Baigėsi 2014-2015 metų Žemaitijos krašto krepšinio veteranų varžybos „Žalgirio“ taurei laimėti. Taurė atiteko Šakių komandai, o Jurbarko „Veterano“ krepšininkai džiaugiasi nepritrūkstantys entuziazmo žaisti, ir ketvirtoji vieta tarp aštuonių varžybose startavusių komandų – irgi gerai.
Žemaitijos krašto krepšinio veteranų 2014-2015 m. varžybose Jurbarko „Veteranas“ žaidė iki pabaigos. Balandžio 11 d. finalinėse rungtynėse jurbarkiečiai susitiko su Šilalės „Veterano“ komanda kovoje dėl trečiosios vietos ir rezultatu 62:75 turėjo pripažinti jų pranašumą. Bronzos medaliai atiteko šilališkiams.
Šį sezoną Žemaitijos krašto krepšinio veteranų varžybose dalyvavo 8 komandos: Jurbarko „Veteranas“, net keturios Tauragės komandos – „Senjorai“, „Senvagė“, „Macas” ir „Miškininkas”, Raseinių „Naftrus“, Šilalės „Veteranas“ ir Šakių „Vėjas“.
Šakių komanda veteranų varžybose dalyvavo pirmą kartą ir finalinėse rungtynėse dėl „Žalgirio“ taurės susikovė su Tauragės „Senvage“. Taurę laimėjo šakiečiai.
Nors jurbarkiečiai, kaip ir pernai, liko per žingsnį nuo bronzinio apdovanojimo, komandos vadovas ir treneris Antanas Domeika giria žaidėjus ir teigia, kad sporte ne visada svarbiausia medalis, ir ypač veteranų sporte.
Kuo kitoks veteranų krepšinis, klausėme Jurbarko komandos nario Raimondo Rudzevičiaus. Krepšininkas rungtyniauja įžaidėjo pozicijoje – kai kamuolys Raimondo rankose, komanda jaučiasi labai saugi.
Pasak R. Rudzevičiaus, kuris nuo jaunystės žaidė buvusioje „Šilo“ komandoje, veteranų krepšinis kiek lėtesnis, nei jaunimo, o su įmestų taškų skaičiumi būna visaip – dažniausiai ir veteranai nenusileidžia jaunimui.
„Nežinau, nesu skaičiavęs, kiek vidutiniškai įmetu taškų. Nes įžaidėjo ir funkcija kitokia – persivaryti kamuolį ir perduoti jį tiems, kurie yra po krepšiu. Bet jei nieko nėra – metu pats. Kartais per rungtynes pelnau 3, o yra buvę kad ir 26 taškus“, – pasakojo krepšinio veteranas.
Ir jam, kaip ir komandos vadovui, atrodo, kad sportinis entuziazmas yra ne mažiau vertingas negu medaliai. „Yra entuziastų, kurių nereikia prašyti į komandą. Tik mums labai trūksta aukšto centro – todėl ir rezultatai tokie“, – sakė R. Rudzevičius.
Gediminą Stulginską „Veterano“ vadovas ypač vertina už patikimumą buriant komandą – jeigu Gediminas pasakė „taip“, gali būti tikras, jog taip ir bus.
G. Stulginskas sako, kad komandos pagrindas kartu treniruojasi Vytauto Didžiojo mokyklos sporto salėje jau daug metų. „Ir vaikai užaugo, ir anūkų jau kai kurie atsiveda. Tas sportavimas – negali sakyti, kad liga, bet kažkas panašaus. Kaip kitiems žvejyba – pradėjai ir negali sustoti. Mus traukia į sporto salę – pajudėti, pabendrauti. Be to, gali pasišūkauti – ko namie negalima. Žinot, veteranai – kol susibintuojam, susiraišiojam… Bet salėje parako dar turime!“ – linksmai pasakoja krepšininkas.
Gediminas – vyriausias pagal amžių komandos narys. „Jauniausi pas mus 39-40-ies, o aš vyriausias – jau žymiai vyresnis“, – sako jis.
Ar neapmaudu nelaimėjus aukso? „Gal kiti labiau jo norėjo? – klausimu į klausimą atsako Gediminas. – Jei eitume rungtyniauti manydami, kad būsim pirmi, o nelaimėtume, gal būtų apmaudu, o mes einame žinodami, kad yra už mus ir stipresnių – ir vis tiek einame!“
Teisėjų kolegija naudingiausiu Jurbarko komandos žaidėju šiose varžybose pripažino Vaidotą Tamulį.
Neneigdamas teisėjų sprendimo, G. Stulginskas neabejoja, kad visi komandos žaidėjai yra svarbūs ir kiekvienas naudingas. „Vienas vienose rungtynėse, kitas kitose naudingesnis, o svarbiausias kiekvienu momentu yra tas, kuris su kamuoliu. Didelis indėlis mūsų vadovo ir trenerio Antano Domeikos. Sakote, toks jo darbas? Bet juk visi žinome, kad galima gerai dirbti, o galima ir nedirbti. Juk mūsų treniruotės būna vakarais, o varžybos – savaitgaliais. Kai kurie krepšininkai rungtyniauja ir kitose komandose, dalyvauja ir kitose sporto šakose. Svarbu, kad mes susirenkame ir žaidžiame. Parako ir entuziazmo turim – ko turim, tai turim“, – užtikrina Jurbarko krepšinio veteranas.
Danutė Karopčikienė
