Tradicinės Miesto ir verslo dienos į Jurbarką atnešė tikrą pavasarį – nuo pat ryto miestą apėmė gaivus šurmulys. Tačiau lygybės ženklo tarp šventinės nuotakos ir verslo padėties rajone verslininkai nededa. Priešingai, kalba apie sudėtingą laiką ir sparčiai besitraukiantį verslą.
Vertina pastangas
Trečius veiklos metus skaičiuojančios Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentas Rimantas Žičkus tikina, kad organizacija stengiasi būti aktyvi, nori bendrauti ir bendradarbiauti su rajono valdžia. „Aptariame organizacijos nariams iškylančias problemas, kalbame apie miesto reikalus, kvie- čiamės valdžios atstovus“, – sako R. Žičkus.
Organizacijos susirinkime vie- šėjo ir su verslininkais diskutavo Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Jurbarko seniūnas Romualdas Kuras. Jurbarko krašto verslininkų sąjungai priklauso 19 narių, dar du bus priimti netrukus, tad rajono ir miesto šeimininkams jie turi ką pasakyti, papriekaištauti, patarti ir ieškoti sąlyčio taškų.
R. Žičkus dėkingas R. Kurui, kuris sureagavo į pastabas ir miesto tvarkytojų pajėgas nukreipė į verslininkų parodytas, tvarkos reikalingas vietas. „Atsiųsti darbininkai iškirto krūmus pramoniniame rajone, kuriame veikia ne viena įmonė, nuvalė kelią. Seniūnas pažadėjo atidžiau rūpintis miesto teritorija prie įmonių, įstaigų“, – sako sąjungos prezidentas.
Kaip labai reikšmingą savivaldybės vadovų ir verslininkų bendradarbiavimo pavyzdį R. Žičkus mini liepą įvyksiančią kelionę į Kralsheimą, Vokietiją. „Tai, mano žiniomis, pirmoji tokia tikslinga verslo atstovų išvyka. Anksčiau vykusiose delegacijose būdavo po 1-2 verslininkus, o išvykų svarbiausia programa buvo nesusijusi su ryšių mezgimu“, – mano R. Žičkus.
Vasarą į Vokietiją vyks bent 30 verslininkų delegacija – Jurbarko krašto verslininkų sąjungai atstovaus 10-12 asmenų. Jurbarkiečiai lankysis statybų, transporto ir logistikos, metalo apdirbimo, maisto pramonės įmonėse, ieškos partnerių, semsis patirties. „Savivaldybė padėjo surasti įmones Kralsheime, prisidės prie kelionės išlaidų. Tai pirmas realus valdžios darbas, skirtas padėti verslui“, – sako verslininkas.
Tačiau Jurbarko verslininkai nemato kitų rajono vadovų darbų, kurie pagerintų verslo situaciją: mieste nevykdomi projektai, nėra konkrečių vizijų, planų, galų gale – darbo ir entuziazmo. „Pažiūrėkim į Kauną, kur vienas žmogus, mažindamas valdininkų etatų skaičių ir aktyviai dirbdamas miesto naudai, situaciją pakeitė iš esmės. Reikia pripažinti, kad to darbo nesimato“, – ne tik pagyrų, bet ir priekaištų valdžiai turi R. Žičkus.
Ritasi žemyn
Verslininkai supranta, kad nemaža dalis projektų, veiklų priklauso ir nuo centrinės valdžios. Keičiantis valdžiai apmiršta darbas ministerijose, sustoja finansavimas, projektų vertinimas, o verslininkams tai – dar vienas stabdis.
„Vietinės reikšmės, mažosioms įmonėms, o tokių Jurbarke – dauguma, vis sunkiau. Lengviau išgyventi tarptautinėse rinkose dirbantiems verslininkams“, – mano Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentas. Pasak jo, verslas klestėjo apie 2007-2008 metus, tačiau po krizės niekaip neatsigauna, netgi kasmet traukiasi ir ritasi žemyn.
Tam didelės įtakos turi ir žmonių skaičiaus mažėjimas. R. Žičkus tikina, kad surasti jaunų specialistų Jurbarke neįmanoma, jaunimas lieka didmiesčiuose, nebėra darbuotojų. „Siūlome tikrai ne pačius mažiausius atlyginimus, tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Nežinau, ar kas dar moka minimalų atlyginimą, tačiau ir didesniais pinigais į provinciją nieko neprisikviečiame“, – tvirtina verslininkas.
Transporto firmą turintis R. Žičkus sako, kad tokį verslą galima vystyti ir provincijoje. Jurbarke panašias paslaugas teikia bent 10 įmonių. „Transporto paslaugos pagal sukuriamą šalies bendrą vidaus produktą yra trečioje vietoje. Tai lemia, kad mes dirbame tarptautinėje rinkoje, kurioje galime konkuruoti kainomis, Lietuva yra palankioje geografinėje vietoje“, – sako verslininkas.
Tačiau ir šios firmos patiria vis didesnes išlaidas – kelis kartus didėjo draudimo įmokos, smaugia mokesčiai. Verslininkai visai pritartų Vyriausybės planams leisti SODROS įmokas susimokėti patiems darbuotojams. „Dabar mes darbuotojus turim ganyti, kaip auklės, mokėti už juos mokesčius, pranešti, kad įsidarbino ar nebedirba“, – sako R. Žičkus. Tačiau, verslininko manymu, įvedus tokią tvarką, šalis greit bankrutuotų, nes piliečiai nėra tokie sąmoningi, kad gavę didesnį atlyginimą reikiamą dalį atiduotų mokesčiams, atsirastų daug išvis jų nemokančių.
Gąsdina skubėjimas
Kitiems planuojamiems Vyriausybės žingsniams verslininkai pritarti nelinkę. „Draudimais ir gąsdinimais tikrai nieko nepasieksime. Gal tik verslininkų bankrotų“, – mano R. Žičkus. Verslininkas apgailestauja, kad viskas daroma labai skubotai ir neapgalvojus. „Verslas planuoja, skaičiuoja ir kiekvienas staigus įstatymų pakeitimas mus žlugdo“, – tikina jis.
Valdžios sprendimai neskatina verslo, nauji mokesčiai ar papildomos dokumentacijos įvedimas – tik jį stabdo. Verslininkai nepastebi ir jokios paramos provincijoje dirbantiesiems, nors visur garsiai kalbama apie regioninę politiką. „Mes dirbame lygiai tokiomis sąlygomis ir pagal tokius pat įstatymus kaip didmiesčių verslininkai. Jiems bent darbuotojų susirasti lengviau, nekalbant apie kitas galimybes“, – sako R. Žičkus.
Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentas optimizmu netrykšta – Jurbarke kuriasi vos vienas kitas smulkus verslas – namų tvarkymo, žolės pjovimo paslaugos, Muitinės g. patalpas baigia įsirengti interjerų dizainą kursianti ir statybines medžiagas parduosianti įmonė, Sodų gatvės gale statoma automobilių savitarnos plovykla. „Tik tiek. Jurbarke nei stambaus verslo, nei projektų nėra. Stovi netgi namų renovacijos, kelių tiesimo darbai, kuriuose dirbdavo Jurbarko įmonės, – sako R. Žičkus. – Stengiamės tik išgyventi“.
Traukiasi ir turgūs
Statistikos departamento duomenimis šalies turgavietėse prekybos apyvarta nuolat mažėja – paskutinį praėjusių metų ketvirtį palyginus su trečiuoju ketvirčiu ji smuko 11,8 proc., dar beveik 3 proc. mažėjo pirmąjį šių metų ketvirtį.„Statistika neatspindi tikrosios padėties – visur, ypač regionuose, apyvarta mažėjo bent 30 proc.“, – teigia Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė.
Verslo atstovė be užuolankų vardija priežastis – pirmiausia ji mini monopolizuotą verslą. Klaida buvo padaryta daug anksčiau, kai valdžia leido miestuose, kurtis didiesiems prekybos centrams. Dabar ir nedideliame, 12-15 tūkst. gyventojų turinčiame mieste veikia 5-6 tokie centrai. Užsienio šalių patirtis rodo, kad tokie gigantai turėtų kurtis užmiestyje, miesto centrą paliekant smulkiesiems verslininkams, tačiau Lietuvoje nueita kitu keliu. „Ar tikrai tai patogu ir naudinga žmonėms? Ką jie pasirinktų – prekybos centre priedų prikimštus ilgalaikio galiojimo gaminius ar kasdien šviežius ir kokybiškus produktus, pagamintus mažose kepyklėlėse, gamyklėlėse?“ – svarsto Z. Sorokienė.
Kita rykštė smulkiesiems verslininkams – didieji perdirbėjai ir gamintojai, kurie sugebėjo išsiplėsti pasinaudoję Europos Sąjungos parama ir įtakoti tam tikrus valdžios sprendimus. „Smulkiesiems gamintojams buvo taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir stambiesiems, todėl sparčiai iš turgų nyko naminiu būdu gaminti mėsos gaminiai, vienu metu iš viso buvo neleidžiama prekiauti pieno produktais“, – smulkiojo verslo naikinimą primena LSVPA pirmininkė. Buvo sunaikintos ir smulkios skerdyklėlės – ūkininkai buvo privesti naudotis stambiųjų gamybininkų paslaugomis.
„Dėl asocijuotų verslo struktūrų, kovojančių su valdžia, padėtis šiek tiek gerėja, reikalavimų sumažėjo, tačiau to, kas sunaikinta, taip lengvai neatkursi“, – tikina verslininkė. Juolab turgavietėms jie išliko griežtesni nei mobilioms prekybos vietoms – prekiaujantys iš autoparduotuvių turi geresnes sąlygas.
Jurbarkas – ne išimtis
Ne kitokia padėtis ir Jurbarko turguje – apyvarta traukėsi taip pat apie 30 proc., neatlaikę rinkos sąlygų pasikeitė apie 60 proc. turgaus prekiautojų. Kasdien turgavietėje prekiauja vos 15-20 pardavėjų, tik savaitgaliais turgus atgyja – susirenka smulkieji ūkininkai, atvyksta prekiautojai iš kitų miestų, augalėlius iš savo daržo ir savo darbo smulkmenas siūlo senjorai. „Pirmaisiais šių metų mėnesiais turgaus prekiautojai kažin ar mokesčiams uždirbo“, – abejoja Z. Sorokienė.
Prekyba pradėjo smukti įvedus eurą – žmonės pradėjo skaičiuoti, kad jų gaunamos pajamos neatitinka išlaidų, todėl pradėjo taupyti, o augant kainoms – ir negali sau leisti pirkti daugiau. Ne mažesnę įtaką vartojimo smukimui kelia emigracija – Jurbarko rajonas traukiasi labai sparčiai, nyksta verslai, darbo vietos – nebelieka perkamosios galios.
„Turgavietės – bene seniausia prekybos forma, kur žmonės ne tik perka, bet ir ateina pabendrauti. Tačiau valdžia sugebėjo visuomenę įtikinti, kad turgus – neprestižinė vieta, ten tarpsta šešėlis ir sukčiavimas. Užsienio šalys puoselėja savo turgavietes, – jos nepamainoma miesto dalis, kurioje verda gyvenimas“, – sako Z. Sorokienė.
Pasak verslininkės, milijonai dingsta tikrai ne smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, kurie suneša didžiąją dalį valstybės biudžeto, kišenėse, o stambiųjų prekybos centrų įkurtose dukterinėse įmonėse, proteguojamose firmose, ministerijų nustatomuose reikalavimuose ir sąlygose, kurių smulkus verslas negali įvykdyti. „Pasienyje savo reikmėms kelias prekes parsivežančius gyventojus tuoj pat sugaudo, o stambi kontrabanda važiuoja nestabdoma. Tas pats ir kitose srityse“, – sako verslo atstovė, bet pasidžiaugia, kad kai kurios tarnybos pradėjo dirbti atsakingiau ir imasi stabdyti stambų šešėlinį verslą.
Turime galias veikti
Pasak Z. Sorokienės, galima daug ką nuveikti, kad gerėtų verslo padėtis, tačiau ji kol kas nemato jokių konkrečių žingsnių, kuriuos žengtų naujoji valdžia, į kurią žmonės dėjo daug vilčių. „Pagaliau smulkus verslas gali pretenduoti į Europos Sąjungos fondų paramą, kas Lietuvoje buvo draudžiama visais ankstesniais finansavimo laikotarpiais. Ministerijos teigė, kad tokias sąlygas nustatė ES, tačiau paaiškėjo, kad tai vyko Lietuvos valdžios sprendimu“, – piktinasi ji.
Verslininkė tikina, kad pirmiausia turėtų būti peržiūrėtos viešųjų pirkimų sąlygos, pagal kurias laimi stambios įmonės. „Kadangi dabar deklaruojama, kad parama turėtų pasiekti regionus, viešųjų pirkimų sąlygose turėtų būti numatytos lengvatos vietos įmonėms ir smulkiems paslaugų teikėjams. Produktą kuriame vietos gyventojams, tad kodėl jį turi kurti svetimi“? – svarsto Z. Sorokienė.
Reikia stabdyti ir monopolizaciją – dar dabar vietos valdžia svarsto galimybę mieste kurtis naujiems prekybos centrams. Smulkus verslininkas negali plėsti verslą pasinaudodamas paskola, nes Lietuva neturi nacionalinio banko, kuris galėtų nustatyti palankesnes sąlygas, o užsienio bankininkai paskolų sąlygas nustato vienodas ir gigantams, ir turgaus prekeiviams.
Verslininkė piktinasi ir išsipūtusiomis valdymo išlaidomis – traukiantis ekonomikai, mažėjant gyventojų valdžios aparatas tik plečiasi, ministerijos apaugusios įvairiomis tarnybomis, pristeigta šimtai kontroliuojančių institucijų. Tą patį galima teigti ir apie išpūstus savivaldybių skyrius. „Mūsų asociacija, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba nuolat kovojame su valdžios struktūromis dėl verslui palankesnių įstatymų. Jei valdininkų atlyginimai priklausytų nuo verslo pajamų, jie patys eitų pas mus ir klaustų, ką padaryti, kad verslas gyvuotų“, – sako Z. Sorokienė.
Verslo situacija labiausiai priklauso nuo centrinės valdžios priimamų įstatymų ir reikalavimų, tačiau, pasak Z. Sorokienės, įstatymas – ne Biblija, jį visada galima keisti, o tam galias ir įgaliojimus, galų gale – pareigą, turi vietos valdžia. „Visos iniciatyvos turi kilti iš apačios. Valdančioji rajono dauguma turi visas sąlygas teikti pasiūlymus ministerijoms, yra savivaldybių asociacija, kurioje merai gali kelti klausimus, rengti reikalavimus. Reikia tik dirbti ir rodyti entuziazmą, o ne kažko bijoti ir lankstytis ministerijoms“, – tiesiai sako verslininkė.
Z. Sorokienė pasidžiaugė mieste vykstančia verslo švente, kurioje puikias sąlygas prekiauti turi smulkieji verslininkai, amatininkai, tačiau tokių švenčių neužtenka. „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras sukviečia žmones į šventes, padeda smulkiesiems verslininkams rengti verslo planus, rengia paskaitas, mokymus, tačiau palankią infrastruktūrą verslui vystytis rajone turi kurti valdžia, – sako LSVPA pirmininkė. – O svarbiausia, ji turi stengtis, kad išliktų kiekviena sukurta darbo vieta rajone, o ne jas naikinti“.
Jūratė STANAITIENĖ
