Po konflikto su klasiokais sumuštas vaikinas atsidūrė Kauno klinikose. Kol tokios Eržvilko gimnazijoje įvykusios istorijos aplinkybes nagrinėja policija, nukentėjusio vaiko tėvai ieško atsakymų į klausimus, ar vienuoliktokas sūnus galės saugiai baigti mokyklą.
Skandalu virtęs incidentas įvyko 2015 m. gruodžio 22-ąją Eržvilko gimnazijos koridoriuje. Šalia chemijos kabineto du arba trys bendraamžiai užpuolė ir sumušė neįtikusį bendraklasį. Konfliktas truko neilgai – smūgių kruša apibertą moksleivį išgelbėjo muštynes nutraukę klasiokai.
Tačiau tos pačios dienos vakare sumuštajam prireikė medikų pagalbos. Vaikinas kreipėsi į Jurbarko ligoninę, o po apžiūros buvo išsiųstas į Kauną. Medikai diagnozavo nugaros bei galvos traumas ir moksleivį paguldė į ligoninę.
Šiandien aiškėja, kad nesantaika greičiausiai kilo dėl apsižodžiavimo socialiniuose tinkluose. Nukentėjusiojo išsakyta pozicija nepatenkinti skriaudikai vaikinui nusprendė atsakyti ne žodžiais, o kumščiais. Po pamokos į koridorių išėjusį vaikiną į baudėjų vaidmenį įsijautę klasiokai sumušė. Pasipylus baudėjų smūgiams vaikinas egzekucijos eigos gerai neprisimena – keleto pirmų smūgių išvengė, o paskui greičiausiai prarado sąmonę.
Atsipeikėjęs vienuoliktokas iki 17 val. sėdėjo mokykloje ir laukė autobuso. Į gimnazijos administraciją nesikreipė, nes bijojo patyčių ir to, kad mokyklos vadovai gali bandyti nuslėpti muštynes. Sulaukęs autobuso moksleivis grįžo namo, bet jo būklė ėmė blogėti – skaudėjo ir svaigo galva. Namo grįžę tėvai sūnų rado vemiantį ir su aiškiomis smurto žymėmis ant galvos.
Stebisi reakcija
Nukentėjusio gimnazisto mama Ona Grencevičienė šiandien džiaugiasi, kad jos sūnus neatsidūrė invalido vežimėlyje ar nebuvo rimčiau sužalotas. Tačiau pasigenda, jos manymu, griežtesnės gimnazijos administracijos reakcijos, bendravimo su nekentėjusiojo šeima ir garantijos, kad sūnus galės saugiai baigti mokyklą. Moteris taip pat nerimauja, kad tyrimas policijoje gali užsitęsti, įtampa trukdyti mokslams, o griežtai nenubausti smurtautojai pasitaikius progai vėl mojuos kumščiais.
Nukentėjusio moksleivio tėvai stebisi, kodėl gimnazija jų sūnų nuskriaudusiems vienuoliktokams teskyrė viešą atsiprašymą ir leido toliau mokytis vienoje klasėje su auka.
Tačiau su žiniasklaida bendrauti įpareigotas Eržvilko gimnazijos direktorės pavaduotojas ir Vaiko gerovės komisijos pirmininkas Vytautas Valutis tėvų žodžius neigia. Pasak jo, mokykla darė ir daro viską, ką gali, kad situacija būtų išspręsta.
Reagavo iškart
Pasak Vaiko gerovės komisijos pirmininko, kai tik gimnazijos administracija sužinojo apie muštynes, jau rytojaus dieną buvo sušauktas Vaiko gerovės komisijos posėdis. Jame dalyvavo smurtu įtariami gimnazistai, nebuvo tik nukentėjusiojo, kurį tuo metu stebėjo Kauno medikai.
Per komisijos posėdį paaiškėjo konflikto aplinkybės. „Kiek žinau, ten vienas kitą apkalbėjo. Ir po to bandymas išspręsti šią problemą ne tam skirtais metodais, panaudojant fizinę jėgą. Tai mes traktuojame kaip patyčias. Nesiimčiau vertinti, mušė ar nemušė, nes vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris dar nebaigtas. Kol kas įvykis traktuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas“, – sakė V. Valutis.
Septyniolikmečio nuskriaudimu įtariami vaikinai anksčiau jokių rimtų problemų dėl gimnazijos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų neturėjo. „Užfiksuotų problemų, kad jau būtų taikomos kažkokios mokyklos numatytos nuobaudos ar drausminimo priemonės, jie neturėjo. Bent jau galiojančių. Jie, kaip ir tas pats galimai nukentėjusysis ir beveik visa jų klasė, turėjo vieną nuobaudą – papeikimą už organizuotą nedalyvavimą pamokoje“, – tikino pašnekovas.
Mokyklos vadovybė nusprendė, kad su nukentėjusia šeima bendrauti turi artimiausias jiems žmogus mokykloje – klasės auklėtoja. Su kitais vaikais dirba socialinė darbuotoja, prie jos prisijungs ir po ligos grįžusi psichologė.
Baus pasibaigus tyrimui
Iškart po incidento gimnazija atliko vidaus tyrimą ir pagal galimybes drausmino konflikte dalyvavusius ir apie galimybę jam kilti žinojusius, bet nepranešusius mokinius.
„Dviem mokiniams, kurie galėjo užkirsti kelią šiai istorijai, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė mokinio taisykles, skirti griežti papeikimai. Tiems, kurie galimai sukėlė šį konfliktą, yra pritaikytos auklėjamosios priemonės – skirti vieši atsiprašymai. Jie tai ir padarė, atsiprašė nukentėjusiojo, prisidėjo ir tie, kurie matė. Tačiau galutinį sprendimą mes priimsime tada, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas“, – sakė V. Valutis.
Nors direktorės pavaduotojas nesiima vertinti, kokios nuobaudos galėtų laukti dviejų moksleivių, jei jie bus pripažinti kaltais dėl bendraklasio sumušimo, sumodeliuoti situaciją įmanoma. Galimus gimnazijos veiksmus apibrėžia Vaiko teisių apsaugos įstatymas.
„Vaikui už įvairius mokyklos taisyklių pažeidimus gali būti taikomos drausminės auklėjamojo poveikio priemonės. Tai yra pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas ir kitos įstatymo numatytos priemonės. Už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus gali būti taikomos auklėjimo priemonės – įspėjimas, įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusiojo ir dar keletas. Privalome vadovautis šiuo įstatymu, o jame pašalinimas nenumatytas. Daugiausia, ką galime padaryti – pasiūlyti keisti mokymo įstaigą“, – sakė V. Valutis.
Prisiima atsakomybę
Direktorės pavaduotojas tikisi, kad iš šios, kaip ir iš kitų kritinių situacijų, gimnazija išeis sustiprėjusi ir išmokusi įveikti pasitaikančius iššūkius. Kartu V. Valutis apgailestauja dėl nutikusios istorijos ir tikina, kad gimnazija bando susitarti su nukentėjusiojo šeima bei atlyginti dalį patirtų nuostolių.
„Jau trejus metus vykdome įvairias patyčių probacijos programas, dirba įvairūs pedagogai. Kadangi truputį susitaupė lėšų, buvome numatę įrengti techniką, kad būtų galima stebėti tiek mokyklos patalpas, tiek aplinką. Plius, papildomai po šio įvykio, dirbame, kad situacija būtų geriau kontroliuojama. Buvo ir klasės valandėlės dėl patyčių, kalbėta atskirai su mokinių grupe, kurie galimai gali sukurti patyčias“, – tikino V. Valutis.
V. Valutis taip pat pripažįsta, kad absoliutaus saugumo užtikrinti gimnazija negali, nes, kaip parodė gruodžio 22 d. įvykis, konfliktas nuo žodžių prie veiksmų gali peraugti per keletą sekundžių ir taip pat greitai užgesti.
„Manau, kad iki šiol gimnazija gerai susidorojo su savo užduotimi. Dirbu nuo 2000-ųjų metų ir tai yra pirmas kartas, kai per pamokas nukenčia moksleivis, kuris atsiduria ligoninėje. Yra buvę nelaimingų atvejų, tačiau tokio smurto – ne“, – sakė V. Valutis.
Kreipėsi į teismą
Tačiau nukentėjusiojo šeima gimnazijos veiksmus vertina atsargiai. Vaikino tėvai kreipėsi į Jurbarko r. apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu. Jame prašoma teismo išaiškinti gimnazijos atsakomybę ir priteisti kompensaciją už patirtas išlaidas bei išgyvenimus.
„Kol kas nenoriu detalizuoti prašomos sumos, bent jau iki teismo pradžios. Iš pradžių galvojome prašyti 500 eurų, tačiau dabar galiu pasakyti, kad ieškinyje nurodyta suma yra didesnė“, – sakė nukentėjusio gimnazisto mama O. Grencevičienė. Moteris tikina, kad jiems svarbu ne pinigai, bet gimnazijos atsakomybė.
Smurto daugėjo
Pernai metų gruodis ir šių metų sausis su jaunimu dirbančius policijos pareigūnus privertė griebtis už galvos. Jurbarko Naujamiesčio ir Vytauto Didžiojo pagrindinėse mokyklose itin padaugėjo smurto. Pasak su nepilnamečiais dirbančios Jurbarko r. policijos komisariato prevencijos poskyrio specialistės Lilijos Martinkevičienės, per pastaruosius du mėnesius teko aiškintis ne vienų muštynių aplinkybes.
„Gruodis ir sausis tikrai buvo kažkoks košmaras. Vaikai mušėsi. Tiesa, daugiau ne mokyklose, o jau išėję iš jų. Muštynėse dalyvavo vien berniukai ir visi iki 16 metų. Stebina, kad mušasi ne asocialių, probleminių šeimų vaikai, o padorių šeimų atžalos“, – sakė L. Martinkevičienė.
Muštynių priežastys pačios įvairiausios, tačiau dažniausiai viskas prasideda nuo apsižodžiavimų. Tuomet jau kimbama į atlapus. Kartais kovojama vienas prieš vieną, kartais pasirinktą auką užpuola keliese.
„Dauguma tokių susidūrimų praeina be rimtų sužalojimų. Džiugina tėvų reakcijos, – savo vaikų dalyvavimą muštynėse jie vertina labai atsakingai“, – pasakojo policininkė.
L. Martinkevičienę itin nustebino įvykis Eržvilko gimnazijoje, nes, pasak jos, ši mokykla itin kovoja su patyčiomis ir smurtu. „Sakyčiau, kad, mano akimis, Eržvilko gimnazija yra pavyzdinė. Jie vykdo daug programų, daug prevencijos. Be šio atvejo, nepamenu jokių problemų tenai“, – tikino pareigūnė.
Gesina gaisrus
Jurbarko r. policijos komisariato viršininkui Aivarui Dumčiui dėl daugėjančio smurto neramu. Pareigūnas tikina, kad policija tik gesina gaisrus – baudžia už pasekmes. Tačiau labiausiai reikia ne to, o šalinti priežastis, dėl kurių smurtaujama.
„Negalima išskirti vienų atsakingų. Visi turi dirbti kaip sistema. Tačiau reiktų dar daugiau dėmesio skirti prevencijai. Mokykla ir tėvai turėtų dirbti bendrai, kad vaikų elgesys neperžengtų ribos, kai jau įsijungia policija“, – sakė A. Dumčius.
Pareigūnas mano, kad užfiksuoto smurto daugiau todėl, kad mokyklos ir tėvai apie tai ima kalbėti, o ne nutyli.
Lukas PILECKAS
