Penktadienio vakarą Viešvilėje atidarytas žuvitakio slėnis. Šventė prasidėjo Antano Sodeikos meno mokyklos orkestro ir šokėjų pasirodymu, po kurio iškilmingai buvo perkirpta atidarymo juostelė. Tačiau poilsio erdvės atidarymas – tik pradžia. Slėniu besidžiaugianti miestelio bendruomenė neslepia svajojanti dar apie ne vieną projektą.
„Pagaliau turime erdvę, kur galima leisti laiką, pasivaikščioti ar tiesiog sportuoti. Sutvarkytas žuvitakio slėnis – itin reikalingas projektas, kuris miestelį pavertė patraukliu ne tik vietiniams, bet ir turistams. Čia užsukusių žmonių laukia ne tik tvarkinga erdvė, bet ir vaikų žaidimų aikštelės, maudynėms tinkama vieta, suoliukai, sūpynės, kliūčių ruožas, treniruokliai“, – džiaugėsi Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas.
Pasak seniūno, žuvitakio slėnį pamėgo įvairaus amžiaus viešviliečiai. Sutvarkytos erdvės neniokoja net dažnai karčių žodžių dėl savo elgesio sulaukiantis jaunimas. Vienintelė vietinių nuodėmė kol kas tėra šiukšlės.
Svajonėse – geležinkelis
V. Kucinas tikina, kad su žuvitakio slėnio atsiradimu miestelio bendruomenės svajonės nesibaigia. Viešviliečiai laukia nesulaukia galbūt jau kitais metais planuojamo šaligatvio per miestelį. Tai – gyvybiškai svarbus projektas, nes dabar žmonėms tenka eiti kelkraščiais, o palijus net ir judria gatve.
Netrūksta ir kitų planų miesteliui gražinti. Viešviliečiai norėtų, kad kada nors čia sugrįžtų laivai. Tam reikėtų išvalyti ir išgilinti maždaug pustrečio kilometro Viešvilės upelio vagą, kad ja galėtų plaukti laiveliai ir valtys.
„Norėtume, kad būtų atkurtas senasis uostas. Turime nemažai draugų vokiečių, kurie į Viešvilę ir Jurbarką norėtų atvykti laivais. Manome, kad uostas labai pagyvintų miestelio gyvenimą ir paverstų jį dar patrauklesne turistine vieta“, – neabejoja V. Kucinas.
Dar viena svajone seniūnas įvardija siauruką nuo Smalininkų iki Viešvilės. Atkurtas unikalaus geležinkelio ruožas taip pat pritrauktų nemažai turistų. Buvusio siauruko liekanas ir dabar galima pamatyti žuvitakio slėnyje, kur stūkso dvi raudonų plytų atramos, kadaise laikiusios geležinkelio tiltą per upelį.
Žuvys grįžta
Penktadienį oficialiai atidaryto slėnio širdis – žuvitakis, kuris, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus Algio Butlerio teigimu, upeliui ir rezervatui vėl suteikė gyvybę. Didžioji 22 km ilgio upės dalis, apie 16 km, yra rezervato ir jo buferinės apsaugos zonos teritorijoje.
Seniau Viešvilės upelis buvo lašišinių žuvų gyvenamoji vieta su gausia šlakių populiacija, kuri dėl prieškaryje ant upės pastatytų tvenkinių su žuvims nepraeinamomis užtvankomis praktiškai visiškai sunyko, kadangi žuvys negalėjo pasiekti aukščiau tvenkinių esančių nerštaviečių.
Žuvitakio projektas buvo suderintas ir su slėnyje sukurta poilsio ir laisvalaikio erdve. Kadangi neršto ir poilsio sezonai nesutampa, žuvitakio slėnyje įrengta ir maudymvietė. Tikimasi, kad atkūrus šlakių migracijos kelią į nerštavietes per 10 metų vėl susiformuos lašišinių žuvų populiacija.
„Klaipėdos universiteto mokslininkai nuolat atlieka žuvų stebėseną. Šiandien galime pasakyti, kad žuvų populiacija tikrai įvairėja ir didėja. Šlakiai ir upėtakiai praplaukia žuvitakiu. Be to, į vandens telkinius nuolat paleidžiama ir įvairaus mailiaus. Įveisti žuvų jaunikliai turi įprotį grįžti neršti į vietas, kur užaugo“, – sakė A. Butleris.
Lukas PILECKAS
Daugiau nuotraukų
„Šviesos” inf.
Garso operatorių, tai į šiukšlyną, nes garsas tai buvo… bet nieko keisto, kai garsistas sėdi po tiltu ir nieko negirdi… ir dar su treningais per šventę…