Rugpjūčio pabaigoje savivaldybėje vyko vėjo jėgainių parką šalia Skirsnemunės planuojančios statyti įmonės „REN Energija“, rajono politikų ir gyventojų susitikimas. Per jį skirsnemuniškiai ankstesnio reikalavimo neatsisakė – prašė vėjo jėgaines atitraukti penkis kilometrus nuo gyvenvietės. Verslininkai tikina tokių reikalavimų įgyvendinti negalintys, siūlo mažesnę ribą ir statybų atsisakyti neketina.
Bijo pasekmių
UAB „REN Energija“ Skirsnemunės seniūnijos Skirsnemuniškių I, Skirsnemuniškių II, Skirsnemuniškių III, Girvalakių ir Naubariškių kaimuose planuoja statyti ir eksploatuoti 14 vėjo jėgainių, kurių kiekvienos galia iki 5,3 MW.
Kol kas tai didžiausios planuojamos statyti vėjo jėgainės Lietuvoje. Tiesa, įrenginių galingumai teoriškai galėtų būti ir didesni. Pasak bendrovės vadovo Dariaus Veličkos, galutinis jėgainių modelis priklausys nuo to, kokia pasiūla bus rinkoje.
„Šviesa“ jau anksčiau rašė, kad tokie verslininkų užmojai neramina Skirsnemunės bendruomenę, ypač žmones, gyvenančius arčiau planuojamų statyti vėjo jėgainių. Gyventojai per pirmuosius susitikimus demonstravo tokią priešpriešą, kad jokia diskusija atrodė neįmanoma.
Skirsnemuniškiai ne prieš perspektyvią energetiką, tačiau nenori vėjo jėgainių šalia savo namų ir verslininkų reikalauja jas nuo miestelio atitraukti penkis kilometrus. Tačiau reikalavimai visiškai prasilenkė su verslininkų nuostatomis, kurios su galiojančiais dokumentais nesikerta. Tokiu atstumu atsitraukus nuo Skirsnemunės tektų visą projektą pradėti nuo pradžių ir prarasti jau investuotas lėšas ir laiką.
Siūlo tartis
Savivaldybė dar liepą sudarė specialią darbo grupę, turėjusią tarpininkauti tarp verslininkų ir gyventojų, perprasti abiejų pusių interesus.
Darbo grupė susitiko su Skirsnemunės bendruomene, aiškinosi verslininkų ketinimus, tačiau pripažino, kad yra visa teisinė bazė, leidžianti pradėti statybas.
Po rugpjūčio 28 d. įvykusio dar vieno susitikimo reikalai nepajudėjo: gyventojai nuomonės nekeičia, žadama finansinė parama nevilioja, o verslas suplanuotų investicijų nežada atsisakyti.
Didžiules sumas investuojantys verslininkai atviri – neradus bendro sutarimo, projektą jie įgyvendins be jokių korekcijų. Šį procesą atlikti leidžia dabar galiojantis savivaldybės specialusis planas. Būtent jis numato, kad teritorijoje, dėl kurios kovoja dalis skirsnemuniškių, galima vystyti vėjo energetiką. Todėl ir darbo grupei, ir rajono tarybai belieka skėsčioti rankomis – jokių rimtų svertų stabdyti statybas nėra.
Tą patvirtino ir per susitikimą kalbėjęs meras Skirmantas Mockevičius, vis bandęs pabrėžti, kad verslininkai turėtų atsižvelgti į gyventojų nuomonę. Tačiau jokių konkrečių teisinių ar kitokių argumentų meras neišsakė.
Skirtingai nuo rajono vadovo, UAB „REN Energija“ atstovaujantis D. Velička atsakymus turėjo į daugumą klausimų, o savo poziciją grindė argumentais. Pasak verslininko, vėjo jėgainių veiklą reglamentuoja griežtos normos, kurios gina gyventojų interesus.
„Vėjo jėgaines mes atitraukiame gerokai toliau nei reikalauja higienos normos. Kalba eina apie porą kilometrų. Per tokį atstumą nėra jokio triukšmo. Vienintelis dalykas, kuris bus, tai, kad nedidelė dalis kaimo tolumoje matys besisukančias vėjo jėgaines“, – tikina D. Velička.
Vyras taip pat ramino dėl infragarso. Pasak verslininko, jokie tyrimai nerodo jo daromos žalos sveikatai. Be to, urbanizuotose vietovėse gyvenantys žmonės nuolat yra apsupti infragarso – jį skleidžia kiekvienas buitinis prietaisas, automobilis, gamykla.
Nuomonė nepasikeitė
Į paskutinįjį susitikimą atvyko tik du skirsnemuniškiai Simona Laurinaitienė ir Dainius Mikutaitis. Pirmuosiuose susitikimuose skirsnemuniškių buvo kur kas daugiau.
„Mes norime ir siekiame, kad vėjo jėgainių parkas būtų pastatytas protingu ir saugiu atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų. Dabartiniame specialiajame plane atstumai yra neadekvatūs, per maži ir kenksmingi gyventojams. Galutinis tikslas – išbraukti Skirsnemunės kadastrinę vietovę iš plano, kad čia nebūtų statomi vėjo jėgainių parkai“, – sakė S. Laurinaitienė.
D. Mikutaitis dvejojo dėl triukšmo ir infragarso. Vyras tikino, kad nerimas tikrai pagrįstas, nes jo namai – arčiausiai planuojamos jėgainių statybos vietos.
Šiame susitikime nedalyvavo Skirsnemunės bendruomenės pirmininkė Ilona Ruškytė. Moteris miestelio gyventojų poziciją perdavė vėliau.
„Skirsnemunės kaimo bendruomenės pozicija vėjo jėgainių statybos klausimu nesikeičia. Kaip žinia, Jurbarko rajono taryba sudarė specialiojo plano koregavimo grupę. Šios grupės nutarimu, liepos mėnesį buvo sukviestas Skirsnemunės ir aplinkinių kaimų gyventojų susirinkimas, kuriame siekta išsiaiškinti, ar nepasikeitė gyventojų nuomonė šiuo klausimu. Susirinkime dalyvavo beveik 60 žmonių. Iš UAB „REN Energija“ gavome tik žodinius pasiūlymus dėl kompensacijų. Tačiau skirsnemuniečių tai nesugundė. Visi vieningai balsavo prieš vėjo jėgainių parko atsiradimą šalia Skirsnemunės, nesileisdami į jokius kompromisus“, – redakcijai tvirtino Skirsnemunės bendruomenės pirmininkė Ilona Ruškytė.
Tačiau ne visi skirsnemuniškiai taria griežtą „ne“. Savivaldybės vyriausioji architektė, skirsnemuniškė Gražina Gadliauskienė siūlė padėtį vertinti protingai ir išnaudoti tai, ką galima gauti.
„Vystytojai kasmet žada po dvidešimt tūkstančių eurų bendruomenei. Galima jų atsisakyti, tačiau kas juos kasmet bendruomenei uždirbs“, – sakė G. Gadliauskienė.
Prašo tyrimų
Skirsnemuniškiai taip pat išsakė norą, kad būtų išmatuotas triukšmo lygis. Tuomet paaiškėtų, ar Skirsnemunę pasiekia dabar prie Rotulių veikiančių jėgainių ūžesys. Politikai siūlė, kad tai galėtų padaryti „REN Energija“.
Tačiau įmonės vadovas tokiems siūlymams prieštaravo. D. Velička tikino, kad būtų nesąžininga, jei gerais tyrimų rezultatais suinteresuota įmonė atliktų tokias procedūras.
„Tie tyrimai tikrai nebrangūs, tačiau būtų neobjektyvu, jei mes patys samdytume specialistus ir juos atliktume. Esame pervedę Skirsnemunės bendruomenei tam tikrą sumą lėšų, jų tikrai turi užtekti tyrimams“, – sakė D. Velička.
Žada didesnę paramą
D. Velička patvirtino, kad įmonė yra numačiusi kasmet bendruomenei pervesti jau minėtus dvidešimt tūkstančių eurų. Pasak verslininko, ši suma gali šiek tiek kisti, priklausomai nuo to, kiek vėjo jėgainių bus pastatyta.
„Anksčiau mes bendruomenėms siūlydavome mažesnę paramą. Tačiau pamatėme, kad su mažesnėmis sumomis vyksta dalykai, kurie galbūt galėtų nevykti. Dažnai bendruomenės tuos pinigus panaudodavo šventėms ir „pravalgydavo“. Todėl, būdami socialiai atsakingi, nusprendėme paramą didinti tiek, kad ji būtų ženklus paskatinimas vykdyti rimtus ir visai bendruomenei svarbius projektus“, – sakė D. Velička.
Finansinę naudą iš vėjo jėgainių gautų ne tik bendruomenė, bet ir visas rajonas. Šie statiniai apmokestinti trijų procentų turto mokesčiu. Kadangi vienos jėgainės kaina siekia apie penkis milijonus eurų, o jų statyti planuojama iki keturiolikos, rajono biudžetą papildytų nemenka suma.
Tiesa, nei susirinkime, nei vėliau D. Velička negalėjo atsakyti, kada tiksliai galėtų prasidėti vėjo jėgainių parko statybos.
„Esame socialiai atsakingi, asmeniškai aš bet kokiu atveju noriu susitarti su bendruomene. Noriu būti tas žmogus, su kuriuo galima kalbėtis, kad ir kokia situacija būtų. Labai tikiuosi, kad tą pavyks pasiekti“, – tikino D. Velička.
Tačiau skirtingai nuo ankstesnių susitikimų, šį kartą D. Velička išdėstė gan griežtą poziciją – jėgainės bus. Vienintelis dalykas, dėl kurio galima derėtis – kiek įrenginių ir kokiu atstumu nuo gyvenvietės bus pastatyta.
Lukas PILECKAS
Kažin ar už šią visą košę nereikėtų „padėkoti” buvusiam merui ir vyr.architektei. Abu iš to pačio kaimelio