Grąžinus privalomąją karo tarnybą viešąją erdvę užplūdusios jaunuolių aimanos ir „verktinių“ etiketė jurbarkiečiams netinka. Į karo prievolės centrą kasdien atvyksta 70 proc. ar net daugiau šauktinių. Keblesnė padėtis su emigrantais ir apskritai į šaukimą neatsiliepusiais asmenimis.
Išsiuntė šaukimus
Birželio 11 d. suėjo 20 darbo dienų nuo 2015 m. šaukiamųjų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašų paskelbimo. Per šį laikotarpį turėjo išsiųsti šaukiamiems karo prievolininkams visus šaukimo nurodymus. Dokumentuose įrašytos atvykimo į skyrius datos nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo pabaigos.
Kaip sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas majoras Žygimantas Adamonis, šiuo metu į regioninius karo prievolės ir komplektavimo skyrius atvyko 8 proc. šaukiamųjų.
„Tai iš tiesų yra geras rodiklis, netgi galima teigti, kad šimtaprocentinis, atsižvelgiant į tai, kad numatyta, jog visi karo prievolininkai atvyks iki rugsėjo pabaigos. Jų atvykimas yra išdėstytas tolygiai, t.y. maždaug po 25 proc. per mėnesį,“ – sako mjr. Ž. Adamonis.
Pasak karininko, toks rodiklis susidarė ir dėl to, jog dalis karo prievolininkų atvyko anksčiau nei jiems paskirta (tą padaryti taip pat galima), o tam tikra dalis neatvyko dėl įvairių priežasčių, kurios tiriamos.
„Apie galutinius ir realius statistinius rodiklius kalbėti dar ankstoka, nes dar tik atvykimo pradžia, o teigti apie vangią šaukiamųjų reakciją mažų mažiausiai būtų neteisinga,“ – sako mjr. Ž. Adamonis.
Nesiskiria nuo vidurkio
Panaši padėtis ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės štabo Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Karo prievolės ir komplektavimo poskyryje, kuris administruoja atranką į profesinę karo tarnybą Jurbarko, Šakių ir Raseinių rajonų savivaldybėse. Kasdien čia užsuka apie 70 procentų tą dieną turinčių atvykti šauktinių. Toks rezultatas nesiskiria nuo šalies vidurkio, todėl jį kariškiai vertina labai gerai.
Iš visų trijų rajonų prisistatyti į karo prievolės centrą privalo 1157 šauktiniai. Maždaug trečdalis jų, apie 400, Jurbarko rajono gyventojai. Į karo prievolės centrą jau anksčiau kreipėsi 24 asmenys, pareiškę norą savanoriškai atlikti karinę tarnybą. Tarp jų – viena mergina.
Jurbarke, kaip ir kitur, daugiausia keblumų kyla su užsienyje gyvenančiais piliečiais. Kai kurie jų į šaukimus apskritai neatsiliepė, kiti prašo atvykimą atidėti porai savaičių ar ilgesniam laikui.
Kviečia atvykti
Karo prievolininkams rekomenduojama susisiekti su regioniniu karo prievolės ir komplektavimo skyriumi, jei praėjus maždaug savaitei nuo paskutinių šaukimo nurodymų išsiuntimo jie vis dar nebūtų gavę šaukimo nurodymo savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Šaukimo nurodymo pristatymas registruotu laišku taip pat užtrunka, gali nepasiekti adresatų, gali skirtis karo prievolininko faktinė gyvenamoji vieta nuo deklaruotosios.
Gavus informaciją, kad šaukimo nurodymas nepasiekė adresato, su karo prievolininku bus bandoma susisiekti siunčiant šaukimo nurodymus per jų artimuosius, darbovietes. Paieškai taip pat gali būti pasitelktos kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, LR diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Tik ypatingu atveju paieška būtų vykdoma per policiją.
Atsakomybė būtų taikoma tik tiems karo prievolininkams, kurie neatvyktų į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius paskirtu laiku ir nebandytų susisiekti, suderinti atvykimo laiko, negautų karo prievolės atidėjimo ar atleidimo vienu iš įstatymų numatytų pagrindų.
2015 m. šaukimo į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą nurodymai išsiųsti 36825 jaunuoliams.
Prašo keisti įstatymą
Nors privalomoji karinė tarnyba keičia daugelio planus, aktyviausiai Karo prievolės įstatymą kritikuoja ir jaunuosius ūkininkus gina žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Žemės ūkio ministrė dar kartą kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl jaunųjų ūkininkų prašydama pakeisti Karo prievolės įstatymą.
„Suprantame, kaip svarbu kiekvienam jaunuoliui atlikti privalomąją karinę tarnybą ir ginti savo kraštą, tačiau situacija klostosi taip, kad daliai jaunųjų ūkininkų tą padaryti tampa labai sudėtinga dėl dalyvavimo Lietuvos kaimo plėtros programų priemonėse. Šie ilgalaikiai gaunančiųjų ES paramą įsipareigojimai negali būti atidėti, o bankų taikomos sankcijos gali lemti net ūkio bankrotą. Labai svarbu tai, kad ūkininkams nepajėgiant grąžinti gautos finansinės paramos į ES biudžetą, valstybei taip pat grėstų finansinio poveikio priemonės dėl netinkamo lėšų naudojimo. Siekiame, kad būtų atsižvelgta į šias ypatingas aplinkybes“, – pažymi ministrė.
Ūkininkai, įgyvendinantys Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. ar 2014-2020 m. programų priemones, gauna finansinę paramą ir prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, kurie negali būti atidėti ir turi būti įgyvendinti per tam tikrą numatytą laiką. Jeigu ūkininkams reikėtų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jie negalėtų įgyvendinti numatytų prievolių, taigi jiems būtų taikomos sankcijos, o tai nulemtų didelius finansinius nuostolius ar net ūkio bankrotą ir likvidavimą, kiltų kitų socialinių padarinių – būtų parandamos darbo vietos, kristų pajamų lygis kaime. Ūkininkai, dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. ar 2014-2020 m. programų priemonėse negalėjo numatyti, kad jie gali būti pašaukti į privalomąją karinę tarnybą.
„ŠVIESOS“ inform.
