Net ir kasmet mažėjant kyšininkavimo mastams, visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros sistema yra laikoma viena labiausiai korumpuotų sričių. Sveikatos apsaugos ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir pačios sveikatos priežiūros įstaigos šiai problemai skiria didelį dėmesį, siekdamos išgyvendinti šį neigiamą reiškinį.
Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Komunikacijos skyriaus viršininkės Renatos Endružytės, korupciją reikėtų vertinti kaip piktnaudžiavimą įgaliojimais, kai siekiama naudos sau ar kitam asmeniui. Paprastai papildomai yra padaroma žalos ir valstybei bei įstaigai, kurioje dirbama.
Neteisėtas atlygis siekiant naudos
Paprašyta apibrėžti, kas yra laikoma kyšiu sveikatos priežiūros sistemoje, STT atstovė sako, kad tai bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant pareigas.
„Sveikatos priežiūros sektoriuje paprastai siekiama neteisėtai atsilyginti už suteiktą ar planuojamą suteikti gydymo paslaugą, siuntimą gydytis, nedarbingumą ar vaistų receptą. Tai laikoma korupcija nepriklausomai nuo to ar toks atlygis duodamas prieš ar po gydytojo veiksmų atlikimo“, – teigia R. Endružytė ir priduria, kad per pastarąjį dešimtmetį tarnyba yra pradėjusi daugiau kaip 100 ikiteisminių tyrimų dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų sveikatos sektoriuje.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Nendrė Černiauskienė pastebi, kad korupcija sveikatos sektoriuje nėra taip plačiai paplitusi, kiek stipriai įsišaknijęs yra šis mitas.
Tokia nuomonė visuomenėje yra išplitusi dėl to, kad su sveikatos priežiūros sistema kiekvienas žmogus susiduria asmeniškai, nes visi esame pacientai, be to, į polikliniką ir ligoninę einame, kai suserga mūsų šeimos nariai, giminės, tad suteiktos paslaugos kokybę, gydytojo bendravimą vertiname per savo asmeninę nelaimės prizmę.
Bendromis jėgomis
Medikai taip pat vis garsiau ir atviriau kalba apie savo neigiamą požiūrį į kyšininkavimą. „Kaip ligoninės vadovė esu prieš bet kokias korupcijos apraiškas. Su medikais bendromis jėgomis stengiamės šį neigiamą reiškinį visiškai išgyvendinti, – pasakoja Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė. – Kai pacientas bando duoti kyšį gydytojui, jie abu patenka į nepatogią situaciją. Teisės aktai įpareigoja medikus pranešti savo vadovybei apie tai, kad pacientas pasiruošęs duoti kyšį – padaryti nusikaltimą, nes įstatymas tiek kyšio davimą, teik jo ėmimą traktuoja kaip nusikaltimą. Tokiu atveju atsiduriama dviprasmiškoje situacijoje: tu kaip medikas nenori tam žmogui pakenkti, bet turi pranešti, kad jis daro nusikaltimą.“
Pasak pašnekovės, atsidūrus tokioje situacijoje, galima pacientui tiesiog paaiškinti, kad jis daro nusikaltimą, nes žmogus gal nuo senų laikų turi suformuotą tokį požiūrį apie kyšio davimą. Pirmiausia reikėtų jam nuoširdžiai išaiškinti, kad taip elgtis negalima. „Manau, kad mūsų ligoninėje bandymų gydytojui įduoti kyšį būta labai nedaug. Pacientų skundų apie tai, kad gydytojas leido suprasti, jog jis laukiąs dovanos, iš pacientų taip pat nesame gavę“, – teigia Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja.
Apie korupciją praneškite telefonu 112
Nuo šiol apie korupcijos apraiškas sveikatos apsaugos sektoriuje galima pranešti skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112. Juo gali skambinti tiek gydytojai, tiek pacientai. Tai padės greitai reaguoti į situaciją ir užkardyti nusikalstamą veiką. Tačiau šiuo telefonu nereikėtų skambinti po nemalonaus įvykio praėjus kelioms valandos ar net dienoms. Tuomet reiktų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ar Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Užsak. Nr. 1398.
o ką darys daktarė „vaikštanti piniginė” , „Daktarė šimtas litų” ir t.t.?