„Šviesa“ jau ne kartą rašė apie UAB „Jurbarko vandenys“ besikaupiančio nuotekų dumblo tvarkymo problemą, su kuria bendrovė buvo palikta tvarkytis viena, nors tai – ne jos pečiams. Apie dumblo tvarkymo reikalus vasario viduryje į tarybos Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdį papasakoti pakviestas bendrovės direktorius Darius Dragūnavičius negalėjo pasakyti nieko naujo, tačiau po posėdžio, atrodo, reikalai šiek tiek pajudėjo.
Problema nesprendžiama
Su dumblo tvarkymo problema D. Dragūnavičius susidūrė beveik nuo darbo pradžios 2018 m. rudenį, ir kaskart, pristatant „Jurbarko vandenų“ ataskaitą, apie tai informuodavo tarybos narius, mynė kelius ir į savivaldybę, tačiau problema nebuvo išspręsta.
Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje bendrovės direktorius kartojo jau iki skausmo žinomus dalykus – nuotekų dumblas laikinai saugomas atviroje aikštelėje, kurioje galima laikyti 1800 – 2000 t dumblo, tačiau „Jurbarko vandenyse“ per parą sukaupiama iki 8 t dumblo, per metus – ir iki 3 tūkst. t, todėl reikia ieškoti, kaip dumblą utilizuoti.
„Iki šiol vis dar neturime ilgalaikės, tvarios krypties, kaip tvarkyti nuotekų dumblą“, – sakė D. Dragūnavičius.
Dumblas valymo įrenginiuose pagrinde susidaro gyventojams padarius kaku, jį nuleidus į kanalizaciją ir išvalius nuotekas. Kas teršia, tas ir turi susimokėti. Jei neužtenka tam surenkamų lėšų, turi būti didinamas nuotekų tvarkymo tarifas. Jei neefektyviai dirba įmonė, turi būti keičiamas direktorius.