Gegužės pabaigoje Jurbarko ligoninėje įvykusi tragedija, kai agresyvus pacientas lašelinės strypu naktį uždaužė greta gulėjusį palatos kaimyną, pagrįstai kelia klausimą, kiek saugūs esame ligoninėse. Kokios yra pacientų teisės, jeigu matoma, kad šalia gulintis asmuo gali kelti pavojų mūsų sveikatai ir gyvybei? Galiausiai – kiek pajėgūs bendrojo profilio ligoninių gydytojai įvertinti dėl kitų ligų guldomo paciento psichikos sveikatą?
Jurbarko atvejis kelia daug klausimų
Teisininkė Simona Virbickienė naujienų portalui LRT.lt pasakojo, kad Jurbarko ligoninės atvejo negalima vertinti vienareikšmiškai, nes šioje istorijoje yra labai daug neaiškumų.
„Labai trūksta informacijos. Reikėtų žiūrėti į situaciją detaliau: kiek buvo ligoninei žinoma ta situacija, kiek buvo įvertinta, ar pacientas kelia pavojų savo ir aplinkinių sveikatai. Jeigu staiga iš niekur nieko kilo agresijos, psichozės ūmus priepuolis, galbūt jie (medikai – LRT.lt) ir negalėjo numanyti apie tokią baigtį. Neįmanoma to įvertinti neturint daugiau duomenų. Konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu visą tą informaciją ikiteisminio tyrimo institucija turi surinkti ir įvertinti. Aplaidus pareigų vykdymas irgi yra nusikaltimas: jeigu turėjo numatyti, bet nenumatė arba nepasižiūrėjo, neatkreipė dėmesio, jeigu buvo skundų“, – sakė S. Virbickienė.
Jurbarko ligoninė / L. Pilecko nuotr.
Įdomu tai, kad po tragiško atvejo, kai ligoninėje mirė 77 metų jurbarkietis, jo artimieji vėliau naujienų portalui jurbarkosviesa.lt pasakojo, kad greta gulėjęs 1963 m. gimęs pacientas iš pat pradžių jiems atrodė agresyvus, jo elgesys kėlė nerimą.
Kaip naujienų portalui jurbarkosviesa.lt pasakojo ligoninėje mirtinai uždaužyto paciento žmona, 77 metų artimasis ligoninėje gulėjo du mėnesius, o maždaug prieš savaitę iki tragedijos į jo palatą paguldė kitą pacientą.
Pasak moters, būtent pastarojo elgesys sukėlė klausimų: pacientas nuolat buvo neramus, jo elgesys atrodė neadekvatus, šis pacientas esą pats sakydavo, kad miega tik po keletą valandų per parą.
„Man buvo keista, kad jį paguldė su slaugos ligoniais“, – Jurbarko krašto portalui sakė našlė.
Kaip gali apsisaugoti patys pacientai?
Šiuo atveju pagrįstai kyla klausimas, ar gulėdami vienoje palatoje su asmeniu, kuris kelia baimę, kurio elgesys atrodo pavojingas, pacientai gali prašyti ligoninės personalo tokį žmogų paguldyti kitur. Taip pat ar guldomo paciento psichinės būklės neturėtų iš anksto įvertinti ligoninės personalas ir pagal tai skirti, kur tokį pacientą būtų saugu stacionarizuoti?
Teisininkė S. Virbickienė teigė, kad minėtu Jurbarko atveju nėra žinoma, ar neadekvatų, galimai pavojingą paciento elgesį pastebėję Kosto artimieji apie tai pranešė ligoninės administracijai, skyriaus, kuriame gulėjo jų artimasis, vedėjui.
Pacientas. Asociatyvi nuotr. / E. Ovčarenkos / BNS nuotr.
„Jeigu mes kalbėtume iš principo, tai bet kuriuo atveju aš, kaip pacientas, turiu teisę kreiptis į administraciją ir prašyti pakeisti mano buvimo toje įstaigoje sąlygas. Administracija turi įvertinti situaciją, persvarstyti ir kitų palatos pacientų būklę, dėl ko taip yra, ar jūsų tas prašymas yra pagrįstas, ar ne, ir galbūt ieškoti sprendimų.
Jeigu pageidavimas yra iš piršto laužtas ir nesutampa paciento ir palatos kaimyno biolaukai, tai, be abejo, administracija turi teisę neatsižvelgti į nepagrįstą prašymą, bet jeigu prašymas yra pagrįstas ir yra įtarimų, kad šalia esantis žmogus gali turėti psichikos sutrikimų, kurie gali kelti pavojų, arba kokių nors kitų įtarimų, tai, matyt, reikėtų spręsti dėl perkėlimo į kitą skyrių. Juk vis tiek yra atidumas ir pacientas stebimas jau specializuotai: ir bendra jo psichikos būklė, ir tos ligos, dėl kurių jis į tą ligoninę paguldytas“, – tikino S. Virbickienė.
Teisininkė nurodė, kad paciento prašymą ligoninės administracija arba skyrius, kuriame guli pacientas, turi įvertinti kaip įmanoma greičiau ir į jį sureaguoti. Atmesti paciento prašymą ligoninės vadovybė gali ne tik dėl to, kad prašymas gali pasirodyti neadekvatus, bet ir dėl objektyvių priežasčių – pavyzdžiui, nėra vietos, kur būtų galima agresyvų asmenį paguldyti.
Iš kitos pusės, nors administracijai prašymas gali pasirodyti neadekvatus, jį rašiusiam pacientui neigiamas atsakymas gali kelti tam tikrų komplikacijų. Pavyzdžiui, patiriamas nerimas, nesaugumo jausmas gali turėti įtakos jo gydymo rezultatams.
„Vis tiek reikėtų konstruktyviai ieškoti sprendimų siekiant ir savo paties gerovės. Visais atvejais pacientas gali kreiptis į Valstybinę akreditavimo tarnybą arba į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir tiesiog paieškoti sprendimų, kaip būtų galima situaciją pakeisti. Akreditavimo tarnyba atsižvelgia į pacientų skundus tiek dėl paslaugų prieinamumo, tiek dėl paslaugų kokybės. Šiuo atveju tai greičiau būtų saugių sąlygų sudarymas.
Gydytojai ir pacientas. Asociatyvi nuotr. / D. Umbraso / LRT nuotr.
Jeigu tai (atsisakymas tenkinti prašymą – LRT.lt) sukėlė kokią nors žalą paciento sveikatai, atsirado komplikacijų ar kokių nors padarinių, tada, žinoma, galima kreiptis ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją“, – komentavo S. Virbickienė.
Kiek medikams prieinami asmens psichikos sveikatos duomenys?
Teisininkės žiniomis, pacientą gydantis gydytojas gali prisijungti prie e. sveikatos duomenų ir patikrinti informaciją apie paciento psichikos sveikatą, bet ne visais atvejais, nes minėti duomenys yra labai jautrūs. Aprašą, kas tokius duomenis gali matyti, tvirtina SAM. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad jeigu guldantis į skyrių pacientą gydytojas nemato, kad pacientas agresyvus, keliantis pavojų tiek aplinkinių, tiek savo sveikatai ir gyvybei, papildomai tokių duomenų tikrinti neprivalo.
„Gydytojui kaip ir nėra pareigos susipažinti su visa buvusia prieš tai žmogaus sveikatos istorija. Paprastai vyksta pirminė paciento apžiūra, dažniausiai gydytojas komunikuoja su pacientu ir šis susako savo alergijas vaistams, maistui. Turbūt būtų neracionalu tikėtis, kad priėmus pacientą būtų galimybė net ir laiko požiūriu susipažinti su visa buvusia situacija.
Pacientas. Asociatyvi nuotr. / E. Blažio / LRT nuotr.
Jeigu e. sveikatoje neiššoka įspėjimas apie buvusias tokias žmogaus būsenas, galbūt reikėtų pasvarstyti, ar neturėtų tokia (įspėjimų sistema – LRT.lt) būti. Užsienio ligoninėse būna, kad jie žymi ir sistemoje, būna, tokius pacientus kažkokiomis spalvomis pažymi ar apklotą deda kitokį, kad personalas, kuris keičiasi, kad jis žinotų, jog į šitą pacientą reikia atkreipti dėmesį ir su juo būti atsargiam.
Pas mus to nėra. Labai abejoju, ar mūsų e. sveikatos sistemoje kažkas tokio yra, bet galbūt to reikėtų tiek kitų pacientų apsaugai, tiek ir sveikatos priežiūros specialistų apsaugai, nes mes niekada nežinome, į ką ta agresija gali būti nukreipta. Tai toks anksčiau pasirodžiusių agresyvių pacientų kažkoks specialus identifikavimas, manau, būtų labai tikslingas ir naudingas“, – nuomone dalijosi S. Virbickienė.
Ji kartu priminė, kad anksčiau Seime Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje buvo svarstyta galimybė e. sveikatos sistemoje įdiegti psichikos sveikatos posistemę, kurioje medikai, jeigu kyla įtarimų dėl paciento, galėtų patikrinti jo psichikos sveikatos ligos istoriją.
„Seime šito sprendimo priimti nėra galimybės, nes e. sveikatos sistemos ir nuostatai yra tvirtinami poįstatyminiais teisės aktais. Kaip suprantu, tokios rekomendacijos SAM turbūt buvo pateiktos, bet ar jos buvo įvertintos, formalizuotos – negaliu atsakyti. Tai būtų labai naudinga“, – sakė S. Virbickienė.
Tiesa, jeigu į bendrojo profilio ligoninę atvežtas pacientas iš karto rodo agresijos ženklus, jį guldantys medikai privalo veikti pagal SAM patvirtintą algoritmą: agresyviam pacientui nuraminti gali būti taikomas medikamentinis gydymas, naudojamos ir fizinės priemonės, pavyzdžiui, agresyvų pacientą galima pririšti prie lovos, jeigu jis kelia pavojų savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei.
Pacientai. Asociatyvi nuotr. / E. Blažio / LRT nuotr.
„Suprantu, kad šita situacija gali sukelti daug baimės žmonėms, nes mes nepažįstame tų žmonių, su kuriais esame ligoninėje, tai visada geriau pacientui pasinaudoti teise paprašyti ir pasakyti negu neidentifikuoti situacijos ir paskui nutinka tokių atvejų. Jeigu dėl ko nors neramu – geriau iškelti klausimą ir apie tai kalbėti“, – reziumavo teisininkė.
Ministerija apgailestauja dėl tragiško įvykio
Kokių priemonių gali imtis pacientai, kad apsisaugotų nuo agresyvių palatos kaimynų, LRT.lt teiravosi ir SAM atstovų. Ministerijai klausimai buvo išsiųsti raštu.
– Kiek bendrojo profilio, ne psichiatrijos ligoninės gydytojui, kuris guldo pacientą į tam tikrą skyrių, yra prieinami paciento psichikos sveikatos duomenys, kurie galėtų leisti identifikuoti paciento psichikos būklę ir įvertinti pavojų, kiek jis gali kelti grėsmę sau, kitiems pacientams ir medicinos personalui?
– Pacientui atvykus į gydymo įstaigą, gydytojas surenka išsamią paciento anamnezę, surenkami duomenys ir iš paciento artimųjų, kurie neretai palydi pacientą į gydymo įstaigą.
Psichikos sveikatos duomenys nėra tvarkomi Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS), tačiau šiuo metu baigiamas įgyvendinti projektas „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos plėtra“, taip bus sukurtos psichikos sveikatos duomenų tvarkymo priemonės – psichikos sveikatos posistemė. Šiuo metu yra keičiamas ESPBI IS tvarkos aprašas, jame bus numatyta privalomai tvarkyti duomenis, susijusius su psichikos sveikata, ESPBI IS nuo 2025 m. kovo 1 d.
Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą pacientas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.
Medikas. Asociatyvi nuotr. / V. Kopūsto / BNS nuotr.
– Jeigu įvertinama, kad pacientas gali elgtis neadekvačiai ir kelti grėsmę, kokių priemonių skyriaus personalas gali imtis?
– Jeigu įvertinama, kad pacientas dėl psichikos ir elgesio sutrikimo kelią realią grėsmę sau, aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui, tai yra indikacija priverstinai hospitalizuoti jį į stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančią įstaigą.
Jeigu asmeniui pasireiškia sutrikusios psichikos būklės požymiai, kai nėra akivaizdžios grėsmės sau, aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui, gali būti organizuojama konsultacija su gydytoju psichiatru.
Jeigu asmuo, neturintis psichikos ir elgesio sutrikimo, yra agresyvus, tokiu atveju yra kviečiama policija ir, jeigu yra, gydymo įstaigą aptarnaujanti apsaugos tarnyba.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme numatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų judėjimo laisvė gali būti ribojama taikant fizinio suvaržymo priemones rankomis (žmogaus kūno jėga), specialiomis fizinio suvaržymo priemonėmis ar izoliuojant psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą atskiroje patalpoje, jeigu yra bent vienas įstatyme nurodytų pagrindų ir kai pacientas yra hospitalizuotas arba jam teikiama būtinoji pagalba.
Fizinio suvaržymo priemones skiria tik gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, išskyrus atvejus, kai fizinio suvaržymo priemones būtina taikyti nedelsiant, – šiuo atveju sprendimą taikyti fizinio suvaržymo priemones tol, kol atvyks gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras arba kol psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo bus pristatytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras įvertintų jo psichikos būklę, gali priimti psichikos sveikatos slaugytojas ar greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialistas.
Pacientas. Asociatyvi nuotr. / D. Umbraso / LRT nuotr.
Fizinio suvaržymo priemonės psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams gali būti taikomos, jeigu kitos priemonės neveiksmingos ar neprieinamos.
– Ar agresyvus pacientas gali būti guldomas į tą pačią palatą su kitais ligoniais?
– Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas agresyvus pacientas turi psichikos ir elgesio sutrikimų. Pacientų stacionarizavimo į skyrius ir palatas tvarką reglamentuoja gydymo įstaigų vidaus tvarkos teisės aktai. Taip pat simptomų, susijusių su agresija, kurių nebuvo galima numatyti ir įvertinti stacionarizuojant, gali kilti ir gydymo metu, pavyzdžiui, abstinencijos simptomai, delyras.
– Ar tokie pacientai kaip nors vizualiai identifikuojami, kad besikeičianti medicinos personalo pamaina žinotų būtiną informaciją? Pavyzdžiui, užsienyje pavojų galintys kelti pacientai žymimi skirtingomis spalvomis, gali būti naudojamos skirtingos spalvos antklodės.
– Medicinos personalas, keičiantis pamainai, visą susijusią informaciją perduoda kolegoms. Taip pat buvimo stacionare metu pacientai ir jų būklė yra nuolat stebimi slaugos personalo. Išsamesnę pamainos perdavimo praktiką reglamentuoja gydymo įstaigų vidaus tvarkos teisės aktai.
– Po atvejo Jurbarko ligoninėje visuomenėje gali įsivyrauti baimė, kad gultis į gydymo įstaigą gali būti nesaugu. Kokių priemonių gali imtis gulintys ligoninėje pacientai, jeigu mato, kad palatoje kartu guli asmuo, kuris gali kelti grėsmę jų sveikatai ir gyvybei?
– Pacientas, matydamas, kad palatoje kartu guli asmuo, kuris gali kelti grėsmę jų sveikatai ir gyvybei, turi pranešti skyriaus personalui. Personalas reaguoja į kiekvieną situaciją pagal gydymo įstaigos nustatytus vidaus algoritmus. Pažymime, kad ne kiekvienas psichikos ir elgesio sutrikimų turinti asmuo yra agresyvus ir ne kiekvienas agresyviai besielgiantis asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimų.
Smurtas prieš medikus / Socialinių tinklų vaizdo įrašo stop kadras
– Jeigu pacientas pageidauja, ar gali skyriaus personalas jį paguldyti į kitą palatą, kur pacientas jaustųsi saugiau?
– Tokį prašymą gavęs personalas veikia atsižvelgdamas į gydymo įstaigos patvirtintus vidaus tvarkos reikalavimus ir faktinę situaciją.
– Per kiek laiko ligoninės skyriaus vadovybė arba ligoninės administracija privalo išnagrinėti tokio pobūdžio pacientų prašymus?
– Personalas veikia atsižvelgdamas į gydymo įstaigos patvirtintus vidaus tvarkos reikalavimus ir esamą situaciją. Bendrai reglamentuojamų reikalavimų tokioms situacijoms nėra, juos individualiai pasitvirtina pačios gydymo įstaigos.
– Ar gali tokiais atvejais pacientai, atsidūrę situacijoje, kai jaučiasi nesaugūs palatoje, dėl to skųstis Valstybinei akreditavimo tarnybai, Sveikatos apsaugos ministerijai?
– Esant situacijai, dėl kurios asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo nesuteiktos ar suteiktos nekokybiškai, pacientas pirmiausia turi teisę teikti skundą gydymo įstaigos administracijai ne vėliau kaip per vienerius metus nuo paciento teisių pažeidimo.
Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę).
Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus.
Medikai. Asociatyvi nuotr. / D. Umbraso / LRT nuotr.
Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie skundo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. Jeigu paciento netenkina sveikatos priežiūros įstaigos atsakymas ar įstaiga neatsakė per Viešojo administravimo įstatyme nustatytą terminą, pacientas turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
– Ar tokie skundai gali būti teikiami Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, nes, pavyzdžiui, dėl patiriamo nuolatinio streso ir baimės gali pablogėti gydomo paciento sveikata, taikomas gydymas gali nebūti tiek veiksmingas?
– Žalą sveikatai patyręs pacientas turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Kiekvienu konkrečiu atveju komisija įvertina skundo pagrįstumą, atsižvelgdama į visas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodoma, kad paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.
– Kaip Sveikatos apsaugos ministerija reaguoja į Jurbarke nutikusį atvejį? Kokią žinutę norėtų perduoti pacientams, kurie gali bijoti panašių atvejų?
– Ministerija apgailestauja dėl tragiško įvykio ir nepritaria jokiai agresijai prieš pacientus arba gydytojus. Santykiai tarp gydytojo ir paciento turi būti grindžiami pagarba, pasitikėjimu ir savitarpio supratimu, paciento elgesys gydymo įstaigoje neturi trikdyti kitų pacientų arba kelti jiems grėsmę. Gyventojai gali neabejoti, kad Lietuvos medikai kasdien sunkiai dirba ir deda visas pastangas, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos saugiai ir kokybiškai.
Tsi kad tas seniukas mire nuo ligos o ne nuo sumusimu.