Tolimoje šalyje užsimezgė draugystė

Praėjusių metų gruodžio 8–12 d. Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos mokytojų ir mokinių komanda dalyvavo „Erasmus+“ projekto „IT4Change: Nurturing Digital Competence and Environmental Responsibility“ mobilumo veiklose Gvadelupoje – tolimame Prancūzijos užjūrio regione.

Atrado per Čekiją

Pasak progimnazijos pradinių klasių mokytojos Ritos Šulinskienės, partnerystė su Gvadelupa prasidėjo dar ankstesnių „Erasmus+“ projektų metu. „Su šios šalies atstovais susipažinome Čekijoje. Bendravimas buvo paprastas ir nuoširdus, todėl natūraliai kilo noras tęsti bendrus darbus“, – pasakoja mokytoja.

Į Gvadelupą vyko penki Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos 7-8 klasių mokiniai ir dvi mokytojos – Rita Šulinskienė ir anglų kalbos mokytoja Aušra Ribinskaitė. Kartu su jurbarkiečiais „Erasmus+“ programoje dalyvavo mokiniai iš Ispanijos ir Gvadelupos. Visą savaitę vykusios veiklos buvo skirtos aplinkosaugai, tvariam vartojimui ir skaitmeninių priemonių naudojimui ugdymo procese.

Kelionė į Gvadelupą buvo atsakomasis Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos mokinių vizitas. Projekto partneriai Jurbarke viešėjo praėjusių metų gegužę ir labiausiai liko sužavėti Lietuvos švara, tvarka ir žaliosiomis erdvėmis. „Jie sakė, kad pas juos švara labiau matoma turistinėse vietose, o mes tokioje aplinkoje gyvename kasdien“, – pasakoja R. Šulinskienė.

Įdomi programa

Pirmosios dienos Gvadelupoje buvo permainingos – saulę keitė vėjas ir trumpi tropiniai lietūs, tačiau nuo pat pradžių jautėsi vietinių svetingumas. Mobilumo veiklos prasidėjo Marigot mokykloje. Mokiniai pristatė savo mokyklas, mokymosi aplinką ir kasdienę rutiną.

Svarbi viešnagės dalis buvo apsilankymas Vieux-Habitants savivaldybėje. Čia susitiko su vietos valdžios atstovais, kurie pristatė miestelį, domėjosi projekto tikslais ir mobilumo nauda. „Buvo aišku, kad mobilumas jiems svarbus ne tik formaliai. Jie bendravo su kiekvienu dalyviu, domėjosi, kaip dirbame mokyklose, kuo galime būti naudingi vieni kitiems“, – prisimena R. Šulinskienė.

Didelė projekto dalis buvo skirta praktinėms aplinkosauginėms veikloms. Dalyviai tvarkė jūros pakrantę, rinko šiukšles, aptarė, kokios atliekos dažniausiai pasiekia krantą ir kokią žalą jos daro jūrų gyvūnams. „Vaikams labai svarbu pamatyti rezultatą iš karto. Kai pamatė švaresnį krantą, suprato, koks svarbus jų atliktas darbas“, – sako mokytoja.

Gamtos pažinimas tęsėsi ir išvykose, plaukiant baidarėmis saugomose mangrovių – pakrantėse augančių medžių ir krūmų, kurių šaknys driekiasi vandenyje ir saugo krantus nuo erozijos bei audrų, teritorijose. Dalyviai stebėjo pakrantės gamtą, kalbėjosi apie mangrovių svarbą gamtai ir krantų apsaugai.

Ypatingą įspūdį visiems paliko edukacijos vietos ūkiuose. Pavyzdžiui, vanilės ūkyje mokiniai ir mokytojai susipažino su auginimo procesu ir ekologinio ūkininkavimo principais bei sužinojo, kad iš vieno žiedo per metus užauga tik viena vanilės ankštis. Kakavos edukacijoje buvo pasakojama apie tai, kaip pupelės virsta šokoladu ir kiek rankų darbo slypi už kasdienio produkto. „Kai pamatai, kiek įdedama rankų darbo, pradedi kitaip vertinti ir tą produktą, ir jo kainą“, – tvirtina mokytoja.

Panašumai ir skirtumai

Progimnazijos moksleiviai lankėsi ir Gvadelupos mokyklose. Nors vietinių vaikų anglų kalbos žinios ne visada buvo pakankamos, ryšį padėjo užmegzti šypsenos, gestai ir parengti pristatymai apie nykstančius augalus ir gyvūnus.

Tarptautinėse grupėse dalyviai pristatė savo kurtas skaitmenines knygas, skirtas gamtos apsaugos ir atsakomybės už aplinką temoms. Zoologijos sode „Parc des Mamelles“  gilino žinias apie nykstančių rūšių apsaugą.

Bendraudama su mokyklos bendruomene, R. Šulinskienė atkreipė dėmesį ir į bendravimo skirtumus. „Ten mokytojų ir mokinių santykis šiltesnis, mažiau formalaus atstumo – dažnai kreipiamasi vardu, labai aktyvūs tėvai. Lietuvoje santykiai oficialesni“, – teigia R. Šulinskienė.

Įspūdžiai ilgam

Neišdildomus prisiminimus iš kelionės parsivežė ir moksleiviai. Medeinai Dimaitytei didžiausią įspūdį paliko pati kelionė į Gvadelupą – visiškai nauja ir kitokia patirtis, kokios ji sako iki šiol neturėjusi. „Mane labai nustebino vietinė kultūra, gamta ir žmonių atvirumas. Visi atrodė draugiški, noriai bendravo ir padėjo. Ypatinga buvo dalyvauti „Erasmus+“ projekte ir susipažinti su jaunimu iš kitų šalių“, – pasakoja Medeina.

Bendraudama su Gvadelupos moksleiviais ji pastebėjo ir panašumų, ir skirtumų. „Jie, kaip ir mes, mėgsta bendrauti, juokauti, leisti laiką su draugais. Tačiau mokykloje jaučiasi daugiau laisvės – pamokos vyksta paprasčiau, o bendravimas su mokytojais nėra toks formalus. Skyrėsi ir mokyklos aplinka bei dienos ritmas“, – įspūdžiais dalijasi moksleivė.

Kartu keliavusiai Liepai Vančytei įstrigo pats pirmasis momentas vos atvykus į Gvadelupą. „Oro uoste mus šiltai pasitiko projekto mokytojos, o išlipus iš lėktuvo iš karto pajutome stiprų tropikų karštį ir drėgmę“, – prisimena Liepa. Bendraudama su vietiniais vaikais ji pastebėjo daug pažįstamų dalykų – smalsumą, norą bendrauti, atvirumą. „Jie nuoširdžiai stengėsi mums parodyti savo aplinką ir kultūrą. Dainavo, didžiavosi savo tautiniais drabužiais ir kalba. Mokykla, kurioje lankėmės, buvo mažesnė nei mūsiškė, tačiau pro langus atsivėrė visai kitoks vaizdas“, – pasakoja Liepa.

 Smiltę Lekavičiūtę Gvadelupoje sužavėjo ne tik gamta ar kultūra, bet ir patirtys, kurias ji ten išgyveno. „Gvadelupoje viskas labai įspūdinga – ir gamta, ir kultūra, ir žmonės. Tačiau stipriausią įspūdį paliko naujos patirtys ir emocijos“, – sako Smiltė. Pasak jos, mokymosi aplinka Gvadelupoje laisvesnė nei Lietuvoje, tačiau rūpestis vaikais jaučiamas abiejose šalyse.

Tolimos šalies gamta ilgam įsiminė ir Kotrynai Mitalaitei. Merginą sužavėjo jūros spalva, šiluma ir visai kitokia augmenija. „Didžiausią įspūdį paliko Gvadelupos vaizdai – juodas pajūrio smėlis, šilta jūra, palmės ir tankūs atogrąžų miškai, augantys ant kalnų“, – pasakoja Kotryna. Ji juokauja, kad ši kelionė padėjo atsitraukti ne tik nuo kasdienybės, bet ir nuo telefono. „Labai patiko, kad Gvadelupoje mokiniai yra draugiški, linksmi ir beveik nenaudoja telefonų“, – sako ji.

Ugnei Povilaitytei didžiausią įspūdį paliko vietinių žmonių atvirumas ir paprastumas. „Jų aplinka pilna aukštų, žalių augalų, o žmonės – draugiški ir labai atviri“, – pasakoja Ugnė. Pasak jos, Gvadelupoje mokyklos ritmas kitoks – ilgesnės pertraukos, aiškiau atskirti dalykai, daugiau tvarkos. „Pas mus mokyklose viskas vyksta kiek kitaip, o ten viskas labai aiškiai sudėliota ir suprantama“, – pastebi ji.