Rajono ūkininkų sąjungos kvietimu pirmadienį Jurbarke viešėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Kartu atvykęs viceministras Saulius Cironka ir Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis turėjo ūkininkams paaiškinti naujas paramos sąlygas ir tiesioginių išmokų tvarką, tačiau viską nustelbė kasdienės kaimo problemos.
Įsikūrimui – didesnė parama
Pokalbį su ūkininkais ministrė pradėjo nuo geros žinios – praėjusią savaitę Europos Komisija patvirtino naująją Lietuvos kaimo plėtros programą. Nors ji ir ne visiems patinka, bet, pasak ministrės, nėra iškalta akmenyje, kad negalima būtų nugremžti – kartą per metus programą bus galima keisti, atsisakant nepopuliarių priemonių ir perskirstant lėšas labiausiai reikalingoms paramos priemonėms.
Naujoji programa orientuota į ūkių konkurencingumą ir modernizavimą. Nors lėšų jai skiriama 14 proc. mažiau, ministrė užtikrino, kad investicijoms į žemės ūkio valdas skirta tiek pat, kiek ir 2007–2013 metais – 1mlrd. 600 mln. Lt.
Viceministras S. Cironka užtikrino, kad jau balandį bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas ūkių modernizavimui ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramai gauti. Gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ūkius kuriantys jaunieji ūkininkai gaus iki 56 tūkst. eurų, augalininkai – 50 tūkst. eurų paramos. Tai gerokai daugiau nei kitose šalyse, tačiau svarbiausia, kad parama nėra susieta su žemės plotu. „Jaunieji ūkininkai dabar turės parengti labai rimtą verslo planą, o laikotarpio pabaigoje įrodyti, kad pasiekė numatytų tikslų ir įsigijo tas priemones, kurioms buvo skirta parama. Tačiau siekdami užkirsti kelius piktnaudžiavimui reikalausime, kad ūkininkai turėtų bent 5 ha žemės“, – aiškino S. Cironka.
Skirsis ir paramos intensyvumas modernizuojantiems savo ūkius. Iki 50 proc. paramos gaus gyvulių augintojai, sodininkai ir daržininkai, o augalininkystės ūkių savininkams bus teikiama ne didesnė kaip 40 proc. projekto vertės parama. Mažesnieji ūkiai iki 50 tūkst. eurų paramą kaip ir anksčiau galės gauti pateikę supaprastintą paraišką.
Pieno reikalai blogi
Nors ministrė į Jurbarką atvyko pieno gamintojų suvažiavimo išvakarėse ir bandė nuteikti ūkininkus, kad apie pieną bus galima pasikalbėti Vilniuje, šios temos išvengti nepavyko. V. Baltraitienei teko pripažinti, kad padėtis nėra gera, kainos krinta katastrofiškai, nors tam dabar naujų priežasčių lyg ir nėra.
Ministrė informavo ūkininkus, kad pieno kainų viražus bando aiškintis ir Konkurencijos taryba, ir ministerijos auditoriai, todėl galima tikėtis, kad reikalai pajudės.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad žemdirbių savivaldos institucijos, kurioms ministerija per metus skiria daugiau kaip 1 mln. Lt, nė karto nėra susėdusios su perdirbėjais ir kalbėjusios dėl visų ūkininkų. Kalbamasi pavieniui, bet negirdėti, kad kalbėtųsi dėl visų. Ir rytoj į suvažiavimą perdirbėjai nepakviesti – jie neišgirs žemdirbių nuomonės. Matyt, jei nebūtų savivaldos rinkimų, tas suvažiavimas nė nevyktų“, – įsitikinusi V. Baltraitienė.
Ministrė užtikrino, kad Seimui jau yra pateiktas žemdirbius ginančio įstatymo projektas. Jei Seimas jam pritars, norėdami sumažinti pieno kainą daugiau nei 3 proc. supirkėjai turės įspėti ūkininkus. Visas tos pačios kokybės pienas, nepriklausomai nuo jo kiekio, turės būti superkamas vienoda kaina, o prekybos centrų antkainis kasdienėms prekėms negalės būti didesnis nei 10 proc.
Ministrė tvirtino, kad žemdirbiai negali skųstis dėl Rusijos embargo patyrę didelių nuostolių, nes gavo didžiausias Europoje kompensacijas, kurios išlygino 2013 ir 2014 metų pajamas. „Nuostolius jums neša tik tie du mėnesiai. Prašysime Europos Komisijos dar kartą kompensuoti, tačiau abejoju, ar mums pavyks“, – svarstė ministrė.
Nenori būti prašytojais
„Kam man reikia tos kompensacijos? Kodėl aš turiu būti gavėjas, jei pats užsidirbu?“ – skėsčiodamas rankomis savo neviltį reiškė Jurbarkų seniūnijos ūkininkas Juozas Bundza.
Ministrės viltis, kad netrukus pieno supirkimo kainos pradės didėti, sužlugdė Paulių krašto ūkininkas Vygaudas Baršauskas. „Vakar gavom laišką iš „Žemaitijos pieno“ – pranešė, kad kovą liks ta pati kaina kaip vasarį. Jūs sakote, kad mes nešnekame su perdirbėjais. Tai jie su mumis nešneka. Kaip mes juos galime pakviesti, kad jie dideli ponai? Direktorius neatvažiuoja“, – tvirtino V. Baršauskas.
Jam antrinęs J. Bundza užtikrino dažniausiai sulaukiantis skambučio, pranešančio, kad kaina dar mažės – ir nėra su kuo net pasiginčyti. „Tai kam mes išlaikom tą Konkurencijos tarybą, kam mokam algas Seimui ir ministerijai? Dvidešimt metų tas pats darosi ir nieko geriau nėra. Jei aš būčiau ministras, per 3 dienas sutvarkyčiau“, – piktinosi žmogus.
Ministrei teko net keletą kartų pakelti balsą, kad suvaldytų auditoriją, tačiau ūkininkai tylėti nenorėjo. Daug klausimų ministrei turėjo Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas, jo užvestą temą apie aktyvaus ūkininko statusą, kurį nustatyti ministerija labai seniai delsia, pasigriebė ir kiti ūkininkai.
„Ar ministerija gali sutramdyti tokius ūkininkus, kurie gauna išmokas ir kurą, bet neparduoda produkcijos? – klausė susirinkusieji. Ministerijos atstovai tvirtino padarę viską, kad turintieji vien tik pievas nepiktnaudžiautų išmokomis, tačiau negali paveikti ES nuostatų, kurios aktyvų ūkininką apibūdina kaip dukart per metus nušienaujantį savo lauką. Ministrė aiškino, kad blogai, jog smulkieji ūkininkai visiškai nustumti – keli procentai stambių ūkių valdo 60 proc. Lietuvos žemės ir 70 proc. gyvulių, nors teigiama, kad Lietuvos žemės ūkio pagrindas – šeimos ūkis. „Mes stengiamės sužiūrėti, kad negautų išmokų tie, kurie nedirba, bet išnaikinti smulkių ūkių visiškai – negalime“, – tvirtino V. Baltraitienė.
Nepatenkinti buvo ūkininkai ir naujomis dyzelinio kuro normomis – nuo liepos augalininkystės ūkiai jo gaus mažiau. V. Baltraitienė tvirtino, kad kuro turi užtekti, nes jo skiriama „su atsarga“, dėl to nemažai kuro visada lieka nepanaudota. „Augalininkų sąskaita daugiau kuro skiriame gyvulių augintojams. Be to, didėja dirbamų žemių plotai, jo ir šiaip daugiau reikia“, – aiškino ministrė.
Ne taip ir blogai?
Pasipiktinę ūkininkai dėstė ministrei problemas, kurios iškyla bendraujant su Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais, skundėsi, kad turi brangiai mokėti už mažų sklypelių kadastrinius matavimus, atkreipė dėmesį, kad per patį darbymetį žemdirbiams stresą kelia įvairūs tikrintojai. Bet pabaigė ir vėl pienu.
„Tai kam mes pirkome tas pieno kvotas, mokėjome savo pinigus, jei dabar jų nereikia?“ – piktinosi V. Baršauskas. Pasak ūkininko, ministerija nežino tikrosios padėties pieno ūkiuose, o daugelis jų jau laikosi tik ant plauko – bet kada gali bankrutuoti, nes bankai reikalauja vykdyti savo įsipareigojimus.
„Ko čia dabar kalat ministrę? Sakiau, kad parama išlygino 2013 ir 2014 metų pajamas. Neskaičiuokit tų poros mėnesių, nėra taip blogai, kaip čia šnekat“, – piktinosi viceministras S. Cironka, aiškinęs ūkininkams, kad dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų dar niekas Lietuvoje nebankrutavo, o ministerijos paramos paprašė vos dvi bendrovės.
„Masinio sprendimo nebus, bet jei matysim, kad blogai, neleisime žmogui bankrutuoti“, – žadėjo V. Baltraitienė.
Ūkininkai nelaukė, kol ministrė išeis – pakilo ir paliko tuščią salę. Daugelis neslėpė, kad pokalbis juos nuvylė. „Tuoj pavasaris, reikės sėti – tada ir pamatysime, kaip bus. Ne vienas ūkis kaimynystėje karves jau išpardavė. Išparduotų ir kiti, tik už gyvulį nieko neina gauti“, – po pokalbio su ministre mintimis dalijosi žemdirbiai.
Daiva BARTKIENĖ
