Trečiadienį Jurbarko aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai ir miesto seniūnas Romualdas Kuras tikrino, kaip šunų savininkai laikosi gyvūnų laikymo taisyklių. Reidas – dalis visą balandį vykstančios akcijos, tad pareigūnai nuolat lankosi parkuose ir kitose vietose, kur gyventojai vedžioja šunis, ir tikrina, ar šeimininkai surenka augintinių ekskrementus.
Ne pirmą kartą tvarkos nesilaikantiems jurbarkiečiams tiek seniūnija, tiek aplinkosaugininkai grasina milžiniškomis baudomis. Nuo 2013 m. vidurio aplinkos ministras Valentinas Mazuronis padidino įkainius už atliekų išmetimą į aplinką. Už patį mažiausią į aplinką išmestų nepavojingų atliekų, į šią kategoriją patenka šunų ekskrementai, kiekį pažeidėjas turi sumokėti 500 litų baudą. Jei šuo neregistruotas arba vedžiojamas netinkamai, jo savininkui seniūnija taip pat gali patuštinti piniginę, skirdama 200 litų baudą. Sudėjus abiejų institucijų nuobaudas, nedrausmingam šuns šeimininkui gali tekti mokėti 700 Lt.
Paaiškinti negalėjo
Trečiadienio popietę pakalbinus keletą šunis vedžiojusių jurbarkiečių neliko abejonių, kad į nustatytas tvarkas daugelis numoja ranka. Pirmoji įkliuvo Kęstučio g. su augintiniu vaikščiojusi moteris. Šuns savininkė turėjo maišelį augintinio išmatoms, tačiau šuo nebuvo registruotas.
Moteris neįvardijo jokios rimtos priežasties, sutrukdžiusios registruoti augintinį. „Žinau žinau, kokios baudos, bet neregistruotas, ir viskas“, – atkakliai kartojo moteriškė.
Tokie jurbarkietės paaiškinimai nustebino seniūną, nes šuns registravimas tekainuoja 15 Lt, o metinis mokestis siekia vos 10 Lt. Vis dėlto moteris įvertino galimą baudą ir ketvirtadienio rytą atvyko į seniūniją užregistruoti savo augintinio.
Dauguma kitų mieste patikrintų augintinių buvo registruoti, o šeimininkai pasitaikė tvarkingi ir į maišelius surinko ekskrementus.
Pinigus už gyvūnų registravimą seniūnija naudoja specialioms šiukšlinėms gyvūnų ekskrementams įrengti ir prižiūrėti. Tokios šiukšlinės ir šunų vedžiojimo vietos yra V. Kudirkos, Algirdo gatvėse, netoli Dainų slėnio. O netoli Bišpilio esanti šunų vedžiojimo vieta netrukus bus panaikinta.
„Lėšų, kurias surenkame už šunų registraciją, minėtų vietų priežiūrai nepakanka. Darbus finansuojame iš kitų lėšų“, – sakė seniūnas.
Leidžia per daug
R. Kuras įsitikinęs, kad šunų savininkai kartais užsimiršta ir tikrai per daug leidžia savo augintiniams. Dažniausi pažeidimai – šeimininkų pamirštami maišeliai, neregistruoti gyvūnai bei atvejai, kai šunys vedžiojami palaidi ir be antsnukių.
„Į viską reikia žiūrėti žmogiškai, todėl reikalauti, kad mažytis šuniukas būtų su antsnukiu galbūt pernelyg griežta. Tačiau augintiniai jokiu atveju negali kelti grėsmės žmonėms“, – įsitikinęs seniūnas.
R. Kuras primena savininkams, kad į šunų laikymo ir vedžiojimo taisykles dėmesys itin bus kreipiamas masinėse žmonių susibūrimo vietose – jurbarkiečių pamėgtose poilsio zonose, pėsčiųjų takuose.
„Take palei Imsrę pagerėjus orams vaikšto daug žmonių, daug šeimų su mažais vaikais. Tikrai teks bausti šunų savininkus, kurie savo augintinių interesus iškels aukščiau už žmonių saugumą. Tokiose vietose šunys privalo būti vedžiojami su antsnukiais ir trumpais pavadėliais“, – neabejoja seniūnas.
Tai, kad nuo neatsakingai šunis laikančių jurbarkiečių augintinių nuolat nukenčia niekuo dėti miestiečiai, rodo ir statistika. Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus duomenimis, kasmet į medikus dėl šunų įkandimo kreipiasi 60–65 žmonės. Šiemet pagalbos prireikė jau 11 nukentėjusiųjų, pernai – 41. 33 iš pernai žmones apkandžiojusių šunų buvo registruoti ir skiepyti, 8 – valkataujantys gyvūnai, tad jų aukų laukė sudėtingesnis gydymas. Minėti skaičiai gali būti kur kas didesni, nes į statistiką įtraukiami tik atvejai, kai nukentėję žmonės kreipiasi į medikus.
Lukas PILECKAS
