Nemokėsi baudų už pavojų keliančius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus – liksi be naujo vairuotojo pažymėjimo ar paso. Tokią realybę piešia Vidaus reikalų ministerija (VRM), kuri užsimojo piktybiniams pažeidėjams apriboti ir daugiau nebūtinųjų paslaugų. Šis sprendimas argumentuojamas vis prastėjančiu baudų surinkimu į valstybės biudžetą – šiemet jų surinkta vos 16 proc.
Baudų surinkimas mažėja
VRM pateiktais duomenimis, 2021 m. skirta 1 406 809 eurai baudų už pavojų eismo saugumui (pvz., vairavimas esant neblaiviam, greičio viršijimas, chuliganiškas vairavimas ir pan.) keliančius KET pažeidimus, iš jų sumokėta vos 513 978 eurai (36 proc.). 2022 m. skirta 1 701 520 eurų baudų, iš jų sumokėta 476 976 eurai (28 proc.). 2023 m. iki lapkričio 1 d. skirta 2 562 617 eurų baudų, iš jų sumokėta 409 236 eurai (16 proc.).
Policijos reidas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Atsižvelgdama į tokią prastėjančią situaciją, VRM siūlo keisti baudų išieškojimo mechanizmą. Už tai būtų atsakinga Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Kitoms ministerijoms pagal veiklos sritis taip pat siūloma parengti pasiūlymus dėl prieigos prie nebūtinųjų paslaugų ribojimo, jei asmuo nesumokėjo visų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus.
VRM nuomone, siekiant pagerinti eismo saugumo situaciją, reikia peržiūrėti ir tam tikrų baudų už KET pažeidimus dydžius, kurie, ministerijos teigimu, nebuvo peržiūrėti nuo 2008-ųjų.
Negana to, remiantis VRM siūlymu, automobilio savininkas, davęs vairuoti savo transporto priemonę ryšių su Lietuva neturinčiam asmeniui, privalėtų laiduoti už pažeidėjui paskirtos baudos sumokėjimą. KET pažeidėjui per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, atsakomybė tektų laiduotojui.
Policijos reidas / E. Blaževič / LRT nuotr.
Tokie siūlymai neprasprūdo pro kai kurių politikų akis. Štai Seimo narys Saulius Skvernelis pažymėjo, kad baudos Lietuvoje šiuo metu ir taip didelės, tad jų didinti nebėra prasmės.
„Nuobaudų sistema Lietuvoje viena griežčiausių jau dabar, bet kai nesugebama užtikrinti nuobaudos neišvengiamumo principo, tai siūlomos totalios nesąmonės. Pridėkime tai, kad normalios eismo kontrolės ir prevencijos beveik neegzistuoja, kelių infrastruktūros būklė tragiška ir vyšnia ant torto – Kelių policijos, kaip specializuotos eismo kontrolės institucijos, panaikinimas. Visa tai grąžino jau užmirštą reiškinį – karą keliuose – į realybę“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė jis.
Problema – neturintys turto ir oficialių pajamų
Aptardamas Vyriausybėje įvykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje pristatytus siūlymus, Lietuvos Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys LRT.lt teigė, kad priežasčių, dėl kurių nesumokamos baudos, gali būti daug ir įvairių.
Vytautas Grašys / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Nuo elementaraus pamiršimo iki piktybinio nemokėjimo. Šiuo metu nėra pakankamai tikslinių priemonių, kurios priverstų piktybinius pažeidėjus sumokėti jiems paskirtas baudas. Vienas iš pasiūlymų – peržiūrėti Rizikos grupei priskirtinų asmenų sąrašą“, – detalizavo jis.
Kaip nurodo VRM, Rizikos grupės asmenų sąrašą tikslinga papildyti pakartotinai vairuojančiais be teisės vairuoti, vairuojančiais chuliganiškai ir viršijusiais greitį daugiau nei 50 km/val. Siūloma išplėsti pareigūnų įgaliojimus tikrinti, ar tokie asmenys laikosi apribojimų ir nevairuoja, bei esant reikalui – siųsti jiems įspėjimus.
V. Grašys pridūrė, kad vengimas mokėti baudas neretai susijęs su tais asmenimis, kurie oficialiai neturi jokių pajamų bei asmeninio turto. Tad ir antstoliai iš esmės neturi priemonių, kaip priverstinai išieškoti paskirtas nuobaudas.
„Dažniau baudų nemoka tie, kurie neturi pajamų, t. y. nedirbantys asmenys, asmenys be išsilavinimo ir tie, kurie nesilaiko bendrų elgesio taisyklių ir normų, kurie yra linkę dažniau nusikalsti“, – komentavo jis.
Alkotesteris / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Būtent todėl, policijos atstovo teigimu, kaip vienas iš pasiūlymų yra piktybiškai baudų nemokantiems asmenims apriboti tam tikras valstybės teikiamas paslaugas. Tikimasi, kad tai piktavalius paskatins ne tik susimokėti nuobaudas, bet ir keisti savo elgesį.
Kaip vardijo V. Grašys, nesumokėjusiems baudų už KET pažeidimus siūloma neleisti naudotis savo automobiliais, taip pat stabdyti transporto priemonės teisę dalyvauti viešajame eisme, nekeisti ar neišduoti tokiam asmeniui vairuotojo pažymėjimo, nesumokėjus visų baudų už KET pažeidimus neišduoti paso, o ateityje, pasitarus su kitomis ministerijomis, apriboti ir dar platesnį gaunamų paslaugų skaičių.
Iššūkių kyla dėl ilgai trunkančių procesų
Advokatų kontoros „Cobalt“ Transporto ir reguliavimo praktikos grupės vadovaujantis teisininkas, advokatas Nerijus Jurkus svarstė, kad viena iš spragų, kodėl surenkama tiek mažai baudų, galėtų būti ilgas jos paskyrimo ir išieškojimo procesas, kadangi pažeidėjas apie paskirtą baudą neretai sužino ne iš karto, o po kelių savaičių ar mėnesių, kai jau būna pamiršęs apie patį pažeidimą.
„Kita spraga yra ta, kad dažnai yra neaišku, kuris konkretus asmuo padarė KET pažeidimą. Pranešimas apie KET pažeidimą siunčiamas transporto priemonės savininkui – fiziniam asmeniui, kuris gali nurodyti kitą asmenį, padariusį KET pažeidimą, ar juridiniam asmeniui, kurio vadovas privalo nurodyti KET pažeidimo metu transporto priemonę vairavusį asmenį.
Nerijus Jurkus / Asmeninio archyvo nuotr.
Tokiu atveju pagal situaciją atsiranda galimybės gudrauti nurodant ir tokį asmenį, iš kurio nebus įmanoma išieškoti, pavyzdžiui, trečiosios šalies pilietį, jei nėra KET pažeidimą užfiksavusios aiškios nuotraukos, pagal kurią galima būtų identifikuoti asmenį“, – kalbėjo N. Jurkus.
Paslaugų ribojimas galėtų duoti tam tikros naudos
Advokato teigimu, tam tikrų paslaugų ribojimas galėtų būti veiksmingas, tačiau šiuo metu neaišku, kaip toks planuojamas paslaugų ribojimas bus nustatytas praktiškai ir kaip jis veiks.
„Galima prisiminti, kad įvestas automobilių konfiskavimas už tam tikrus KET pažeidimus iš dalies yra veiksmingas, nes eliminavo iš eismo kai kurių piktybinių pažeidėjų automobilius. Tikėtina, kad VRM siūlymas, jog automobilio savininkas, davęs vairuoti savo transporto priemonę ryšių su Lietuva neturinčiam asmeniui, privalo laiduoti už pažeidėjui paskirtos baudos sumokėjimą, taip pat bus veiksmingas, nes turėtų sumažinti pažeidėjų norą nurodyti užsieniečius kaip asmenis, vairavusius transporto priemonę pažeidimo metu“, – dėstė N. Jurkus.
„Regitra“ / D. Umbraso / LRT nuotr.
Lizingo paslaugų, vairuotojo pažymėjimo išdavimo arba keitimo ribojimas ar transporto priemonės teisė dalyvauti eisme stabdymas nesumokėjus baudos, advokato nuomone, yra labiau orientuotas į galinčius sumokėti baudas, nes piktybiški baudų nemokantys pažeidėjai paprastai neturi vairuotojo pažymėjimų ar yra juos praradę, važinėja su netvarkingais automobiliais ir lizingo paslaugomis nesinaudoja, todėl pastariesiems šios priemonės veikiausiai nebus veiksmingos.
„Visgi, kaip jau minėjau, situacija galėtų pagerėti, jei bauda būtų paskirta nedelsiant ar kiek įmanoma greičiau. Tada, tikėtina, jos surinkimas būtų greitesnis. Tobulinant baudų surinkimo mechanizmą turbūt reikėtų įvertinti, ar pats baudų skyrimo mechanizmas yra tinkamas, ar nėra skiriama per daug mažareikšmių baudų, kurioms surinkti reikalingi dideli administravimo kaštai ir pastangos, jų išieškojimas trunka ilgai arba yra beviltiškas, o ilgi procesai neužtikrina, kad pažeidėjui skirta bauda turės įstatyme numatytą auklėjamąjį poveikį“, – reziumavo teisininkas.
Žada keisti baudų išieškojimo mechanizmą
Reaguodamos į susiklosčiusią situaciją dėl mažo baudų surinkimo, Finansų ministerija kartu su jai pavaldžia VMI taip pat prakalbo apie laukiančius pokyčius.
Valstybinė mokesčių inspekcija / E. Blaževič / LRT nuotr.
Kaip LRT.lt aiškino VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė, šiuo metu apie nusižengimą ir už tai paskirtą baudą bei jos apmokėjimo terminus gyventoją visuomet informuoja baudą paskyrusi institucija (policija, savivaldybės įmonės ir kt.), kuri taip pat baudos administravimui skirtus duomenis perduoda ir VMI.
„Tuomet VMI, savo iniciatyva gyventojui, kuris baudos nesumoka laiku, apie tai dar visada primena asmeniškai – registruotiems „Mano VMI“ naudotojams siunčia pranešimą e. būdu, o jei gyventojas nėra VMI e. paslaugų vartotojas, pranešimai siunčiami ir klasikiniu paštu, pagal oficialiai deklaruotą gyventojo adresą. <…> Jei gyventojai nereaguoja į VMI pranešimus apie turimą skolą, baudos išieškojimą VMI perduoda antstoliui“, – detalizavo ji.
Tačiau, siekiant efektyvinti šį procesą, Finansų ministerija tikina jau parengusi ir pateikusi Vyriausybei Mokesčių administravimo įstatymo projektą, kuriame siūloma centralizuoti nemokestinių prievolių valstybei administravimą, pavedant šią funkciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
„Siūloma nuo 2026 m. liepos 1 dienos pereiti prie vieno langelio principo nuo šiuo metu decentralizuotos sistemos ir VMI administruoti ne tik jau šiuo metu administruojamas baudas už administracinius nusižengimus, bet ir ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas, teismo priteistas sumas (žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi sąskaitų išlaidos). VMI atliks šių prievolių apskaitą, skolos įskaitymą iš mokesčių permokos, išieškojimą iš sąskaitų, skolų pripažinimą beviltiškomis ir jų nurašymą, taip pat, prireikus, inicijuos išieškojimo iš turto perdavimą antstoliams“, – portalui nurodė Finansų ministerija.
Finansų ministerija / J. Kalinsko / BNS nuotr.
Jos atsiųstame komentare taip pat teigiama, kad papildomai žmonėms siūloma sumažinti skolų išieškojimo išlaidas – ketinama VMI suteikti teisę visas nemokestines prievoles, tarp jų ir baudas už administracinius nusižengimus, išieškoti iš skolininkų sąskaitų (šiuo metu visas nemokestines prievoles išieško antstoliai), kas sudarytų apie 2 eurus siekiančias fiksuotas išlaidas (tuo tarpu antstolio vykdymo išlaidos gali viršyti net pačią skolą).
Kaip nurodė VMI, 2023 m. lapkričio 1 d. duomenimis, bendrai 106,2 tūkst. gyventojų turėjo 97,57 mln. eurų skolą už laiku nesumokėtas administracines baudas, iš jų 1,5 tūkst. gyventojų 0,77 mln. eurų baudų mokėjimą atidėję sudarius mokestines paskolos sutartis su VMI. Be to, per 2023 m. antstolių išieškojimui perduota 21,6 mln. eurų administracinių baudų, o išieškota 2,9 mln. eurų.
