Iki pat sausio pabaigos neslūgo įtampa tarp Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) ir Vyriausybės, užsimojusios pagal priimtus „naktinius” sprendimus sužlugdyti dirbančiuosius pagal verslo liudijimus.Seimo valdančioji dauguma ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė buvo priversta įsiklausyti į smulkiojo verslo balsą ir pripažinti, kad priimant svarbius sprendimus būtina kalbėtis, o ne kirsti lyg kirviu. Taip galima tik priskaldyti malkų, bet ne pasiekti rezultatų, vedančių iš ekonominės krizės.Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkei Zitai Sorokienei ir Ūkio ministrui Dainiui Kreiviui pasirašius problemų sprendimo memorandumą, vasario 3-ąją planuotas mitingas buvo atšauktas.
Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociaciją buvo bandoma kaltinti Vyriausybei daromu spaudimu grasinant sostinėje vasario 3 d. sukviesti daugiatūkstantinį mitingą, tačiau asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė kategoriškai nesutinka su tokiais priekaištais ir teigia, kad tikslas buvo vienintelis – apginti smulkųjį verslą nuo skubotų ir nemotyvuotų sprendimų. „Įvykių eiga mus pribloškė, supratome, kad viena kalbama, o daroma visai kas kita. Sutinkame, kad pažaboti gilėjančią ekonominę krizę reikia, tačiau sprendimai turi būti argumentuoti, pagrįsti ir ekonomiškai, ir socialiai”, – sakė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Z. Sorokienė.
Deja, smulkieji verslininkai beldėsi į visas duris ir ieškojo bendrų sprendimų, antikrizinė programa buvo priimta vienašališkai, neįsigilinus ir neįvertinus galimų pasekmių.
„Atidžiai stebėjome naujosios Vyriausybės programos nuostatas smulkiojo verslo atžvilgiu. 17 šios programos punktas įteisina verslo liudijimų panaikinimą, nes palikti teisę dirbti pagal verslo liudijimus buvo numatyta tik amatininkams – praktiškai toms veiklos rūšims, kuriomis mažai kas užsiima. Supratome, kuo tūkstančiams smulkiųjų verslininkų gresia toks požiūris, todėl kreipėmės į Seimą, Vyriausybę, Prezidentą. Rezoliucijoje išdėstėme visus argumentus, kodėl būtini verslo liudijimai. Atrodė, jog mus išgirdo. Po susitikimų su Premjeru, finansų ir ūkio ministrais buvo sudaryta darbo grupė, tačiau kol ji dirbo ir ieškojo visiems geriausių sprendimų, iš Žemės ūkio ministerijos išskriejo žinia, jog nuo vasario 1 d. privalomi kasos aparatai turguose prekiaujant mėsa. Tada mums buvo aiškiai parodyta, kad esame stumiami iš rinkos, aiškiai proteguojant didžiųjų mėsos perdirbėjų interesus. Verslo liudijimų panaikinimas ir nepagrįstas reikalavimas dėl kasos aparatų tūkstančius žmonių būtų privertęs atsidurti gatvėje”, – sakė Z. Sorokienė.
Pasak asociacijos pirmininkės, sunku suvokti, kaip Žemės ūkio ministerija, kurios funkcijos yra visiškai kitos, taip įžūliai sau leido sukelti didžiulę painiavą. „Atsakomybę turėtų prisiimti viceministras Mindaugas Kuklierius, aiškiai stovintis stambaus verslo pusėje. Suprantame, kad Premjeras gali nežinoti visų teisės aktų, tačiau turėtų būti įvertinta tokią sumaištį sukėlusių valdininkų atsakomybė”, – įsitikinusi Z. Sorokienė.
Nors smulkieji verslininkai susitiko su visomis Seimo frakcijomis ir, atrodė, sulaukė supratimo, svarstant Vyriausybės programą Seimo komitetuose buvo apgauti. „Ten buvo pasakyta, kad asocijuotos struktūros apskritai neteikė jokių siūlymų. Vyriausybės programoje daugumos balsais buvo įteisintas smulkiojo verslo žlugdymas”, – sakė asociacijos pirmininkė ir priminė, kodėl buvo ryžtasi kviesti žmones į protesto akciją.
Ketinimai panaikinti galimybę dirbti pagal verslo liudijimus atsisuko prieš daugiau nei 130 tūkst. smulkiųjų verslininkų, užsidirbančių ir išlaikančių savo šeimas – apytikriai tiek žmonių šiandien dirba pagal verslo liudijimus. Pasak Z. Sorokienės, verslo liudijimų panaikinimas visų pirma lemtų dalies žmonių pasitraukimą į šešėlinį verslą, nelegalų darbą. Dar kita dalis rikiuotųsi darbo biržose ir socialinių išmokų gavėjų eilėse, vėl didėtų emigracija. „Valdančiosios daugumos noras priversti verslo liudijimų turėtojus steigti įmones neturėtų jokios teigiamos įtakos krizei mažinti, nes vien per pirmą 2008 m. pusmetį šalyje užsidarė 420 įmonių. Šiuo metu valdžia turėtų galvoti, kaip skatinti verslą, o ne jį žlugdyti, sukeliant dar didesnį ekonominį ir socialinį šoką”, – įsitikinusi Z. Sorokienė.
Asociacija atmeta bet kokius priekaištus dėl smulkiųjų verslininkų mokamų mokesčių. Dirbantieji pagal verslo liudijimus moka socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius, į savivaldybių biudžetus – savivaldybių tarybų nustatytus fiksuotus pajamų mokesčius. „Smulkieji verslininkai jokiu būdu nėra biudžeto išlaikytiniai, kaip kartais bandoma parodyti. Reikėjo tik panaikinti verslo liudijimus ir būtų labai aišku, kokį nuosmukį patirtų valstybė ir savivaldybių biudžetai, negavę smulkiųjų verslininkų sumokamų mokesčių”, – įsitikinusi Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Z. Sorokienė. Ji neslėpė nuomonės, kad dėl stambaus verslo ambicijų iš rinkos norima išstumti smulkiuosius, sužlugdyti juos atimant teisę dirbti pagal verslo liudijimus, apkrauti naujais mokestiniais reikalavimais.
Rasti bendrą kalbą nebuvo lengva, juo labiau – įrodyti, kad antikrizinė programa pasmerkia smulkųjį verslą. Blogiausia, kad dialogo apskritai nebuvo. „Esame atviri ir pasirengę diskusijai, tačiau antikrizinės programos nuostatos buvo priimtos vienašališkai, su mumis nediskutuojant ir neaptariant tūkstančiams žmonių gyvybiškai svarbių klausimų. Asociacija nuėjo ilgą kelią kurdama dirbančiųjų pagal verslo liudijimus įstatymų bazę, todėl negalėjome leisti, kad vienu brūkšniu būtų viskas nubraukta. Juo labiau kad antikrizinės programos autoriams teko pripažinti savo klaidas priimant skubotus sprendimus. Šios klaidos būtų kainavusios labai brangiai, nes Vyriausybei būtų tekę prisiimti atsakomybę už smukaus verslo išstūmimą į ekonominį ir socialinį pakraštį”, – sakė Z. Sorokienė.
Pasak Z. Sorokienės, sunkiai randant dialogą, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija ryžosi vasario 3 d. sostinėje rengti mitingą, į kurį planavo susirinkti per 20 tūkstančių žmonių. „Suprantame, kad mitingas yra kraštutinė priemonė apginti savo reikalavimus, tačiau buvome priversti ryžtis tokiam žingsniui, nes privalėjome įtikinti valdžią, kad pakeisti nepagrįstus sprendimus yra paprasčiau, negu vėliau kapstytis iš tokių sprendimų sukeltų padarinių. Džiaugiuosi, kad vis dėlto buvome išgirsti ir vietoje mitingo galėjome susėsti prie derybų stalo”, – sakė Z. Sorokienė.
Bandymus protesto akciją įvilkti į politinį rūbą asociacijos pirmininkė kategoriškai atmetė. Pasak jos, jei politika būtų iškelta aukščiau už smulkiojo verslo interesus, mitingas net ir radus bendrą kalbą būtų įvykęs.
Sausio 29-ąją ūkio ministras D. Kreivys ir Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Z. Sorokienė pasirašė problemų sprendimo memorandumą, tad smulkieji verslininkai į žadėtą mitingą nebesirinko. Z. Sorokienė teigia, kad asociacijos rezoliucijoje išdėstytos problemos sprendžiamos. Ūkio ministerija ir LSVPA sutarė, kad individuali veikla pagal verslo liudijimus su supaprastinta, be kasos aparatų, apskaita nebus naikinama. Memorandume siūloma išbraukti iš individualios veiklos sąrašo ne rūšis, kaip buvo reikalaujama antikriziniame plane, o tik kai kurių rūšių porūšius, neatitinkančius individualios veiklos pagal verslo liudijimus sampratos.
Įtvirtinta ir nuostata, kad privalo išlikti paprasčiausia veiklos apmokestinimo ir reguliavimo forma, kuriai taikomi fiksuoti mokesčių dydžiai. Be to, susitarta, kad kartą per metus bus aptariamos individualios veiklos pagal verslo liudijimus problemos.
Memorandume vietą rado ir daug triukšmo sukėlę ketinimai turguose įvesti kasos aparatus. Susitarta, kad siekiant apsaugoti verslą ir ūkininkus nuo nelegalios mėsos produkcijos, bus reikalaujama ne kasos aparatų, o didesnės mėsos ir jos produktų įvežimo į turgavietes kontrolės.
Memorandume siūloma peržiūrėti esamus individualia veikla besiverčiančių asmenų ir individualių įmonių privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų tarifus.
Memorandumas pasirašytas tik supratus, kad būtinas dialogas. „Ypač vertiname ūkio ministro D. Kreivio pastangas rasti abiem pusėm priimtinus sprendimus, jo gebėjimą įsiklausyti į argumentų ir skaičių kalbą”, – sakė Z. Sorokienė ir dar kartą priminė valdininkų atsakomybę. „Manau, kad Premjeras turėtų priimti labai griežtus sprendimus, įvertinti atsakingų ministerijų specialistų darbą, pareikalauti atsakomybės už sprendimus, žlugdančius valstybę, priimtus neįvertinus esamos padėties, pataikaujant oligarchams, stambiam verslui. Reikia išsiaiškinti, kokie buvo tikslai, nes prieš smulkųjį verslą užsimota tikrai ne todėl, kad būtų surinkta daugiau lėšų į biudžetą. Tikiuosi, kad bus įvertinti tie, kas sukėlė šitokį chaosą”, – mano Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė.
Smulkiajam verslui šįkart teko imtis gan kietos politikos, kad valdžios naujokus ir antikrizinių programų autorius priverstų pirmiausia įsiklausyti, o tik po to imtis rimtų permainų, nuo kurių priklauso tūkstančių žmonių galimybė turėti darbą. Tą vis aiškiau suprantame, kai kalbas apie krizę keičia tikroji ekonominė duobė.
Jolita PILECKIENĖ
