Lietuvos liaudies kultūros centras geriausiu 2013 metų tautinių šokių kolektyvu pripažino ir už liaudies tradicijų puoselėjimą aukščiausią meno mėgėjų įvertinimą – „Aukso paukštę“ paskyrė Veliuonos kultūros centro ansambliui „Veliuonietis“. Apdovanojimas buvo įteiktas praėjusį penktadienį nuskambėjusiame jubiliejiniame, 500-ajame, „Veliuoniečio“ koncerte.
„Veliuonos miestas kaip Karaliaučius/ Ten aug gražios mergužėlės/ Gražios žiūrėti, sveikos kalbėti/ Patogios ant veidelių“, – dainuoja „Veliuoniečio“ vokalinė grupė brolių Juškų Veliuonos krašte prieš pusantro šimto metų užrašytas dainas.
„Mums nereikia repertuarui kūrinių ieškoti knygose – viskas, ką šokame ir dainuojame, iš prosenelių paveldėta“, – džiaugiasi daugiau kaip 30 metų tautinių šokių ansambliui „Veliuonietis“ vadovaujanti choreografė Adelė Baublienė.
Lygiai prieš 50 metų, 1964-ųjų balandį suburtas pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Veliuonietis“ jau apvažiavo visą Lietuvą, koncertavo ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose bei kaimuose, šoko ir dainavo dešimtyje Europos šalių, o kai kuriose – net ir ne po vieną kartą. Ir visuose koncertuose, kur tik „Veliuonietis“ bešoktų, buvo garsinama Veliuona, didvyrių krauju parašyta jos istorija, veliuoniečio Stasio Liutvinavičiaus eilėmis apdainuotas Nemuno kraštas. Autentiškais „Veliuoniečio“ rūbais žavisi visi, kam artimos liaudies tradicijos, o didžiausio susidomėjimo kiekvienoje kelionėje sulaukdavo originalios ansambliečių šiaudinės kepurės – niekas kitas Lietuvoje tokių neturi!
Smagiai sukasi scenoje šokėjų poros, plačiai šypsosi vyrai, kvatojasi moterys – bežiūrint į šokančius kojos pačios kilnojasi. Nepagalvotum, kad vyriausiam šokėjui jau sukako aštuoniasdešimt, nes nuo keturiasdešimtmečių jis nė per žingsnį neatsilieka. Šokis ne tik verčia pasitempti, jis kaip jaunystės eliksyras – pripildo energijos ir šokančiųjų, ir žiūrinčiųjų širdis.
Bet iki tol, kol koncerte pasigirsta susižavėjusių žiūrovų plojimai, šokėjams reikia nueiti ilgą kelią ir pralieti daug sūraus prakaito. Repeticijų kasdienybė anaiptol nepanaši į šventę, ji prilygsta sunkiam darbui, todėl savo šokėjams už kantrybę ir atkaklumą taip nuoširdžiai ir gražiai dėkojo ansamblio vadovė A. Baublienė: „Be jūsų nebūtų ansamblio ir nebūtų „Veliuoniečiui“ skirtos „Aukso paukštės.“
Žemai A. Baublienė lenkėsi ir savo kolegoms Jadvygai ir Vidmantui Žemliauskams, vadovaujantiems vokalinei grupei ir liaudiškai kapelai, pasivadinusiai „Mituva“, o „Veliuonietį“ į koncertus lydinčiai nuo neatmenamų laikų.
Per penkis dešimtmečius ansamblyje šokio, dainavo ir grojo 150 dalyvių, iš jų – 100 šokėjų, sušokusių 68 šokių kompozicijas. Jubiliejinėje ansamblio programoje devyni šokiai – iš jų septynis sukūrė „Veliuoniečio“ vadovė A. Baublienė. Šiuo metu scenoje sukasi ir žiūrovus savo šokiais džiugina trečioji ansamblio sudėtis, tačiau dvi šokėjų poros – Adolfas ir Regina Žičiai bei Rasmutė ir Stasys Dubinskai šoko ir antrojoje sudėtyje – jie scenoje sukasi jau daugiau kaip 20 metų.
Bet „Veliuonietis“ neįsivaizduojamas ir be Margaritos ir Petro Baršauskų, Aušros ir Laimo Petrauskų, Jovitos ir Kęstučio Mišeikų, Stasio ir Salomėjos Piliučių, Eglės ir Gintaro Mickų. Negali atitraukti akių ir nuo smagiai trepsinčių Laimos Ambrutienės ir Stanislovo Džiaugio, Džildos Šneiderienės ir Žilvino Stankūno.
„Kiekviena pora mūsų kolektyve unikali, su savo gyvenimo patirtimi, savu šokio supratimu. Nesiekiu jų įsprausti į jokius rėmus – taip esu išmokyta choreografo Juozo Lingio, todėl kiekvienas „Veliuoniečio“ koncertas žiūrovams tampa mažu, tačiau įsimintinu spektakliu“, – džiaugiasi A. Baublienė.
Nepakartojamų liaudies tradicijų spektaklių nebūtų be dainininkių ir muzikantų – tai jie sukuria „Veliuoniečiui“ smagią ir šiltą koncertinę aplinką, pripildo šokius džiugesio. Jau daug metų kone į kiekvieną koncertą šokėjus lydi Daiva Stankūnienė, Danutė Kazlauskaitė, Daiva Jurevičienė, Reda Baršauskienė, Genovaitė Jokūbaitytė, Meilė Džiaugienė, Dalė Butėnienė, Rūta Balinienė, Jolita Kavaliauskienė, neseniai kolektyvo nare tapo Vida Šeštakauskienė. Sceną jos visada dalijasi su „Mituvos“ muzikantais Algimantu Andrijonu, Algirdu Marcinkevičiumi, Zita Liktiene, Loreta Ševeliene, Skirmantu Mockevičiumi, Inesa Bataitiene, Ramūnu Totilu ir Nerijumi Giniečiu.
„Su visais jumis labai smagu ir gera dirbti. Kai esame kartu, jaučiamės be galo stiprūs. Mes juk mažo miestelio kolektyvas, o apžiūrose ir konkursuose stovime greta didžiųjų miestų turtingų ansamblių. Galime tik didžiuotis, kad niekuo jiems nenusileidžiame – žemiau antrosios vietos dar niekada nesame užėmę jokiame konkurse“, – jubiliejiniame koncerte džiaugėsi kolektyvo vadovė.
Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa, atvežęs į Jurbarką garbingiausią meno mėgėjų kolektyvų apdovanojimą – „Aukso paukštę“, neslėpė, kad negali atsistebėti šokėjų jaunatviškumu – lėtesnio šokio kaip polka kolektyvas nešoka.
„Kiekvieną pavasarį su didžiausiu džiaugsmu išlydime į Lietuvą būrį „Aukso paukščių“. Tai nominacija patiems talentingiausiems, kūrybingiausiems, labiausiai savo kraštą mylintiems šokėjams, dainininkams, muzikantams. Labai džiaugiamės, kad „Aukso paukštės“ nutupia ne tik didžiuosiuose miestuose, bet atskrenda ir į mažus miestelius, suranda geriausius šalies kolektyvus. Veliuona – garbingų tradicijų kraštas – ir jūs jas deramai garsinate mūsų šalyje ir užsienyje. Tokie kolektyvai kaip „Veliuonietis“ yra didelis mūsų valstybės turtas. Lietuva – maža šalis, negali pasigirti nei dideliais ekonomikos laimėjimais, nei gamtos ištekliais, bet kai kalbame apie kultūrą ir ją puoselėjančius talentus, galime drąsiai stoti šalia didžiausių valstybių ir iškėlę galvas pasakyti: mes esame iš Lietuvos! Ačiū jums už tai“, – sakė Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius.
S. Liausa sveikino „Veliuonietį“ tapus geriausiu 2013 metų tautinių šokių kolektyvu, tačiau priminė, kad per vienus metus geriausiais netampama, o „Aukso paukštė“ neskiriama už vieną renginį ar vieną šokėjų pasirodymą. „Tai ilgų dešimtmečių, gražios ansamblio veiklos ir jūsų išlieto prakaito įvertinimas“, – atiduodamas apdovanojimą A. Bublienei sakė Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius.
Susijaudinimo neslėpė ir Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, „Veliuoniečio“ jubiliejinį koncertą pavadinusi fejerverku. „Nebuvo čia nei aštuoniasdešimtmečių, nei keturiasdešimtmečių – visi vieno amžiaus žmonės, kurių kojos kilnojosi lengviau nei jaunų. Jūs ne šokote, jūs parodėte mums nuostabų spektaklį, nes visų jūsų užgyventi gyvenimai yra kupini orumo. Galite drąsiai laikyti save vieninteliais tokiais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – tvirtino Kultūros ministerijos atstovė, atvežusi A. Baublienei, J. Žemliauskienei ir V. Žemliauskui kultūros ministro Šarūno Biručio padėkos raštus.
Su jubiliejiniu, 500-uoju, koncertu kolektyvą pasveikino rajono meras Ričardas Juška ir savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas, padėkoti atvyko Europos Parlamento narė Laima Liucija Andrikienė, padėkos raštą „Veliuoniečio“ vadovei A. Baublienei atsiuntė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. O po jų į sceną kopė didžiulis būrys „Veliuoniečio“ draugų.
Bene didžiausi ir ištikimiausi – „Mituvos“ šokėjai, kartu su ansamblio vadovu Giedriumi Paulausku linkėję „Veliuoniečiui“, kad po „Aukso paukštės“ sparnais dar garsiau skambėtų daina, lengviau kilnotųsi kojos, o piliakalnių šlaitais vinguriuotų nuostabios melodijos.
„Mituvos“ ansambliečiai A. Baublienei įteikė originalią ir labai netikėtą dovaną – atkūrė prieš daugelį metų pagal Prano Tamošaičio melodiją jos sustatytą šokį „Jurbarkiečių polka“ ir net kažkada sukurtus tos dainos žodžius. Smagiai dainuojant Jurbarko kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Verdenė“ scenoje tarsi vijurkai sukosi poros. „Nėra geresnės dovanos šokėjui už šokį“, – pripažino nustebinta A. Baublienė ir iškart turėjo pažadėti „Veliuoniečio“ šokėjams, kad „Jurbarkiečių polką“ šoks ir jie.
Vienu atodūsiu nuskambėjo 500-asis „Veliuoniečio“ koncertas, švelniai paliesdama sparnais dalyvius ir žiūrovus nutūpė kolektyvo vadovės rankose „Aukso paukštė“ – įvertimas, kurio siekta penkis dešimtmečius. Tegul dar mažiausiai tiek pat po savo sparnais ji glaudžia šokėjus ir dainininkus, garsinančius Veliuonos krašto tradicijas.
Daiva BARTKIENĖ
