad nori suteikti procesui daugiau skaidrumo, nors esminiai metodikos kriterijai ir nesikeis.
Siekia užkirsti kelią spekuliacijoms
Dalis politikų praėjusią vasarą išsakė kritikos greičio matuoklių įrengimo tvarkai, sakydami, jog aparatai statomi ruožuose, kurie nėra avaringi.
Nors Kelių direkcija skelbė, kad tęs darbus, ji vėliau kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), o gruodį pranešė laikinai stabdanti naujų priemonių diegimą. LAKD komentuoja „Delfi“, kad nori diegimo metodiką pritaikyti naujausiai nelaimių keliuose statistikai, maksimaliai skaidrinti iki šiol taikytą greičio matuoklių įrengimo procesą bei užkirsti kelią „bet kokioms nepagrįstoms interpretacijoms šia tema“.
„Tikimasi, kad po metodikos peržiūros identifikuoti pavojingiausias žmonių gyvybėms kelių atkarpas bus galima dar efektyviau, greičiau ir nešališkiau, taip bus išsaugota daugiau eismo dalyvių gyvybių, nes būtent tai ir yra didžiausias Kelių direkcijos prioritetas“, – sakoma komentare.
Tačiau esminiai kriterijai, kuriais remiantis rengiamos greičio matuoklių įrengimo metodikos, nebus keičiami.
„Vis dėlto, atliekant pakartotinę metodikos peržiūrą, gali būti keičiamos atskirų rodiklių reikšmės (paprasčiau tariant – atitinkamų rodiklių reikšmingumas). Taip pat planuojama į atnaujintą metodiką svarstyti įtraukti papildomus kriterijus (pavyzdžiui, eismo įvykiai, kurių metu buvo sužaloti žmonės ar sugadintas turtas bei pan.)“, – komentuoja direkcija.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Iki šiol sprendimai, kuriose vietose prioritetiškai statyti matuoklius, buvo priimami pagal metodiką, kurios pagrindinis kriterijus – žūčių kelio atkarpoje skaičius, skelbė LAKD.
Saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas mano, kad matuokliai yra reikalingi, tačiau svarbus klausimas, kur jie turi būti įrengti. Jis kartu teigiamai vertina aplinkybę, kad į diskusijas ir sprendimų priėmimą įsitrauks kitos institucijos.
„Kitas klausimas – kas turėtų priimti sprendimą, kur jie turėtų būti įrengti. Džiaugiuosi, nes kiek žinau, yra sprendimas, kad vietas nustatys ne Kelių direkcija, o kita institucija. (…) Kelių direkcija yra akcinė bendrovė, akcinės bendrovės įprastai užsiima komercine veikla, tai vis dėlto pasakyti ten, kur yra blogai (bloga eismo situacija – red.), turėtų ta institucija, kuri analizuoja eismo įvykius ir turi tame kompetencijos. Tai tas žingsnis teisingas“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, akivaizdu, kad būta per mažai komunikacijos ir dabar susidarė įspūdis, kad „kameros – kiekviename kampe“.
„Gal jeigu komunikacija būtų kiek aiškesnė, tai visiems gal būtų paprasčiau ir nebūtų čia sukelta pasipiktinimo. Čia metodologijos klausimas, kokiu būdu nustatoma, kur jie (matuokliai) turėtų būti. Faktas, kad jeigu tame kelio ruože, atkarpose, yra skaudžių eismo įvykių, – su sužalotais arba žuvusiais, – tai reikia, jog ten būtų“, – sako ekspertas.
Tiesa, jis skeptiškiau vertina poreikį diegti matuoklius prevencijos tikslais. „Kitas klausimas, ar reikia kažkur preventyviai daryti, kad galbūt bus kažkada ten eismo įvykis, tai dėl šito smarkiai abejočiau“, – teigia ekspertas.
Primena, kad visiškas saugumas – iliuzija
Universiteto „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas sako, kad vien greitį ribojantys ženklai keliuose iš esmės nieko nesprendžia.
„Jie daugiau informacinio, rekomendacinio pobūdžio: „siūlome važiuoti taip“, bet žinome, kad niekas nevažiuos taip, jeigu nestovi greičio matuoklis. Tai prie greičio ribojimo ženklo šiais laikais vos nereikėtų statyti ir greičio matuoklių, tai tada būtų kažkas vertingo, nes vienas be kito šitie dalykai nieko nesprendžia“, – sako pašnekovas.
Jis konkrečiai nekomentavo LAKD planų dėl šios įrangos, tačiau pažymėjo, kad dalis vairuotojų jaučiasi apgaulingai saugūs šiuolaikinėse transporto priemonėse.
„Tai – iliuzija. To reikia automobilių pardavėjams, jiems reikia teigti klientams, kad automobilis yra ypač saugus, turi aibę žvaigždučių ir visokios sistemos ištaiso mūsų klaidas važiuojant kelyje.
Įsigijus tokį automobilį, kuo jis brangesnis, mums atrodo, kad važiuojame kosminiu laivu, kuris nesideformuoja, nebijo jokių smūgių. Bet su fizika nepakovosime“, – sako profesorius.
Tuo metu S. Šuminas atkreipia dėmesį, kad dalį vairuotojų sunku sudrausminti ir matuokliais. „Kaip yra už to ruožo, kas dedasi toliau? Nes vairuotojai pakenčia tuos 10 km ir dažnas bando atsigriebti prarastą greitį – įdomu ir tą statistiką matyti“, – sako S. Šuminas.
Naujai metodikai pinigų skirti neplanuoja
Metodiką ir joje naudojamus kriterijus planuojama atnaujinti per pirmąjį šių metų pusmetį. Ar bus diegiami matuokliai toliau, dar nėra aišku.
„Naujų greičio matuoklių įrengimo terminai bus vertinami jau po minimos metodikos atnaujinimo, peržiūrėjus naujausią nelaimingų įvykių keliuose statistiką, įvertinus pavojingiausius eismo dalyvių saugumui kelių ruožus bei atnaujintą metodiką patvirtinus. Naujų greičio matuoklių įrengimui, jei bus nuspręsta tai daryti, bus atliekamas viešasis pirkimas“, – teigia LAKD.
Šiuo metu planuojama, kad atnaujinant minimą metodiką tiesiogiai bus bendradarbiaujama su eismo sauga susijusių įstaigų atstovais ir jų eismo saugos užtikrinimo profesionalais iš Transporto saugos administracijos (LTSA), Transporto kompetencijų agentūros (TKA) ir Lietuvos policijos. Metodikos peržiūrai papildomi kaštai nebus skiriami.
„Pakartotinę minimos metodikos peržiūrą atliks kompetentinga įmonės eismo saugumo specialistų komanda tikslingai siekiant į šį procesą įtraukti ir kitų, susijusių su eismo sauga keliuose, atstovus, specialistus“, – sako LAKD.
Pasak tarnybos, naujų matuoklių – pagal atnaujintą ir patvirtintą metodiką – diegimui reikalingų lėšų poreikis bus įvertintas po pakartotinės metodikos peržiūros (kai, remiantis atnaujinta metodika, bus nustatyta, koks skaičius ir kokių matuoklių (momentinių ar sektorinių) yra reikalingas).
Į klausimą, ar planuojama, remiantis atnaujinta metodika, išdiegti seniau įrengtus matuoklius, direkcija atsakė, kad „iki šiol tokios prielaidos nebuvo svarstomos“.
Susisiekimo ministerijos teigimu, Lietuva 2022 metais smarkiai pagerino saugumą keliuose ir žūčių keliuose skaičius vienam milijonui gyventojų yra mažesnis už ES vidurkį.
Persigalvojo po klausimų viešumoje
Greičio matuoklių diegimo tvarkai viešumoje kritikos išsakė parlamentarai – Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis ir konservatorius Mindaugas Skritulskas, vasarą skelbė ELTA.
Anot jų, stacionarūs bei vidutinio greičio matuokliai yra montuojami tokiose vietose, kur nėra avaringi ruožai – pavyzdžiui, automagistralėje Vilnius–Klaipėda.
Pernai rugpjūtį LAKD skelbė, kad 2023–2024 metais Lietuvos keliuose planuojama įrengti 6 momentinio greičio matuoklius ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemas, pradedant nuo avaringiausių, daugiausia gyvybių nusinešančių vietų.
Vis dėlto gruodį Kelių direkcija priėmė sprendimą nutraukti planuotą pirkimą, metodiką pakartotinai peržiūrėti. O rugsėjį buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, norint gauti įvertinimą dėl matuoklių įrengimo vietų tinkamumo ir metodikos patikimumo.
Pasak direkcijos, STT „esminių pastabų ar pasiūlymų metodikai nenustatė, tačiau pateikė naudingų rekomendacijų“, į kurias bus atsižvelgta. Taip pat Kelių direkcija nusprendė inicijuoti greičio matuoklių diegimo vietų metodikos tvirtinimo perdavimą kitoms, eismo saugumą prižiūrinčioms, institucijoms.
Lapkričio mėnesį direkcijos užsakymu atlikta reprezentatyvi vairuotojų apklausa parodė, kad pagrindiniai motyvai, skatinantys vairuotojus laikytis kelių eismo taisyklių ir rinktis saugų greitį yra eismo įvykio baimė bei greičio matuokliai.
Remiantis statistika, kelio atkarpose, kuriose šiuo metu yra įrengtos važiavimo greičio fiksavimo priemonės, žūčių skaičius sumažėjo 8 kartus, teigia LAKD. Pasigenda diskusijų ir viešumo Direkcijos teigimu, Lietuva nėra vienintelė šalis, keliuose diegianti greičio matavimo prietaisus.
Eismo saugos lyderė Europos Sąjungoje, Švedija, taip pat naudoja momentinių greičio matuoklių sistemą keliuose, jų skaičių kasmet didindama apie 200 vienetų.
Ekspertas S. Šuminas būtent Švediją pristato kaip pavyzdį komunikacijos požiūriu. Pasak jo, pasipiktinimas ir įvairios sąmokslo teorijos kuriamos iš dalies dėl diskusijų ir viešumo trūkumo Lietuvoje.
„Žiūrėjau švedų transporto administracijos puslapį, tai fantastiškas: ten galite perskaityti, kas to greičio matuoklio sudėtyje, aparato viduje yra, tiek viskas detaliai. Visuomenės nuomonės klausoma, tyrimai daromi, kiek visuomenė pritaria tokioms priemonėms. Na, komunikacija yra kito lygio. Mes einame truputį autoritariniu keliu: nieko neklausiame, kaip sugalvojame, taip padarome, komunikacijos irgi nelabai buvo“, – sako S. Šuminas.
Pasak jo, greičio matuoklių įrengimas – ne vienintelė klausimų sukėlusi tema. „Iš to gimsta paskui konspiracijos teorijos, kad čia (nori – red.) pinigus surinkinėti. Faktas, kad už baudas surenkami pinigai. Kaip jie išieškomi – čia vėl atskirą istoriją turėjome: pasirodo, ne tiek daug ten išieškoma. Daug palikta klaustukų, ir tada žmonės kuria tas konspiracines teorijas, kurios neprisideda prie visuotinio gėrio“, – sako S. Šuminas.
