Verslininkas įtūžo dėl naujų ribojimų – meta iššūkį S. Skverneliui ir A. Verygai (5)

Netoli Jurbarko parduotuvę atidaręs verslininkas meta iššūkį premjerui ir sveikatos apsaugos ministrui kviesdamas juos padirbėti prie prekystalio.

„Noriu mesti iššūkį. Noriu pakviesti į savo parduotuvę tiek A. Verygą, tiek S. Skvernelį”, – tvirtai pareiškia verslininkas Vidas Šukys, netoli Jurbarko esančiuose Smukučiuose atidaręs parduotuvę „Smukučių kromelis“.

„Galės padirbėti prie prekystalio, nemokančius apmokysime, turės galimybę užsidirbti orų atlyginimą. Prašau jų asmeniškai parengti man verslo planą, kaip tokio lygio verslo subjektas galės tinkamai funkcionuoti dar kokius trejus metus, įvertinus valstybės apribojimus verslui, dėl kurių galimai sumažės bendros pajamos ir prekių apyvarta. Kaip man išlaikyti sukurtas darbo vietas, kaip ir iš ko mokėti orų atlyginimą darbuotojams, kaip dirbti su bankais dengiant paskolas, prognozuoti investicijas toliau.

Gal aš esu per kvailas tokiai matematikai, nesu profesionalas, todėl ir kreipiuosi pagalbos į tuos Lietuvos valdininkus, kurie geriausia žino, kas reikalinga verslui. Laukiu jų atvykstant“, – DELFI priduria jis.

Prieš metus parduotuvę atidaręs verslininkas yra pasipiktinęs Vyriausybės palaimintomis Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis, kuriomis ketinama keisti laiką, kada galima prekiauti alkoholiu, o amžiaus cenzą, kam nebus galima įsigyti alkoholio, padidinti iki 20 metų. Remiantis pataisomis, alkoholio reklama bus uždrausta, o įsigyti jo darbo dienomis ir šeštadieniais bus galima nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.

Tokia situacija, kai viskas keičiasi kaip lietuviškas oras, kelia šiurpą verslininkui.

„Mūsų šalyje negalima planuoti investicijos du mėnesius į priekį, todėl kad absoliučiai neaiškus ir nesuprantamas valdžios požiūris į verslą. Kad ir praeita valdžia kai buvo – vis tiek sudėtinga buvo planuoti, nes atsirasdavo kokių netikėtų sprendimų, nesuderinamų su verslu ir plėtra. Šiuo atveju išvis yra nesąmonė, nes debatai apie alkoholį jau nebeturi jokio svorio – nei komercinio, nei verslininkiško. Jie tapo politiniai, tai yra politika. Ir tai yra labai blogai“, – sako jis.

Investavo daugiau nei 150 tūkst. eurų

V. Šukys pasakoja, kad statyti parduotuvę Smukučiuose nusprendė dar 2015 metais, kadangi iki artimiausios reikėjo važiuoti penkis kilometrus. Užmojai buvo itin platūs – verslininkas pastatė 100 kv. metrų kompleksą, kurio vienoje patalpų ir įkūrė parduotuvę.

„Šalia kelio pastačiau šiuolaikišką, modernų, skandinaviško tipo kompleksą, kuris įsikomponuotų į aplinką. Tai yra karkasinis medinis pastatas su automobilių stovėjimo aikštele, poilsio zonomis ir pan. Investicijos dabar viršija 150 tūkst. eurų. Visi: ir tiekėjai, ir kiti įsivaizduoja, kad parduotuvė įrengta dviejų galų name, kaip dažnai vos ne iš savo miegamojo parduotuvę padaro žmogus. Aš šito nesiekiau, turiu kur miegoti, jeigu statai naują daiktą – statai teisingai“, – pasakojo jis.

Verslininko planuose – komplekse įsteigti mini barą, tačiau nauji alkoholio draudimai verčia drastiškai keisti savo užmojus.

„Noriu padaryti mini barą, kad vietiniai gyventojai galėtų ateiti vasarą, atsigerti alaus. Žmones reikia pratinti saikingai ir teisingai vartoti alkoholį, nes mes nieko nepadarysime ir nepasieksime su draudimais. Šiai dienai aš bijau toliau investuoti, nes vėl įdėsiu savo pinigų, o kitą dieną valdžia priims sprendimą ir pasakys, kad to nebegalima daryti“, – apgailestauja jis.

Akcizinės prekės t. y. alkoholis ir tabako gaminiai sudaro net apie 40 proc. „Smukučių kromelio“ apyvartos. Todėl V. Šukys tvirtina, kad nauji alkoholio ribojimai priverstų užsidaryti kaimo parduotuves, jis kaltina valdžią verslo žlugdymu.

„Aš nesu žmogus, kuris lengvai pasiduoda. Dalyvauju visokiuose susitikimuose, priklausau verslo asociacijomis, struktūroms ir t. t. A. Verygą labai gerai pažįstu asmeniškai, tai yra žmogus – fanatas. Kaip gali vienas žmogus nuspręsti, ko reikia visai tautai. Jei tauta sako, kad tai yra blogai, iš kur jis žino, kad tai bus gerai. Aš taip pat vadovauju Lietuviškų degalinių sąjungai. Mes 2015 metais kovojome dėl alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo, kad nebūtų uždrausta prekyba degalinėse. Visus metus su A. Veryga praktiškai per savaitę po kelis kartus dalyvaudavome susitikimuose, posėdžiuose ir t. t. Tada buvo siekiama sumažinti alkoholio prieinamumo taškų. Tuo metu veikiančių degalinių buvo apie 700, vadinasi nuo 2016 m., kada įsigaliojo šitas įstatymas, Lietuvoje prieinamumo taškų sumažėjo 700 vienetų, tačiau, A. Verygos ir Sveikatos pasaulio organizacijos duomenimis, alkoholio suvartojimas nesumažėjo. Tai ar tikrai draudimų kelias yra tikslingas?“ – klausia V. Šukys.

Jis apgailestauja, kad verslo atstovai nėra tinkamai išklausomi ir įtraukiami į dialogą, o A. Verygą vadina alkoholio ministru ir siūlo jam užsiimti sveikatos apsaugos, o ne tik alkoholio reikalais.

„Aš bijau, kad vien tuo dalyku nepasibaigs, kalbu ir kaip verslininkas, ir kaip šios šalies gyventojas. Aš nenoriu gyventi pilkoje šalyje, kur per daug pilkos spalvos. Mes neturime spalvų, mes pradingstame draudimų terpėje. Nubausti kažką, pagauti, pasodinti, uždaryti, negalima to ir ano. Norime pritraukti atgal emigrantus, bet kviečiame į šalį, kurioje nieko negalima daryti. Tai jie sakys, kokio velnio mums čia važiuoti. Mes nebegauname garantuotų žmogiškų teisių, viskas apribota, o investuoti dėl to labai sunku. Neinvestuočiau nė cento, nes neturiu jokių garantijų, kas bus su mano investicijomis“, – pareiškia verslininkas . Planuoja parduotuvę uždaryti ir emigruoti Labiausia verslininką gąsdina planai steigti specializuotas parduotuves, nors šį siūlymą ministerija kol kas ir atidėjo. Visgi V. Šukį itin neramina prekybos alkoholiu laiko apribojimai. „Parduotuvės sutrumpintų savo darbo laiką, nes niekas nepardavinės dešrytės ar duonytės iki 22 val. ir nelaikys pardavėjo, nedegins elektros. Verslas viską skaičiuoja. Yra prekių krepšelis, o jeigu to prekių krepšelio nėra – verslas neapsimoka, todėl reikia arba jį uždaryti, arba trumpinti darbo laiką ir atleisti darbuotojus, sumažinti atlyginimus. Verslas pulsuoja, jis negali dirbti nenaudingai“, – pabrėžia.

„Aš bijau, kad vien tuo dalyku nepasibaigs, kalbu ir kaip verslininkas, ir kaip šios šalies gyventojas. Aš nenoriu gyventi pilkoje šalyje, kur per daug pilkos spalvos. Mes neturime spalvų, mes pradingstame draudimų terpėje. Nubausti kažką, pagauti, pasodinti, uždaryti, negalima to ir ano. Norime pritraukti atgal emigrantus, bet kviečiame į šalį, kurioje nieko negalima daryti. Tai jie sakys, kokio velnio mums čia važiuoti. Mes nebegauname garantuotų žmogiškų teisių, viskas apribota, o investuoti dėl to labai sunku. Neinvestuočiau nė cento, nes neturiu jokių garantijų, kas bus su mano investicijomis“, – pareiškia verslininkas .

Planuoja parduotuvę uždaryti ir emigruoti

Labiausia verslininką gąsdina planai steigti specializuotas parduotuves, nors šį siūlymą ministerija kol kas ir atidėjo. Visgi V. Šukį itin neramina prekybos alkoholiu laiko apribojimai.

„Parduotuvės sutrumpintų savo darbo laiką, nes niekas nepardavinės dešrytės ar duonytės iki 22 val. ir nelaikys pardavėjo, nedegins elektros. Verslas viską skaičiuoja. Yra prekių krepšelis, o jeigu to prekių krepšelio nėra – verslas neapsimoka, todėl reikia arba jį uždaryti, arba trumpinti darbo laiką ir atleisti darbuotojus, sumažinti atlyginimus. Verslas pulsuoja, jis negali dirbti nenaudingai“, – pabrėžia.

Dėl planų didinti amžių iki 20 metų V. Šukys yra paklaikęs: „Čia aš išvis nieko nenorėčiau kalbėti, kadangi tai konstitucinis pažeidimas, liečiantis žmogaus teises. Jeigu yra nusispjauti į Konstituciją, tai viršūnių viršūnė…“

Jis siūlo atidėti įstatymo svarstymą kokiems ketveriems metams, o, geriausia, priimti naują įstatymą, apsvarstytą su visomis visuomenės ir verslo grupėmis.

Kitokiu atveju verslininkas žada uždaryti parduotuvę ir emigruoti. Jis jau nusimatė, kad trauktų į Ispaniją.

„Smulkus verslas yra nuolat sumenkinamas, nors, mano nuomone, šioje šalyje jis tikrai galėtų vyrauti, išlaikyti šalį. Yra regionų, vietų, kur žmonės nori dirbti, bet požiūris valstybės yra blogas. Aš dabar galvoju pabaigti visas bankines sutartis, viską parduoti ir išvažiuoti. Man 54-eri metai, bet nusispjauti ant to. Aš sugebu, turiu idėjų, minčių, moku dirbti. Valdžia turi pagalvoti. Jeigu jau žmonės išvažiuoja, dabar verslas pradės išvažiuoti. Jau dabar po truputį išvažiuoja“, – teigia jis.

Nesutinka su kritika

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė pažymi, kad alkoholio ribojimai – nėra iš piršto laužtas dalykas.

„Šias priemones tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek Europos Sąjungos ekspertai pripažįsta kaip efektyvias ir mokslu pagrįstas“, – teigia ji.

Šiuo metu Statistikos departamentas pateikia duomenis, kad legalių alkoholinių gėrimų, 100 proc. alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, litrais 2010 m. buvo 11,5 l, 2012 – 12,6 l, 2015 – 12,0 litro.

A. Astrauskienė nesutiko su teiginiais, jog alkoholio vartojimą mažinančios pataisos gali sustabdyti investicijas, darbo vietų kūrimą.

„Dažniau tenka išgirsti, kad nėra kam dirbti, nes alkoholis pasiglemžė darbingus kaimo vyrus, nėra kam auginti vaikus. Naujas teisinis reguliavimas, taikomas verslui, visuomet sukelia didesnį ar mažesnį sujudimą, nes reikalauja naujų sprendimų. Pripažinkime, kad kaimo parduotuvės šiuo metu skirtos maisto produktų, apyvokos prekių prekybai, o alkoholis tikrai neturėtų būti pagrindinė prekė, vien tik dėl kurios kaimo žmogus eina į parduotuvę“, – sako ji.

Ji nemano, kad laiko sutrumpinimas prekybai alkoholiu pakenktų smulkiajam verslui: „Žmogui maisto reikia kasdien, o kad ne visada panorėjus bus galima nusipirkti alkoholinių gėrimų – tai tik į naudą visiems. Juk to ir siekiama mažinant alkoholio prieinamumą. Besaikis alkoholio vartojimas, jo daroma žala akivaizdi ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir užsienio investuotojams, turistams, kurių visi laukia Lietuvoje išskėstomis rankomis. Taigi, reiktų visiems sutarti ir pasirinkti prioritetą – žmogaus gerovė ir sveikata ar išsivaikščiojanti Lietuva.“

Visgi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas mano kitaip: „Akivaizdu, kad ne absoliučiai visos kaimo parduotuvės užsidarys, tačiau tikrai bus tokių, kurios bus priverstos nutraukti savo veiklą. Alkoholinių gėrimų pardavimas kaimo ar mažų miestelių parduotuvėse sudaro reikšmingą dalį, kuri gali siekti nuo 30 iki 80 proc. Kiekvienas nepamatuotas prieinamumo ribojimas Lietuvoje turi savyje perskirstomąjį efektą, t. y. legalius pardavimus parduotuvėse pakeičia nelegalūs pardavimai šešėlinėje rinkoje, ar tai būtų nelegali gamyba, ar atvežimas iš kaimyninių šalių. Mažose parduotuvėse viskas ir taip yra optimizuota, kad nebėra, ką daugiau ir mažinti ar kur taupyti. Tad, stipriai sumažėjusios pajamos parduotuvėms gali reikšti ir veiklos pabaigą. Pavyzdžiui, dėl drastiško laiko sutrumpinimo – tie, kurie norės įsigyti alkoholio, ankstyvais vakarais trauks ne į parduotuves, o į artimiausius nelegalius taškus, kurių tikrai bus apstu. Paklaustas, kaip vertina verslininko teiginius, kad pataisos sustabdys investicijas ir darbo vietų kūrimą rajonuose ir kaimo vietovėse, jis neneigė, kad tokie nuogąstavimai yra pagrįsti.

„Žinau, kad jau ne tik apie tai kalbama, bet ir yra priimti sprendimai. Kai kurios parduotuvių verslą vystančios įmonės sustabdė sprendimus dėl tolimesnės plėtros. Kai verslas girdi, ką planuoja ir kaip kalba valdžios atstovai, pradedama svarstyti apie prekybos taškų uždarymus, o ne naujų atidarymus. Tam, kad taip nevyktų, reikia geresnio dialogo tarp valdžios ir verslo, abipusio supratimo ir, svarbiausia, proporcingų ir pamatuotų sprendimų. Juk nesaikingas ir neatsakingas alkoholio vartojimas kai kurių mūsų tautiečių tarpe netinka nei valdžiai, nei visuomenei, nei verslui. Būtina viska atidžiai vertinti, nes kartais netaiklūs sprendimai gali padaryti daugiau žalos nei jokių sprendimų nebuvimas“ – sakė jis.