Antradienį Smalininkų gyventojams prisistatė prieš mėnesį išrinktas naujasis seniūnas Ramūnas Alminas. Žengęs pirmą žingsnį seniūnas kluptelėjo – žmonės negailėjo kritikos už darbo metu surengtą susitikimą, į kurį negalėjo atvykti dirbantieji. Tačiau seniūno entuziazmas ir ryžtas smalininkiečius nuteikė optimistiškai.
Įpareigojimų dar negavo
Į šaltą Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro salę susipažinti su naująja seniūnijos galva sugužėjo gausus būrys miestelėnų – teko net kėdžių daugiau ieškoti. Dauguma, kaip ir buvo galima numanyti, – vyresnio amžiaus. Tik niekur nedirbantys 15 val. galėjo ateiti į susitikimą su seniūnu. R. Alminas neslėpė, kad susirinkimo laiką derino prie savivaldybės vadovų užimtumo. „Labai norėjau, kad mano pirmuosius žingsnius palaimintų tiesioginė mano viršininkė – administracijos direktorė“, – sakė jis.
Palaikyti seniūno atvyko ne tik Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė, bet ir vicemeras Saulius Lapėnas. Savivaldybės vadovai, kaip pridera, linkėjo naujajam seniūnui gero darbo.
„Ramūnas Alminas į konkursą seniūno pareigoms užimti atėjo geriausiai pasiruošęs, komisiją tiesiog užvertė vizijomis, kokie turėtų būti Smalininkai. Dabar tomis vizijomis jis turi pasidalyti su jumis. Ir tik tada, kai seniūno vizija, mano jam suformuotos užduotys ir jūsų lūkesčiai sutaps, galima tikėtis gero rezultato“, – sakė V. Rekešienė.
Administracijos direktorė užduotis seniūnui žadėjo suformuoti per mėnesį, atsižvelgdama ir į bendruomenės pasiūlymus.
Pasak V. Rekešienės, seniūno užduotis – sugyventi su žmonėmis, žinoti jų problemas, padėti jiems iškilusias bėdas spręsti vietoje arba nukreipti į reikalingas instancijas.
„Savivalda prasideda nuo tiesmuko seniūno ir žmonių kalbėjimo. Seniūnas turi išgirsti bendruomenės nuomonę ir, jei reikės, pakovoti už savo žmones savivaldybės valdininkų kabinetuose“, – linkėjo vicemeras S. Lapėnas.
R. Alminas konkursą į Smalininkų seniūno pareigas laimėjo dar spalio 25 d., įveikęs tris konkurentus. Beveik mėnesį užtruko, kad naująjį valstybės tarnautoją patikrino Specialiųjų tyrimų tarnyba – be jos išduotos pažymos darbo pradėti seniūnas negalėjo. Jam dar teko sutvarkyti visus reikalus ir buvusioje darbovietėje – Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje (TVM). Seniūno pareigas R. Alminas pradėjo eiti lapkričio 20 d.
Smalininkus mylintis jurbarkietis
46-erių naujasis seniūnas gyvena Jurbarke, tačiau su Smalininkais jį sieja glaudūs ryšiai. R. Alminas ankstyvąją vaikystę praleido šiame miestelyje. „Jei sapnuoju vaizdus iš vaikystės, jie būna Smalininkuose“, – tikina seniūnas.
Seniūno tėtis Vincas Alminas Smalininkuose vadovavo kultūros namams, o dabar dar diriguoja Smalininkų TVM orkestrui „Vingis“. Jame muzikuoja ir seniūnas. Mama Birutė Alminienė vadovavo Smalininkų specialiajai mokyklai. „Mano brolis Gintaras sakydavo, kad tik jis šeimoje normalus. Kiti – pedagogai. Dabar ir aš paragausiu kitokios duonos“, – juokiasi R. Alminas.
Naujasis seniūnas Šiaulių universitete baigė Socialinės psichologijos ir pedagogikos studijas, 26 metus dirbo pedagoginį darbą, taip pat vystė individualią veiklą – statė jachtas, dalyvauja Šaulių sąjungos veikloje bei vadovauja Balandinės medžiotojų būreliui.
„Aš jau susikūriau savo gyvenimą – turiu šeimą, namą. Dabar pats laikas dirbti kitiems, nuveikti kažką bendruomenės labui. Smalininkus aš gerai pažįstu, žinau čionykštes problemas. Dirbdamas individualioje įmonėje daug keliavau, domėjausi ir įsivaizduoju, ko mieteliui reikia, kad jis suklestėtų. Dabar savo laiką galiu atiduoti jums“, – tikino R. Alminas. Jo pasirinkimą remia šeima – žmona Neringa ir mediciną studijuojanti dukra Paula.
Svajoja apie uostą ir geležinkelį
„Važiavau per miestelį pirmyn atgal kaip turistas ir dairiausi. Daug ko mes čia turime, bet tvarkos dar reikia“, – išvadomis dalijosi seniūnas. Pasak jo, tiek įvairių pramogų – kartingai, žirgai, uostas, L. Meškaitytės sodyba, Senovinės technikos muziejus, kultūros centro rengiamos teatralizuotos edukacijos – gali pavydėti ne vienas miestas, tačiau yra ir kur padirbėti.
Seniūnas pažadėjo greit pasirūpinti seniūnijai ir savivaldybei priklausančių pastatų išore ir ragina visus smalininkiečius tvarkytis. „Nepykit, jei pasakysiu, kad kažką reikia patvarkyti. Surasiu rėmėjų, kurie pasirūpins statybinėmis medžiagomis, o jums reikės savo pastatus patvarkyti“, – kalbėjo seniūnas.
R. Alminas tikino, kad seniūnija taupys pinigus ir prašys savivaldybės prisidėti įsigyjant miestui tvarkyti reikalingą traktorių bei priedus jam. „Jei norime siekti kurorto statuso, turime susitvarkyti. Noriu, kad Smalininkai būtų švarus ir tvarkingas miestas, tada galėsime dar geriau priimti čia turistus, kurie, atvykdami į Smalininkus, čia apsistodami ir naudodamiesi paslaugomis, leis klestėti verslui ir miestui“, – sakė R. Alminas.
Nuo miesto švaros seniūnas perėjo prie daug didesnių planų. Viena svarbiausių užduočių – senojo uosto atgaivinimas. Pagirtina, kad prieš pasidalydamas savo vizijomis seniūnas jau pasidomėjo, ką būtų galima padaryti: „Kreipiausi į Vandens kelių direkciją dėl uosto gilinimo ir priežiūros. Ten sužinojau, kad šis uostas – neregistruotas. Su rajono valdžios pritarimu imsiuosi šio reikalo – uostą reikia užregistruoti Saugios laivybos administracijoje.“
Registruotas uostas būtų įtrauktas į Vandens kelių direkcijos sąrašus ir sulauktų savo eilės tvarkymo darbams. Tai seniūnijai nieko nekainuotų. „Žinau, kad savivaldybė turi nenaudojamų prieplaukų. Manau, mes jas tikrai gautume, jei čia būtų uostas“, – sakė seniūnas ir patikino, kad įrengus uostą jis tuščias nebūtų – Klaipėdos uostas atsikrato mažųjų laivelių, tad jų savininkams juos tektų kažkur perkelti, Smalininkai – ir puikus pakelės taškas keliaujant iš Vilniaus ar Kauno į pajūrį.
Kalbos apie uostą sulaukė smalininkiečių plojimų, tačiau į seniūno sumanymą atgaivinti siauruką ir gal net nutiesti bėgius per kelias seniūnijas jie žiūrėjo skeptiškai. Tiesa, seniūnas pažymėjo, kad tai tolimos ateities planai, pradžioje užtektų ir traukinio maketo, prie kurio galėtų fotografuotis turistai, vyktų Mažąją Lietuvą pristatančios edukacinės programos.
Darbai – žemiškesni
Dideli dalykai prasideda nuo geros idėjos ir entuziazmo, tačiau jau pirmąją darbo dieną seniūno vizijos buvo nutupdytos ant žemės – jam teko spręsti daug žemiškesnius reikalus. „Atėjau į darbą su didelėmis ambicijomis, bet darbas laukė visai kitoks – teko rūpintis laidotuvėmis“, – iš savo užsidegimo pasijuokė R. Alminas. Kad pirmiausia seniūnas turi rūpintis ūkiniais reikalais, priminė ir administracijos direktorė.
„Vakar reikėjo po visą Lietuvą ieškoti vieno mirusiojo artimųjų, šiandien netekome dar vienos bendruomenės narės. Jau kreipėsi žmonės dėl kelio ženklų, nevalyto tualeto. Visko imsiuosi artimiausiu laiku“, – žadėjo seniūnas ir prašė smalininkiečių pasisakyti, kokios bėdos jiems neduoda ramybės.
Gyventojai vardijo kasdienes problemas: nedegančios prie namo lempos, greičio ribojimo ženklų nebuvimas, noras kultūros centre turėti pianiną, negerus kvapus skleidžiantis negyvenamas butas. Smalininkiečiai mieste pasigenda vaistinės, kavinės bei piktinasi Smalininkų bendruomenės centro kažkur pradangintu traktoriuku, seniūnaičių neveiklumu.
Seniūnas ir jo pavaduotoja Akvilė Bialoglovytė vos spėjo užsirašinėti būsimus darbus. Ne visi darbai seniūnui ir įveikiami, tačiau išklausyti ir bent pamėginti ieškoti išeičių jam teks. Net ir prašymas dėl pianino greičiausiai bus įvykdytas – atliekamas instrumentas yra Smalininkų TVM. Tačiau vaistinės ar kavinės seniūnas tikrai neįrengs, nebent stengsis padaryti miestelį patrauklų verslui.
Pradėdamas darbą seniūnas nuraškė bendruomenės užmegztus vaisius – sulaukė žinios, kad Smalininkų seniūnija Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos organizuotame konkurse „2017 metais geriausiai tradicijas puoselėjusi etnografinio regiono seniūnija“ užėmė antrąją vietą. Ir užduotis naujajam seniūnui – siekti aukštesnės vietos. Kita užduotis – neprarasti entuziazmo, sveiko avantiūrizmo ir drąsos siekiant planų įgyvendinimo, nes planai turi savybę nugulti giliuose valdininkų stalčiuose.
Jūratė Stanaitienė
