Lietuvoje vis daugėja senyvo amžiaus žmonių, kuriems reikalinga slauga ir priežiūra. Statistikos departamento duomenimis, 58 proc. senjorų nori būti slaugomi giminaičių savo namuose, 12 proc. pageidauja ten pat būti globojami profesionalių slaugytojų ir tik mažiau nei 5 proc. pageidautų senatvę praleisti globos namuose. Tikrovė dažnai būna žiauresnė – seneliai lieka vieniši, o savuose namuose šilumos ir globos mažiau nei valdiškuose.
Skleisti žinią
Nežinia, kas kaltas – ar visuomenėje dar vis sklandantis mitas apie prastą gyvenimą globos namuose ir skriaudžiamus senelius, ar legenda, kad senjorai turi užrašyti visą savo turtą globos įstaigai, ar įsitikinimas, kad čia pakliūti labai sunku, tačiau daug vienišų senelių, neretai skriaudžiamų išgerti mėgstančių vaikų, šąla suklypusiose trobelėse užuot oriai gyvenę patogioje įstaigoje.
Parodyti tikrąjį senelių gyvenimą pasistengta Seredžiaus senelių globos namuose surengtoje Atvirų durų dienoje, kurią organizavo Jurbarko r. savivaldybės vadovai. Senelių globos namų direktorius Zigmas Zakaras svetingai priėmė seniūnus, socialinius darbuotojus ir kitus svečius.
Pasak rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, socialinių paslaugų teikimas – viena iš prioritetinių, tačiau ir jautriausių bei daug lėšų reikalaujančių sričių. Į renginį pakviesti žmonės, esantys arčiausiai tų, kuriems šios paslaugos reikalingos. Socialiniams darbuotojams ir seniūnams, savo akimis pamačiusiems, kokias paslaugas siūlo Seredžiaus senelių globos namai ir kaip čia jaučiasi gyventojai, bus lengviau informaciją perduoti žmonėms, kurie galėtų tapti šios įstaigos gyventojais.
„Ne visi seneliai rajone gyvena šiltai ir oriai. Todėl turime juos surasti, pakalbėti, papasakoti apie kitas galimybes. Negalime taikytis su tuo, kad seni žmonės vargsta ir kenčia, kai puikiai įrengtose patalpose yra laisvų vietų“, – kalbėjo meras.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Zabalujeva prisimena laikus, kai 25 vietų dar nerekonstruotuose globos namuose tekdavo sutalpinti gerokai daugiau norinčiųjų čia gyventi, todėl dabartiniai – šviesūs, modernūs namai turėtų sulaukti dėmesio. Svarbu informuoti žmones apie galimybes ir paslaugas, kurios jų čia laukia.
Seniūnai bei socialiniai darbuotojai pažįsta žmonių, kuriems reikalinga ilgalaikė globa, tačiau sunku juos įtikinti palikti namus. Specialistai siūlė surengti šiems žmonėms ekskursiją į globos namus, kad savo akimis pamatytų situaciją.
Paslaugos ir pramogos
Kai 1993 m. buvusiame vaikų darželyje Seredžiuje pradėjo veikti senelių globos namai, apie tokias patalpas ir patogumus, kokie yra dabar, niekas negalėjo ir pagalvoti. Patalpos pamažu buvo remontuojamos, tobulinamos, tačiau didžioji renovacija vyko nuo 2011 metų, ir atsinaujinę globos namai duris atvėrė tik šiais metais.
Pasak dvidešimt antrus metus globos namų direktoriumi dirbančio Z. Zakaro, sunku įsivaizduoti, kiek pastangų ir laiko reikėjo, kiek slenksčių numinta ir kokios šūsnys dokumentų suruošta, kol tikslas buvo pasiektas – gyventojai dabar turi šviesius, patogius, gražius kambarius, kurie apstatyti naujais baldais. Kiekviename kambaryje yra televizorius, internetas, telefonas, įrengtos atskiros higienos patalpos bei iškvietimo mygtukai – seneliai bet kada gali pasikviesti pagalbą.
Po rekonstrukcijos bendras patalpų plotas padidėjo bene dvigubai – nuo 592 iki 1221 kv. m, o gyvenamųjų patalpų – nuo 260 iki 422 kv. m. Įrengta 10 vienviečių, 12 dviviečių ir 2 triviečiai kambariai. Šiuo metu globos namuose gali gyventi 40 senjorų ar negalią turinčių asmenų. Yra galimybė įrengti dar porą vietų.
Gyventojai naudojasi 28 vietų valgykla, virtuvėlėje gali pasiruošti valgyti ar išsivirti arbatos. Maldos kambaryje seneliai meldžiasi, atvyksta parapijos klebonas Virgilijus Dudonis. Užsiėmimų kambaryje žaidžia stalo žaidimus, kortuoja, žiūri televizorių, geria kavą ir bendrauja. Čia įrengta bibliotekėlė, senjorai mėgsta skaityti spaudos leidinius. Itin paklausus masažinis krėslas ir dviratis-treniruoklis.
Sutvarkyta teritorija, kaip ir vidaus patalpos, visą parą stebima vaizdo kameromis. Dėl statybų sunaikintas sodas jau atsodintas, auga daug įvairių vaismedžių, gėlių. Teritorijoje yra pavėsinė pasislėpti nuo kaitros ir pasmalsauti, kas ir kada užsuka į svečius. Šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku jauku pasėdėti šviesiame žiemos sode po stogu.
Globos namų gyventojais rūpinasi 21 darbuotojas. Pasak socialinės darbuotojos Linos Runienės, jos ir padėjėjų rūpestis, kad globotiniai būtų užimti. Seneliai užsiima darbeliais, piešia, lipdo, žaidžia šaškėmis ir domino, švenčia jubiliejus ir tradicines šventes, dalyvauja paskaitose ir popietėse, stipresnieji keliauja.
Šiuo metu Seredžiaus senelių globos namuose gyvena 33 globotiniai – 25 moterys ir 8 vyrai. Dar keletas turėtų atvykti netrukus. Amžiaus vidurkis apie 70 metų, yra keletas jaunų neįgaliųjų. Sunkią negalią turinčių iš lovos nesikeliančių globotinių yra septyni.
Daugiausia globotinių iš Seredžiaus – 11, aštuoni iš Jurbarko, yra atvykusių iš Veliuonos, Skirsnemunės, Klausučių, Raudonės, Eržvilko, Girdžių, Smalininkų ir Viešvilės.
Yra ir vienišų, ir turinčių vaikų bei artimųjų, kurie dažnai lanko. Globos namų darbuotojai galėtų papasakoti ne vieną istoriją, kaip iš pradžių nenorėję čia apsigyventi seneliai po kurio laiko nebenori niekur išvykti.
Gražių istorijų gali papasakoti ir patys globotiniai. Aktyvistė, gyventojų tarybos atstovė Staselė Andriukaitienė, čia gyvenanti penktus metus, patenkinta: kambarys švarus, lova paklota, dulkės nuvalytos, maistas geras ir jo pakanka, darbuotojai rūpestingi, bendrauja ir padeda. Staselė klausia, ką gero turi tie senukai, kurie be sveikatos, sunkiai vaikštantys gyvena šaltuose namuose. Ar jie gauna karšto maisto, ar turi su kuo pabendrauti?
Pavasarį čia įsikūrė serediškė Antanina Iliuvienė. Antanina – daug gero nuveikusi Seredžiaus labui. Jos rūpesčiu sutvarkytas šv. Jono šaltinis, rūpinosi ir šv. Jono koplytėle. 94 metų senolė viena, tik anūko lankoma, gyveno Z. Zakaro kaimynystėje. Lūžus rankai pasidarė sunku vienai, tad atvyko į globos namus. Ranka sugijo, tačiau gyvenimas čia pasirodė patogesnis negu savuose namuose, į kuriuos keletui dienų nuveža dažnai atvykstantis anūkas.
„Prižiūrėkit mano šaltinėlį“, – Seredžiaus seniūno Jono Pikoraičio prašė A. Iliuvienė.
Paprasta tvarka
Gyventojų laukia ir tokias pat paslaugas teikiantys Eržvilko globos namai. Nors VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“, kuriai priklauso Eržvilko globos namai, direktorė Audronė Balčiūnienė Seredžiaus senelių globos namus vadino konkurentais ir žadėjo, nors ir garbingai, bet pakovoti dėl naujų globotinių, Z. Zakaro ir S. Mockevičiaus manymu, žmogus turi pats pasirinkti paslaugas, kurių jam reikia, ir įstaigą, kurioje norėtų apsigyventi.
Pasak Jurbarko r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistės Kristinos Povilaitienės, tvarka, pagal kurią pensinio amžiaus ar neįgalus žmogus gali apsigyventi globos įstaigoje, paprasta ir aiški. Asmuo turi kreiptis į seniūniją, kurioje gyvena ir užpildyti paraišką socialinėms paslaugoms gauti. Jam taip pat reikės asmens tapatybės kortelės, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, neįgaliojo pažymėjimo. Reikia pasirūpinti ir medicininėmis pažymomis.
Seniūnijos darbuotojai atlieka asmens šeimos socialinių paslaugų poreikio ir senyvo ar suaugusio asmens globos poreikio vertinimą. Tai, kad besikreipiantis asmuo turi vaikų, neturi įtakos poreikio nustatymui. Vienintelis reikalavimas – asmuo pats turi norėti ilgalaikės socialinės priežiūros paslaugų.
Visi dokumentai iš seniūnijos patenka į Socialinės paramos skyrių, o prašymai svarstomi socialinių paslaugų skyrimo komisijoje, kurios posėdžiai vyksta du kartus per mėnesį.
Pasak K. Povilaitienės, netenkintų prašymų būna nedaug. Kartais žmogui pasiūlomos alternatyvios paslaugos namuose, tačiau vienišiems asmenims apgyvendinimas globos įstaigoje gali būti vienintelis būdas gyventi saugiai ir aprūpintai.
Apsigyvenęs globos įstaigoje asmuo moka 80 proc. savo gaunamų pajamų – senatvės ar neįgalumo pensijos. 20 proc. lieka globotiniui, kuriuos vieni taupo, kiti perka mėgstamų skanumynų. Nuo 2015 m. sausio 1 d., jei asmuo gauna tikslinę slaugos ir priežiūros pašalpą, ji visa pervedama globos įstaigai. Jei senolis turi turto, jis turi kas mėnesį mokėti 1 proc. nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Šis normatyvas kiekvienu atveju skirtingas, nelygu, kur ir kokio turto turima. 1 proc. turto mokestį teks mokėti ir pardavus turtą 12 mėn. iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų suteikimo dienos.
Naujosios pataisos nepalankios senoliams, tačiau išeičių yra. Kad seneliui nereikėtų mokėti turto mokesčio iš jam liekančių 20 proc. pensijos, tai gali daryti artimieji. Neturintys turto globotiniai su nepatogumais nesusiduria. Likusius pinigus, reikalingus išlaikyti globotinį įstaigoje, jei neužtenka jo pajamų, dotuoja savivaldybė. Dabar vieno asmens išlaikymas globos namuose kainuoja 449 Eur, asmens su spec. poreikiais – 521 Eur. Globos namų gyventojai aprūpinami viskuo – nuo maisto iki medikamentų.
Įstaiga teikia ir trumpalaikės globos iki 6 mėn. paslaugą.
Ekspertų nuomone, pagrindinis veiksnys, užtikrinantis aukštą paslaugų kokybę yra ne įstaigos finansavimas, o darbuotojų kompetencija ir požiūris į darbą. Globos namų direktorius Z. Zakaras savo darbu jau įrodė, kad jam rūpi gyvenantieji jo vadovaujamuose senelių namuose. Seredžiaus senelių globos namuose visada atsiveria durys vienišai senatvei.
Jūratė Stanaitienė
