„Joga skirta visiems, bet Jurbarke ja domisi tik moterys”, – sako Mindaugas Smirnovas, sporto klubo „Pantera” vadovas ir treneris. Galbūt dėl dažnai pasitaikančios nuomonės, kad joga susijusi su mistika, bet šiuolaikinėje jogoje mistikos nėra, ji krypsta į žmogaus sveikatinimą.
„Šiais laikais retas gali pasigirti esąs visiškai sveikas ir gyvybingas kaip vaikystėje. Į savo fizinio kūno sveikatą mes žiūrime kaip į savaime suprantamą dalyką ir netgi ja piktnaudžiaujame. Daug laiko praleidžiame patalpose, be šviežio oro ir saulės spindulių, sėdime, kramsnojame bet ką, nerandame laiko pasimankštinti, pajudėti, giliau atsipalaiduoti. O jeigu kūnas ima skųstis, griebiamės vaistų, slopindami signalus, perspėjančius apie organizmo bėdas, ir niokodami natūralias kūno sveikatos atkūrimo sistemas. Joga priverčia šias natūralias sistemas vėl veikti subalansuotai, ji gali padėti atgauti sveikatą net po daugelio nesveikos gyvensenos metų, kai mus jau kamuoja įtampa, nuovargis, padidėjęs kraujospūdis, nemiga, reumatas… Yra daugybė jogos rūšių, kiekvienas gali rasti sau tinkamą”, – sako Kauno jogos studijos narys M. Smirnovas.
Prieš keletą mėnesių Jurbarke pradėtus rengti jogos užsiėmimus lanko apie 15 moterų. Įvairaus amžiaus, bet visos užsiiminėja toj pačioj grupėj, nes rezultato čia siekiama tik dėl savęs, o ne dėl kovos, lenktyniavimo.
Žmoguje svarbūs trys elementai – kūnas, dvasia ir protas, bet kartais jie veikia atskirai, o joga moko juos sujungti. „Žmogus dažnai pats sau prieštarauja. Pavyzdžiui, protas ir dvasia sako, kad reikia atsisakyti žalingų įpročių, o kūnas tam priešinasi. Sveikatą dažnai siejame tik su kūno sveikata, o juk ji labai priklauso nuo mūsų dvasinio gyvenimo. Žinoma, mūsų pasaulyje sunku išvengti nervinimosi, pykčio, bet joga padeda lengviau išgyventi stresus, depresijas, isterijas”, – teigia jogos mokytojas.
Kartais žmonės sieja jogą su ideologiniais dalykais, todėl ją neigia. „Joga nėra religija, tai tik būdas pažinti save ir suderinti kūno, proto ir dvasios poreikius. Vienintelė jogos ideologija – kad būčiau sveikesnis, kad gyvenimas man teiktų džiaugsmo, – tvirtina M. Smirnovas. – Žinoma, nusprendus lankyti jogos užsiėmimus, reikėtų pasidomėti, kas juos veda, pasiklausti, kam tas žmogus atstovauja ir ką propaguoja.”
Svarbią vietą jogos praktikoje užima fiziniai pratimai, vadinami asanomis. Kuo jie skiriasi nuo paprastos mankštos, kuo joga pranašesnė prieš kitus fiziškai aktyvaus gyvenimo būdus? „Mankšta su tam tikru, specialiu, kvėpavimu yra joga. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai labai keistų fizinių pratimų rinkinys, kuris padeda išlaikyti liesą ir lankstų kūną. Bet po kurio laiko kiekvienas, nuolat užsiimantis joga, pajunta, kaip subtiliai keičiasi jo požiūris į gyvenimą, – aiškina Mindaugas ir teigia, kad kiekviena asana atlieka tam tikros kūno dalies gydomąją veiklą. – Neįrodinėju jogos naudos ar pranašumų, nes kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti, bet kai manęs kas klausia patarimo, patariu rinktis jogą – prieš daugiau nei penkis tūkstančius metų Indijoje atsiradusią kūno, proto ir sielos tobulinimo sistemą.”
M. Smirnovas sako, kad jis mokėsi ir toliau mokosi, nes jogoje visą laiką yra galimybių tobulėti. Nuolat užsiiminėjant, joga tampa gyvenimo būdu. Kauno jogos namuose ir Lietuvos jogos federacijoje Mindaugas dalyvauja įvairiuose jogų seminaruose, bendrauja ir su kitais jogos instruktoriais dalijasi patirtimi ir naujovėmis.
Pagrindinių jogos asanų yra apie 180, Mindaugas sako apie pusę jų mokantis, o užsiėmimus lankančios jurbarkietės jau moka apie 30. „Asanoje svarbūs trys dalykai – įėjimas į asaną, buvimas joje ir išėjimas. Įeidamas į asaną susikaupi, kvėpuoji. Viskas daroma ramiai, lėtai. Asanos atliekamos tol, kol kūnas tam neprieštarauja, jokios prievartos būti negali”, – aiškina M. Smirnovas.
Tyliai skambant ramiai muzikai prasideda jogos pratybos. „Muzika svarbu, ji turi skleisti ramybę, o ne agresiją – metalas čia netiks”, – sako Mindaugas. Pirmiausia daromi pratimai, kad sušiltų raumenys. Paskui – kvėpavimo pratimai. Paprastai mes kvėpuojame kitaip, o specialus jogos kvėpavimas papildo kūną energija ir padeda kontroliuoti protą, suteikia šviežumo ir ramybės pojūtį. Praktikuotant pozityvų mąstymą ir meditaciją, padidėja koncentracija, proto aiškumas ir galia.
Po to atliekamas specialus pratimų kompleksas, vadinamas „Saulės pasveikinimu”. Jogą rekomenduojama daryti lauke, saulės šviesoje, bet pratimų pavadinimas yra ir simbolinis. Saulė – tai šviesa, šiluma, gėris, „Saulės pasveikinimo” pratimai nuteikia gėriui ir ramybei.
Galiausiai jogos pratybų lankytojos atlieka asanas – kiekviena pagal savo pajėgumą, įsiklausydama į savo kūno ir vidinį balsą. Visas jogos užsiėmimas trunka pusantros valandos.
M. Smirnovas sako, kad į jogos pratybas galima ateiti be jokio fizinio pasiruošimo, be jokių išankstinių treniruočių. „Tuo labiau reikėtų ateiti, jei žmogus nėra niekada mankštinęsis, jei jaučiasi nejudrus ir nelankstus – tuomet daugiau galimybių tobulėti. O kolektyve mankštintis smagu, kai kuriems – lengviau prisiversti pradėti judresnį gyvenimą”, – teigia jogos treneris.
Nors jogos pratybose nėra lenktyniavimo momento, žmogui, ko gero, įgimta lenktyniauti, parodyti savo sugebėjimus. M. Smirnovas pasakojo, kad gegužės mėnesį Kaune pirmąkart Lietuvoje vyks jogos gimnastikos varžybos.
Jurbarkiečius, norinčius išmokti jogos, M. Smirnovas kviečia antradieniais ir ketvirtadieniais 17.30 val. į Antano Giedraičio-Giedriaus gimnastikos salę – ne varžytis, o pažinti save, siekti harmonijos su savimi ir pasauliu.
Danutė Karopčikienė
