Ponios Almos Adamkienės netektis, Vyriausybės krizė, „Eurolygos“ finalo ketvertas Kaune, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
Ponios Almos Adamkienės netektis
Sekmadienio rytą šalį apskriejo liūdna žinia. Eidama 97-uosius metus mirė buvusi pirmoji ponia, prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė.
Ponia Alma jau kurį laiką kovojo su sveikatos problemomis. 2023 metų balandį ji patyrė insultą, buvo gydoma Santaros klinikose. 2019-ųjų rudenį ją taip pat buvo ištikęs insultas, po kurio jį kone mėnesį laiko gydėsi ligoninėje.
Dvi kadencijas Lietuvos prezidento pareigas ėjusio V. Adamkaus žmona A. Adamkienė gimė 1927-ųjų vasario 10-ąją Šiauliuose, prekybininko Stasio Nutauto ir Onos Soblytės-Nutautienės šeimoje.
Valdas Adamkus ir Alma Adamkienė / BNS nuotr.
Sovietų kariuomenei 1944 metais veržiantis į Lietuvą, A. Adamkienė, tuomet Nutautaitė, kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Ten baigė Eikšteto gimnaziją, o vėliau studijavo Erlangeno universiteto Filologijos fakultete. Vėliau šeima išvyko į JAV.
1951-aisiais ji ištekėjo už V. Adamkaus. Nuo 1962-ųjų dvidešimt penkerius metus A. Adamkienė vadovavo lietuvybės centru tapusiai „Tabor Farma“ vasarvietei kurią tuomet dar jauna Adamkų šeima išsimokėtinai įsigijo iš JAV lietuvių bendruomenės aktyvisto Juozo Bačiūno. Ten ne vienerius metus vyko liberalios pakraipos lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimai.
Pirmąją šalies ponia tapusi A. Adamkienė garsėjo savo labdaringa veikla. 1999-aisiais buvo įkurtas A. Adamkienės labdaros ir paramos fondas, kurio tikslas – padėti vaikams. Fondas vėliau pakeitė pavadinimą į „Auginame ateitį“.
Tačiau ji rūpinosi ne tik vaikais. Daug dėmesio A. Adamkienė skyrė ir pagalbai senjorams, ypač tiems, kurie neturi šeimos, yra vieniši bei jaučiasi atskirti.
Valdas Adamkus ir Alma Adamkienė / BNS nuotr.
Vyriausybės krizė
Šią savaitę skandalas dėl savivaldos politikų galimai neskaidriai naudojamų lėšų įgavo pagreitį. Jo centre – dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Prieš pradėdama darbą ministerijoje, ji buvo Kauno miesto tarybos narė. Kaip parodė visuomenininko Andriaus Tapino tyrimas, politikė, prieš pradėdama darbą ministerijoje, galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Education Minister Jurgita Šiugždinienė followed by reporters / P. Peleckis/BNS
Nors premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė pasitikinti ministre, o pati J. Šiugždinienė iš pradžių teigė nematanti pagrindo trauktis iš pareigų, ketvirtadienį ministrė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Tiesa, kol kas I. Šimonytė jo nepatvirtino.
Šią savaitę taip pat paaiškėjo, kad J. Šiugždinienė yra ne vienintelė ministrė, kuri dirbdama Kauno taryboje teikė ataskaitas be kvitų už tarybos nario veiklai skirtus pinigus. Dabartinė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir kultūros ministras Simonas Kairys taip pat sako, kad visų deklaruotų išlaidų čekiais šiandien pagrįsti negalėtų.
Simonas Kairys ir Gintarė Skaistė / P. Peleckio / BNS nuotr. koliažas
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Toks siūlymas penktadienį priimtas siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų besiformuojančią politinę krizę.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen koalicijos partnerių konservatorių siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų vadina „paremtu emocijomis“, o, jei bus nuspręsta imtis perkrauti politinę sistemą, tą ragina daryti po liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
„Eurolygos“ finalo ketvertas Kaune
Nuo penktadienio Kaunas gyveno „Eurolygos“ finalo ketverto nuotaikomis. Atvykstantys svečiai iš užsienio valstybių atneš didelius pelnus ne tik Kauno, bet ir Vilniaus viešbučiams. Kambarių kainos šiam savaitgaliui augo maždaug 3 kartus. Skaičiuota, kad į miestą atvyks apie 60 tūkst. žmonių.
Dėl čempionų titulo grūmėsi keturios stipriausios „Eurolygos“ komandos: „Monaco“, Šarūno Jasikevičiaus vadovaujama „Barcelona“, „Real“ ir „Olympiacos“.
Į finalą iškopė „Real“ ir „Olympiacos“ komandos, kurios sekmadienį vakarą stojo į lemiamą kovą. Rungtynių eigą galima sekti ČIA.
Mažajame finale susitiko „Barcelona“ ir „Monaco“ krepšininkai. Rezultatu 66:78 pergalę šiame mače šventė ir bronzą iškovojo „Monaco“ komanda.
Eurolygos ketverto finalas Kaune / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Vilniuje per šią vasarą bus atnaujinta 100 kilometrų gatvių
Vilniaus valdžia šią savaitę paskelbė apie rekordinius gatvių remonto darbus, jie įsibėgėja visame mieste. Skaičiuojama, kad iš viso šiemet ištisiniu būdu bus atnaujinta 100 kilometrų gatvių. Dėl vykdomų darbų vairuotojai neišvengiamai susidurs su nepatogumais, nors kelininkai darbuosis ir naktimis.
Eismas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Tyrimas: Lietuvos ketvirtokai pagal skaitymo gebėjimus patenka į pasaulio šalių dešimtuką
Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, antradienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS rezultatais. Šis tyrimas parodė ir tai, kad Lietuvoje šiek tiek padaugėjo mokinių, kurie į mokyklą ateina alkani ir pavargę.
Lietuvos rezultatai (552 taškai) aukštesni už PIRLS skalės vidurkį (500 taškų) ir yra geresni palyginti su šalies PIRLS 2016 rezultatu (548 taškai).
Geriausių rezultatų pasiekė Singapūras (587 taškai), Airija (577 taškai), Honkongas (573 taškai).
Mokiniai / BNS nuotr.
Kompensacijas už elektrą nuo liepos siūloma naikinti, už dujas – pratęsti
Valstybės kompensacijas už elektrą buitiniams vartotojams nuo liepos siūloma panaikinti, tuo metu už dujas – pratęsti, kad tarifai išliktų tokie pat, kaip dabar.
Energetikos ministerija pranešė siūlanti antrąjį pusmetį iš dalies kompensuoti gyventojams gamtinių dujų kainą. Tuo metu kompensacijų už elektrą siūloma atsisakyti. Tam dar turės pritarti Vyriausybė.
