2015 metai – Etnografinių regionų metai. Tai tinkama proga mums prisiminti savo regiono istorinę ir kultūrinę patirtį, rūpintis kultūrinio palikimo išsaugojimu bei sklaida.
Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija savo veikla prisideda prie istorinio bei kultūrinio Veliuonos krašto paveldo saugojimo bei puoselėjimo. Gimnazijos veiklos planuose visuomet svarbią vietą užima renginiai bei kita veikla, susijusi su etnokultūrinių tradicijų tąsa šiuolaikinėje visuomenėje.
Neseniai mūsų gimnazijoje vyko etnografinė vakaronė „Veliuoniškių sueituvės“, kurią skyrėme Etnografinių regionų metams. Tą vakarą gimnazijoje susirinko ne tik mokiniai, mokytojai, gimnazijos darbuotojai, bet ir mokinių tėvai, čia dirbę mokytojai, veliuoniškiai. Renginyje dalyvavo Veliuonos bendruomenės pirmininkas Naglis Mačėnas.
Ruošdamiesi renginiui prisiminėme savo krašto etnokultūrinį paveldą, atkreipėme dėmesį į tai, kuo garsi Veliuona. Ne veltui renginį kvietėme pradėti garsųjį Veliuonos ansamblį „Veliuonietis“, kurio dainininkėms užtraukus Antano Juškos Veliuonos krašte užrašytą liaudies dainą „Eisim žvejoti“, o šokėjams joms pritariant, tarsi pasijutome iš tikrųjų visi esantys prie Nemuno upės, kurią čia, gimnazijos patalpoje, su savo mokiniais sukūrė mokytojos Ramutė Matijošaitienė ir Dalia Ivanauskaitė. Kadangi veliuoniškiai visais laikais žavėjosi Nemunu, mėgo žvejybą ir garsėjo šiuo verslu, renginio vedėjai buvo žvejys (IIIG klasės mokinys Julius Petrauskas) ir mergina (III klasės gimnazistė Paulina Šukaitytė), iš kurių dialogo susirinkusieji daug išgirdo apie Veliuonos kraštą: čia gyvena patys darbščiausi vyrukai ir pačios gražiausios merginos, kurios yra geros šeimininkės ir gamina skanius valgius – skilandžius, dešras, rūkina žiobrius, spaudžia sūrius, kepa kugelį su mėsa, duoną, pyragus, ausikes (žagarėlius), spurgas, vaišina gira… Čia pat į salę buvo atnešti mūsų krašte gaminti valgiai, kuriais renginio metu buvo vaišinami vakaronės dalyviai.
Veliuonoje ne tik skanūs valgiai, bet ir skambios dainos, trankūs šokiai. Vakaronės dalyviams buvo priminta, jog jau XIX a. Antanas Juška, susižavėjęs mūsų krašto papročiais, tautosaka, meniškos sielos žmonėmis, Veliuonos apylinkėse rinko ir užrašė apie 5500 liaudies dainų ir apie 1500 jų melodijų. O Antano Juškos etnografinis aprašas ,,Veliuoniečių lietuvių veselija‘‘ iki šiol laikomas vienas iš vertingiausių leidinių, vaizduojančių XIX a. vestuvinius papročius. Muzikos mokytojos Olgos Yurenenės mokiniai Austėja Rimkutė, Akvilė Mockevičiūtė, Dovilė Degutytė ir Tadas Mauza padainavo keletą Antano Juškos užrašytų vestuvinių dainų: ,,Sėdžiu už stalo‘‘, ,,Augino močiutė‘‘ bei ,,Už jūrių, už marių‘‘.
Bėgant amžiams, keitėsi ne tik žmonių gyvenimo būdas, bet ir papročiai bei tradicijos. Šiuolaikinėje visuomenėje vėl atgyja senosios dainos, kurios yra įvairiai interpretuojamos. Mokytojos Ingos Andreikevičienės paruošti mokiniai padainavo sumodernintas Antano Juškos užrašytas dainas. IG klasės mokiniai atliko dainą ,,Mergužėle mano‘‘, aštuntokai padainavo ,,Pramanė mane‘‘, II klasės gimnazistai atlikti pasirinko dainą ,,Tilžės miestely“. Maloniai susirinkusius nuteikė III klasės gimnazistų atliekama daina ,,Nejok, bernyti‘‘.
Vakaronės metu prisiminėme ir veliuonietiškus pasakojimus. Septintokė Viltė Petrošiūtė (mokytoja Jovita Mišeikienė) pasekė Veliuonos apylinkėse užrašytas pasakas ,,Velnias ožiuku pasivertė‘‘ir ,,Boba ir velnias‘‘.
O kokia gi vakaronė be šokių ir žaidimų! Jų tikrai netrūko. Vakaronės metu buvo prisimintas garsusis „Veliuonietiškas kadrilis“ – šokis, kurį sudaro kelios dalys, ir kuris būdavo šokamas net kelias valandas. Jį puikiai pašoko „Veliuonietis“. 7-8 klasių mokiniai atliko Antano Juškos užrašytą veliuonietišką ratelį-žaidimą „Genelis“, kuris puikiai nuteikė publiką. Šio žaidimo išmokė mokytoja Jovita Mišeikienė, o akomponavo mokytoja Daiva Jurevičienė. Būrelio „Veliuonėlė“ vyresniųjų grupės šokėjai (vadovė Daiva Jurevičienė) šoko „Grečinikę“, „Lelinderį“, „Mikytą“, „Linksmąjį“, „Malūnėlį“, „Gransverą“, „Padispaną“. Ir ne tik patys šoko, bet po kiekvieno šokio kvietė šokti salėje sėdinčius. Pradžioje gan nedrąsiai į bendrą ratelį bandė įsitraukti vakaronės svečiai, mokinių draugai, tačiau netrukus salėje liko mažai sėdinčių: šokių ir žaidimų siautulys pagavo visus – vieni sukosi ratelyje, antri pritarė linguodami ir negailėdami plojimų. Vakaronės metu ne vienas, pakviestas ratelin, išmoko naujų šokio žingsnelių, pašoko su savo draugais, mokytojais, veliuoniškiais bei didelę patirtį turinčiais „Veliuoniečio“ šokėjais. Gražu buvo stebėti, kaip šokis subūrė kelių kartų žmones: nuo darželinuko iki garbaus senjoro. O dar smagiau buvo suktis ar linguoti, kai laiudies šokių melodijas grojo gimnazijos muzikantai (vadovė Olga Yurenene). Šokančiųjų būryje galėjai pasigrožėti tautiniais rūbais pasipuošusiais mokiniais bei „Veliuoniečio“ ansambliečiais, kurių tautinis rūbas atskleidžia mūsų regiono savitumą.
O vakaronės pabaigoje vėl pasirodė „Veliuoniečio“ dainininkės ir šokėjai (vadovės Ada Baublienė ir Jadvyga Žemliauskienė). Vėl nusikėlėme į XIX a., kai Veliuonoje Antanas Juška užrašė šokį-žaidimą „Alutį gėrus“, kurį mums ir pristatė šis ansamblis.
Smagiai ir prasmingai praleido laiką tą gegužės vakarą gimnazijoje susirinkę veliuoniškiai. Džiaugiamės, kad atėjusiems patiko, kad norisi ir daugiau panašių renginių, kuriuose gali susitikti kelios kartos, kai vyrauja bendruomeniškumo jausmas bei prisimenama, kas mes tokie esame.
Renata Matuzienė, lietuvių kalbos mokytoja,
Liucija Pranaitienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija
„Šviesos” inf.
