Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos kasmet didžiausios būna šalčiausiais žiemos mėnesiais – sausį ir vasarį. Žiemą suvartojama daugiausia šilumos energijos, tačiau galutines gaunamas sąskaitas lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra, kiekvieno pastato būklė ir jo gyventojų energijos vartojimo įpročiai.
Padidėjo apie 70 proc.
Susimažinti išlaidas už šildymą gali padėti būstui atnaujintiskirtos investicijos, kurias remiavalstybė.
„Valstybė remia ilgalaikes investicijas, kurios sudaro galimybes sumažinti sąskaitas už šildymą: skiriama parama daugiabučių namų renovacijai, individualių namų atnaujinimui, remiama mažoji renovacija, skirta šilumos punktams ir vidaus sistemoms modernizuoti, taip pat Energetikos ministerija papildomus 14 mln. eurų paramos šiemet nukreips mažesnėms savivaldybėms jų šilumos ūkiui atnaujinti“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Gaunamas didesnes sąskaitas už šildymą reikėtų vertinti kompleksiškai – ne vieną mėnesį, o visus metus, palyginant ankstesnių ir šių metų šilumos tarifus, oro sąlygas kasmet tuo pačiu metu ir dėl šalčių didesnį šilumos energijos poreikį patalpoms sušildyti.
Apytiksliais skaičiavimais, dėl šaltų orų padidėjęs šilumos energijos suvartojimas galutines sąskaitas už šildymą padidino apie 70 proc., o nuo metų pradžios mokamas didesnis PVM jas padidino apie 11 proc., nors šilumos kainos išliko panašios kaip pernai“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Šiemet sausį centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina šalyje buvo 7,97 ct/kWh. Prieš metus, pernai sausį, vidutinė šilumos kaina buvo 7,95 ct/kWh – tik 0,3 proc. mažesnė nei šiemet.
Palyginti, 2024 metais sausio mėnesį šilumos energijos vidutinė kaina šalyje buvo 7,57 ct/kWh, o 2023 metais sausį siekė 9,23 ct/kWh.
Kompensacinis Jurbarkas dėl sąskaitų nesinervuoja:sumokės už Kauno energija investicijas, pelną,viršpelnį. Kaunietiško šildymo kainomis net seimūnai susidomėjo,o jurbarkiškiai visai galvos nesuka…