Prieš pusmetį atgimusi Jurbarko pieninė – viena iš didžiausių įmonių rajone, darbą joje jau gavo apie 90 jurbarkiečių. Sausio mėnesį Lietuvos darbo biržos generalinis direktorius Vidas Šlekaitis už naujų darbo vietų sukūrimą Jurbarke UAB „Lukšių pieninė” direktoriui Genadijui Butkui įteikė apdovanojimą ir padėkos raštą.
Daugiau nei dvejus metus jurbarkiečiai smalsiai dairėsi, kas vyksta už pieninės tvoros. Prieš dešimtmetį gamybą Jurbarke sustabdę marijampoliečiai pieninės patalpas nuomojo įvairioms bendrovėms, tačiau pieno produktų gamyba nė viena iš jų neužsiėmė.
Žinia, kad Lukšių sūrių gamintojai rengiasi suremontuoti pieninės patalpas ir atnaujinti įrengimus, jurbarkiečius pradžiugino. Nors statybos ir montavimo darbai užtruko ilgiau nei buvo tikėtasi, praėjusių metų rugpjūčio pradžioje Jurbarko pieninė vėl atgijo. Šiuolaikiškai įrengtose patalpose įkurti pieno separavimo, varškės ir sūrelių gamybos cechai, žaliavinio pieno priėmimo, cheminė ir mikrobiologinė laboratorijos, produkcijos sandėliai.
Jurbarko pieninė dabar yra UAB „Lukšių pieninė” padalinys. Šios įmonės direktorius G. Butkus tikisi, kad Jurbarke gaminamų pieno produktų laukia didelė sėkmė. Pirmiausia dėl to, kad tęsdami „Lukšių pieninėje” susiklosčiusias gamybos tradicijas įmonės vadovai orientuojasi į natūralių produktų gamybą.
„Jurbarke pilstome „Tavo” pieną ir kefyrą, gaminame glaistytus varškės desertus, įvairaus riebumo varškę ir lietuviškus varškės sūrius, natūralią 15 ir 30 proc. riebumo grietinę „Sveikas”. Tai natūralūs, be konservantų pagaminti, Lietuvos gyventojų seniai pamėgti pieno produktai”, – tvirtina G. Butkus. Daugelio gaminių receptūras sukūrė patyrusi gamybos vadovė Jolanta Stapulionienė.
Jurbarko pieninėje sumontavus vokiškas, olandiškas, suomiškas pieno produktų gamybos linijas, Lukšiuose gaminami tik „Meisterio” ir „Zanavykų” kepti varškės sūriai, o visų liesų pieno produktų gamyba perkelta į Jurbarką.
Dviem pamainom dirbančioje Jurbarko pieninėje dabar gaminami 15 rūšių gaminiai – per dieną išpilstoma po 10-12 t pieno ir kefyro, pagaminama apie 10 t fasuotos varškės, sūrių ir sūrelių. „Lukšių pieninės” komercijos direktorius Giedrius Jasukaitis įsitikinęs, kad netrukus teks suktis kur kas sparčiau, nes kokybiškų ir skanių pieno produktų paklausa tik didėja.
„Lukšių pieninėje” pagaminti sūriai užima 30 proc. Lietuvos rinkos. Žinant, kad mūsų sūrių kainos yra aukščiausios, šis faktas byloja, kad gaminių kokybei pirkėjai jokių priekaištų neturi”, – įsitikinęs G. Jasukaitis.
Lukšiuose, Jurbarke, Belvederio sūrinėje ir Marijampolėje pagaminti pieno produktai jau pradėti žymėti „Pienuvos” ženklu. Pasak įmonės komercijos direktoriaus, ši nuoroda į lietuvišką pieną vartotojui simbolizuos kokybę, produktų natūralumą ir gamintojų patirtį.
„Pienuvos” prekybos ženklu pažymėtais pieno produktais prekiaujama visuose prekybos centruose ir net turguose. Keletą kartų per mėnesį prekybos centruose rengiamos akcijos, kurių metu pieno produktai kainuoja gerokai pigiau.
„Šiomis akcijomis mes demonstruojame savo geranorišką požiūrį į tautą, nes įrodinėti, kad mūsų pagaminti produktai skanūs ir kokybiški, nėra būtinybės”, – sakė „Lukšių pieninės” komercijos direktorius. Netrukus Jurbarke ketinama pradėti gaminti varškės pastas, jogurtus, ledus ir kitus pieno produktus – per dieną planuojama perdirbti apie 200 t aukščiausios rūšies pieno.
Nors Jurbarke pieno produktai gaminti pradėti tuo metu, kai kitų pieninių produkcija guli sandėliuose, o perdirbėjai neturi lėšų atsiskaityti su žaliavų gamintojais, „Lukšių pieninės” direktorius tikino, kad ekonominės krizės padarinių įmonė kol kas nejaučia. Kasdien iš Jurbarko pieninės sandėlių išgabenama apie 10 autovežių su Marijampolėje, Lukšiuose, Belvederyje ir Jurbarke pagamintais pieno produktais, nes greta gamybos cecho Jurbarke įsikūrė ir šių įmonių logistikos padalinys. Didelių vilčių jurbarkiečiams teikia pieno produktų gamintojų planai ateinančią vasarą pradėti statyti Jurbarke naujus produkcijos sandėlius.
„Jei būtume žinoję, kad pieno produktų paklausa Europoje staiga sumažės, gamybos cecho Jurbarke gal ir nebūtume įrengę, tačiau dabar trauktis nėra kur – reikia dirbti. Krizė – palankus laikas ieškoti naujų rinkų, ir mums pasisekė jų rasti. Užsakymų turime daug ir privalėsime labai pasistengti, kad laiku juos įvykdytume”, – neslėpė G. Butkus. „Lukšių pieninės” direktorius užtikrino, kad Jurbarke gaminami sūriai ir sūreliai nėra skirti tik Lietuvos vidaus rinkai. Šią savaitę pirmosios sūrelių partijos pasieks vidurio Azijos šalis, sūrius ir kitus pieno produktus „Lukšių pieninė” planuoja eksportuoti į Rusiją ir Kaliningrado sritį.
„Lukšių pieninės” vadovas tikino, kad įsikūrimas Jurbarke nebuvo be problemų. Statybininkams teko taisyti broką, užtruko įrengimų montavimas, ilgai vyko derinimų ir leidimų išdavimo procesas. Geru žodžiu direktorius mini Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovus ir specialistus, patarusius, kaip geriau įrengti patalpas, organizuoti gamybos procesus, padėjusius įforminti dokumentus. Geranoriškai pieno gamintojams talkino Verslo informacijos centro darbuotojai, darbo biržos specialistai. Tačiau savivaldybės administracijoje investuotojams svarbių klausimų sprendimas ilgam įstrigdavo.
Įmonės vadovas džiaugiasi, kad tuo metu, kai kilo atlyginimai ir trūko darbo jėgos, pavyko Jurbarke rasti darbščių ir nuovokių žmonių, ateityje galinčių tapti profesionaliais pieno pramonės specialistais. Darbo vietoms Jurbarke sukurti „Lukšių pieninė” negavo nė vieno lito valstybės subsidijų, tačiau tarpininkaujant Jurbarko darbo biržai priėmė dirbti 35 bedarbius.
Jei pieno produktų gamintojams užsakymų netrūks, o gamyba Jurbarko pieninėje augs, darbo vietų atsiras ir daugiau. Praėjusių metų pabaigoje „Lukšių pieninėje” gaminamą „Meisterio” keptą sūrį konkurso „Lietuvos metų gaminys 2008″ organizatoriai įvertino aukso medaliu. Belieka tikėtis, kad neilgai trukus tokio įvertinimo sulauks ir Jurbarke gaminami pieno produktai.
Daiva BARTKIENĖ
Jolanta Stapulioniene,ka as galiu parasyti,zinau ir pazistu sita moteri labai gera mama,nuosirdi ir pasiaukojanti savo seimai……tikiuosi kadanors teks jai ir jos anukelei pasimatyti,tai mano dizdziausias noras…….