Antradienį Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro konferencijų salėje vyko visuotinis VVG „Nemunas“ narių susirinkimas, kuriame išrinkta nauja valdyba. Po susirinkimo nariai, projektų vykdytojai, valdžios ir bendruomenių atstovai buvo pakviesti į baigiamąją projekto „VVG „Nemunas“ teritorijos vietos plėtros 2009–2015 m. strategija (projekto Nr. 4VP-KT-09-2-001829)“ konferenciją.
Pinigai kaimui
Vietos veiklos grupė(VVG) „Nemunas“ įkurta 2004 m. ir atstovavo Jurbarko ir Pagėgių savivaldybėms. Nuo 2008 metų VVG reorganizuota, o jos veiklos ribos sutampa su Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos ribomis.
Tardamas sveikinimo žodį Vietos veiklos grupės „Nemunas“ pirmininkas Egidijus Giedraitis pasidžiaugė nuveiktais darbais kaimiškose Jurbarko rajono vietovėse ir išreiškė viltį, kad naujojo finansavimo laikotarpio lėšos padės tęsti pradėtus darbus, pagyvins gyvenimą kaime, suaktyvins bendruomenes.
Perrinktas VVG pirmininkas pristatė ir naująją valdybą, kurioje dirbs valdžios atstovai – Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas ir tarybos narys Saulius Meškauskas, verslui atstovaus Raimundas Jovarauskas, Aurelija Gedminienė ir Ramūnas Siniauskas, o nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) – Mantas Micavičius, Giedrė Paškevičienė, Vanda Stonienė, Odeta Vaitiekūnaitė ir Lina Lukošienė. Renkant valdybą atsižvelgta į reikalavimą į valdymą įtraukti jaunų žmonių.
VVG „Nemunas“ įgyvendino teritorijos vietos plėtros 2009 – 2015 m. strategiją, kuri buvo finansuojama iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos lėšų. Parama pasinaudojo kaimo bendruomenės, biudžetinės įstaigos ir įvairios nevyriausybinės organizacijos pelno nesiekiantiems projektams finansuoti.
VVG „Nemunas“ administracijos vadovas Arūnas Stasiūnas apžvelgė užbaigtus projektus. Projektai finansuoti iš Europos Sąjungos Leader programos lėšų, kurios tikslas buvo skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystę, įtraukiant bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus bei sutelkti kaimo gyventojus veikti kartu.
Įgyvendinant 2009-2015 m. strategiją sulaukta 8 kvietimų teikti paraiškas. Pateikta 116 paraiškų, finansavimas gautas šimtui projektų – skirta beveik 2,2 mln. Eur Europos Sąjungos paramos. Projektai turėjo būti įgyvendinami tik kaimiškose vietovėse. Įgyvendinti 58 veiklos projektai, kuriems skirta vidutinė paramos suma buvo 9,6 tūkst. Eur, ir 42 investiciniai projektai. Pastariesiems finansuoti gauta 44,5 tūkst. Eur vidutinė suma.
Pasak A. Stasiūno, nedidelės vienam projektui skirtos sumos leido aprėpti didesnę teritoriją ir pritraukti lėšų į skirtingas vietoves. Prioritetas tikslingai buvo teikimas smulkesniems projektams.
Skaičiuojant kiek lėšų teko vienam seniūnijos gyventojui į lyderius išsiveržė Juodaičiai su 192 Eur gyventojui, Girdžiai – 129 Eur ir Šimkaičiai – 126 Eur. VVG administracijos vadovas pastebėjo, kad daugiau lėšų pritraukė tos seniūnijos, kuriose yra stiprios bendruomenės.
A. Stasiūnas džiaugėsi įgyvendintais dviem tarptautiniais projektais, kuriuose partneriu tapo VVG „Tygiel Doliny Bugu“ iš Lenkijos. Šių projektų dėka Jurbarko rajono ir Lenkijos jaunuoliai dalyvavo amatų stovyklose abiejose šalyse, jaunieji savanoriai keturiose rajono gyvenvietėse įrengė vaikų žaidimo aikšteles.
Įgyvendinti ir keli teritorinio bendradarbiavimo projektai: „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“ ir Mažosios Lietuvos paveldo atgaivinimo projektas su VVG „Pagėgių kraštas“, „Patirtinio refleksyvaus mokymo taikymo vietos bendruomenėse metodikos parengimas ir išbandymas“ su Telšių rajono VVG, Projektas „6 P“ su Kauno rajono ir Šakių krašto VVG.
Vykdant projektus reikia turėti žinių kaip ruošti paraiškas, ataskaitas, atlikti viešuosius pirkimus, mokėti vesti buhalteriją ir panašiai. Todėl buvo surengta nemažai mokymų VVG nariams ir kitiems projektų vykdytojams. Planuota į mokymus įtraukti apie 50 narių ir 220 kitų asmenų. Rezultatai stipriai viršijo lūkesčius – apmokyti 54 VVG nariai ir net 742 projektų dalyviai. Atsižvelgus į tai, kad Jurbarko kaimiškose vietovėse gyvena apie 17 tūkst. žmonių, rezultatas – puikus.
2007-2013 finansinio laikotarpio lėšomis pasinaudojo 55 projektų vykdytojai. Daugiausia projektų įgyvendino Jurbarko rajono savivaldybės administracija – 15, iš jų net 10 vandentvarkos projektų. Girdžių bendruomenės centras, Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko sandora“, Raudonės ir Smalininkų bendruomenės įgyvendino po 3 projektus.
Finansavimas mažės
Konferencijoje dalyvavęs vicemeras Saulius Lapėnas tvirtino, kad savivaldybė naudojasi visais galimais finansavimo šaltiniais ir teikia paraiškas bet kokioms investicijoms gauti – taip pat ir bendradarbiaujant su VVG „Nemunas“. Viena svarbiausių galimybių gauti lėšų S. Lapėnas įvardijo finansavimą, skiriamą Tauragės regiono plėtros tarybai, kurią sudaro Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių savivaldybės.
Vicemeras pabrėžė, kad tokių gerų finansavimo sąlygų, kokios buvo ankstesniu finansavimo laikotarpiu, jau nėra. Jurbarkas nebeturi probleminės teritorijos statuso, kuris leido gauti lėšų nekonkuruojant su kitomis savivaldybėmis. Tolygios regionų plėtros negalima tikėtis, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė svaresnę paramą skirti didiesiems miestams. O ir pats finansavimas mažėja net 41 proc., nuo 56 iki 33 mln. Eur. Tauragės regiono plėtrai – nuo 5,6 iki 3,3 mln. Eur.
Pasak S. Lapėno, sunku atskirti, kokia gaunamų lėšų dalis bus panaudota kaimiškosioms rajono vietovėms. Aišku, kad Žemės ūkio ministerijos planuojama skirti 2014-2020 finansavimo laikotarpiu per Kaimo plėtros programą suma – 0,92 mln. Eur tikrai teks kaimui. Savivaldybė jau kreipėsi į seniūnijas dėl pasiūlymų.
Vicemeras išskyrė keletą sumų, kurios, kaip planuojama, pasieks Jurbarko krašto kaimiškas vietoves: Kultūros ministerija planuoja skirti 285 tūkst. Eur Smalininkų kultūros centro pastato remontui, Švietimo ir mokslo ministerija skirs 230 tūkst. Eur Eržvilko gimnazijos ikimokyklinio ugdymo prieinamumui didinti. Susisiekimo ministerija planuoja skirti net 1,1 mln. Eur regioninei plėtrai, tačiau kaimui greičiausiai teks labai maža dalis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriami 416 tūkst. Eur teks socialiniam būstui įsigyti, tad taip pat neatneš daug naudos kaimui.
Nemaži asignavimai rajoną pasieks iš Aplinkos ministerijos. Daugiausia lėšų bus skirta vandentvarkai, geriamojo vandens kokybei gerinti, nuotekų sistemoms tvarkyti. Lėšų bus bandoma gauti ir kitose ministerijose.
S. Lapėnas kvietė gera patirtimi VVG „Nemunas“ pasidalyti su šiais metais startuojančia Jurbarko VVG, kuri bandys pritraukti investicijas į miestą.
Lengva nebus
Leader programą 2014-2020 m. ES finansiniu laikotarpiu ir VVG „Nemunas“ teritorijos vietos veiklos strategiją pristatęs Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas pabrėžė, kad programos tikslai – ambicingi, o įgyvendinimo sąlygos – sudėtingos.
Pagrindinis Leader programos tikslas – skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, darbo vietų kūrimas, įtraukiant į veiklas jaunimą bei diegiant inovacijas. Pasak kaimo regioninės plėtros centro vadovo, šios problemos nesėkmingai buvo sprendžiamos ne vienos Vyriausybės, o dabar peradresuotos Leader programos vykdytojams su minimaliomis lėšomis. R. Čiūtas politine klaida pavadino Lietuvos valdžios sprendimą skirti tik 6 proc. nuo visų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų, kai Estija tam paskyrė 12 proc., o Latvija – 10 proc.
Paruošti projektus gali būti sudėtinga dėl itin ryškios turtinės diferenciacijos, kuri Lietuvoje dar nepripažįstama kaip problema. Pasak R. Čiūto, skirtingų socialinių sluoksnių žmonės nevienodai mato problemas, kurias reikia spręsti. Todėl itin sudėtinga strategijoje numatyti tokius sprendimus, kurie leistų pasirūpinti daugumos interesais ir būtų priimtini visiems.
Centro vadovas teigė, kad tikslus pasiekti bus sunkiau ir dėl to, kad vietos gyvenimą stipriai veikia ir neigiamos išorės pasaulio tendencijos, ir vietinės problemos: demografiniai pokyčiai – VVG „Nemunas“ teritorijoje 2011-2014 m. mirusiųjų buvo 2,2 karto daugiau negu gimė, vis dar didelė migracija – rajone ji mažėja žymiai lėčiau negu visoje Lietuvoje. Palyginus su Lietuvos rodikliais VVG teritorijoje daugiau mažas pajamas gaunančių žmonių, socialinės rizikos šeimų ir žymiai mažiau ūkio subjektų.
Esant tokioms sudėtingoms sąlygoms reikia laikytis griežtų Leader programos taisyklių ir pataikyti į prioritetines sritis. Išskiriami du prioritetai : Vietos ūkio ekonominio ir socialinio efektyvumo didinimas, kuriam bus skirta 1278324 Eur, ir Solidarios, patriotiškos ir jaunimą įgalinančios bendruomenės kūrimas su 410000 Eur finansavimu. Net 75 proc. gaunamų lėšų turi būti siejama su darbo vietų kūrimu.
Teikti paraiškas galės ir verslo subjektai, nes darbo vietas pirmiausia kuria verslas. Suprantama, kad verslo nesukurs valdiškos įstaigos, o ir privačiam verslui kaimas neįdomus dėl mažo pelningumo, todėl pagrindinė idėja projektams – paslaugų centrų kaimo bendruomenių patalpose, uždaromose mokyklose steigimas. Bendruomenės per praėjusį finansinį laikotarpį įsirengė nemažai patalpų. Dabar jose reikia vykdyti ūkinę veiklą partneriais pasitelkiant vietos valdžią, verslininkus, NVO. Taip pat naudojant savanorišką darbą. Žmonės kaime nori prisidėti prie problemų sprendimo, tačiau turi matyti prasmę.
Ketinimus steigti tokius centrus renginio pabaigoje pasirašė Girdžių, Juodaičių, Raudonės ir Tamošių atstovai.
R. Čiūtas išskyrė dar keletą galimų krypčių: kurti rinkodaros ir maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“, būtinybę vykdyti bendrus projektus mažinant administravimo kaštus, kurti ir parduoti produktus, kurie atspindi krašto kultūros ir istorijos paveldą, į veiklas įtraukti jaunimą.
R Čiūtas akcentavo, kad VVG „Nemunas“ teritorijos 2016-2022 m. strategijai įgyvendinti gaunamos lėšos – ne parama, o investicijos į ateitį.
Konferencijos pabaigoje VVG „Nemunas“ administracijos vadovas A. Stasiūnas pakvietė sėkmingai įgyvendintų projektų „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“, „Jurbarko krašto panemunės miestelių bendruomenių įtraukimas sukuriant naują reprezentacinį turizmo produktą“ ir „Muzikavimo studija – tau ir man“ vykdytojus pasidalyti patirtimi bei pabrėžė, kad ateinantis finansavimo laikotarpis bus sudėtingesnis ir dėl to, kad finansavimo intensyvumas Europos Sąjungos pinigais sieks nebe 100, o 80 ar 50 proc. Kita dalis turės būti finansuojama iš kitų šaltinių. Tai gali tapti kliūtimi teikti ir įgyvendinti projektus.
Jūratė Stanaitienė
