Nors pagal grybų pasiūlą prie kelių matyti, kad šiemet dygsta tik voveraitės, grybautojų miške netrūksta, o kai kurie įsigudrina pintines prisipildyti ten, kur grybauti draudžiama. Tokia vieta – Viešvilės rezervatas, kuriame lankytis žmonėms, ne tik grybautojams, draudžiama.
Tačiau ir šį, dar ne itin grybingą, rudenį Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato inspektoriai Saulius Bartminas ir Laimonas Šimkus jau fiksuoja pažeidėjus. Praėjusią savaitę išaiškintas Jurbarko rajono gyventojas, kurį grybaujant rezervate užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Aiškinantis, kas jis toks, nustatyta, kad tas pats asmuo užfiksuotas rezervate ir per Žolinę, ir vėliau dar kartą.
Pasak vyr. inspektoriaus S. Bartmino, matyt, suveikia psichologija: nepagavo vieną kartą, nepagaus ir toliau. Deja, vieną kartą pagauna, juo labiau kad rezervatą nuo neprašytų svečių – žmonių saugo ne tik inspektoriai, bet ir vaizdo stebėjimo kameros. „Tai trečias inspektorius, dirbantis 24 valandas per parą ir be išeiginių. Mūsų kolegos, – šypsosi inspektoriai ir pasakoja, kad informaciją apie kamerų užfiksuotus pažeidėjus iškart gauna į savo mobiliuosius teefonus. – Tada vykstam į mišką ir dažniausiai sutinkam pažeidėją – kartais jis jau būna išėjęs iš rezervato, kartais beišeinąs, bet visada labai nustemba, kad mes turime jam pretenzijų.“
O pretenzijų inspektoriai turi todėl, kad rezervate žmonėms lankytis draudžiama. Informacijos apie tai netrūksta ir miške pačiame rezervate. Įspėjamieji ženklai pastatyti apsaugos zonoje, o medžių, augančių ant rezervato ribos, kamienai pažymėti specialiais ženklais – nepastebėti ar nesuprasti jų neįmanoma.
Rezervatas – griežčiausią apsaugos statusą turinti teritorija, kurios paskirtis – išsaugoti natūralią gamtą, sudaryti sąlygas gamtai gyventi jos pačios ritmu, todėl čia uždrausta bet kokia žmogaus ūkinė veikla.
Negalima eiti į rezervatą grybauti ar uogauti, tačiau pažeidimų būna dažnokai, labiausiai grybavimo sezonu. „Su uogautojais problemų mažiau, nes uogaudamas nemigruosi – jie atsitupia ir renka uogas, juos paprasta pagauti, todėl jie nerizikuoja. O grybautojai įšoka dešimčiai minučių, pusvalandžiui ar valandai ir tikisi būti nepastebėti. Deja…“, – sako S. Bartminas.
Apie 10 pavardžių įrašyta rezervato inspektorių juodajame sąraše. „Tai nuolatiniai pažeidėjai. Bet valstybė iš jų nesugeba išieškoti baudų. Jie nieko neturi, nes dažniausiai tokie žmonės priklauso žemesniam socialiniam sluoksniui, vadinamiems asocialams“, – sako vyresnysis inspektorius L. Šimkus. Kai kurie pažeidinėja taisykles, nes pasijunta nebaudžiami – net viešieji darbai, pagal dabartinius galiojančius teisės aktus, pažeidėjui gali būti skiriami tik jam pačiam sutikus. Tuo ir naudojasi įstatymus pažeidinėti linkę asmenys.
Baudos irgi nėra bauginančios – pirmą kartą pažeidusiajam rezervato taisykles skiriama 15 Eur bauda. Pernai bauda dar buvo 43 Eur, o šiemet įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui labai sumažinta. „Rašėme Seimui, kad vėl grąžintų tuos 43 eurus – tai buvo gan veiksminga administracinė bauda, kuri žmogų drausmino. Aplinkos apsaugos komitete mūsų projektui pritarta, bet Kaimo reikalų komitetas jį atmetė, tad nežinia, kaip čia bus“, – sakė S. Bartminas.
Tokie neprašyti svečiai kaip grybautojai rezervatui pridaro daug žalos. Pirmiausia, pasak inspektorių, tai natūralios faunos trikdymas ir jos mitybinių išteklių mažinimas. „Rezervatas – gamtinė teritorija, čia turėtų būti visiška ramybė. Žmonės ir trikdo, ir išnaudoja gyvūnijos mitybos išteklius, juk grybais maitinasi ne tik bestuburiai, bet ir žvėrys. Galų gale – koks rezervatas be grybų?“ – sako inspektorius Saulius, o kolega Laimonas jam antrina: „Rezervate grybų auga daugiau, nei kitame miške, nes vis dėlto intensyvaus grybavimo čia nėra. Jie suspėja subręsti, pasenti, pasisėja sporos.“
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas užima 3219 ha plotą. Šiek tiek didesnė dalis yra Tauragės r. savivaldybėje, bet miškingesnė ir grybingesnė – Jurbarko rajone, tad ir pažeidėjų daugiau jurbarkiškių.
Tačiau daugiausia pažeidimų, pasak inspektorių, padaro kauniečiai, specialiai atvažiuojantys pagrybauti į rezervatą, ir jie tikrai nėra žemesniojo socialinio sluoksnio žmonės.
Pagauti inspektorių pažeidėjai neretai sako, kad čia grybavo ir pernai, ir prieš daugelį metų – toks jų pasiteisinimas. Tai viena kategorija. Kiti pačiupti sako, kad pasiklydo, bet inspektoriams rodant, kur išeiti, jie dar dairosi grybų. Beje, pažeidėjų krepšiuose surinktų grybų inspektoriai nekonfiskuoja – to daryti neleidžia įstatymas. „Ir labai gaila, nes 15 eurų bauda – labai maža, kai didmiesčiuose panašiai kainuoja sauja baravykų“, – sako rezervato inspektoriai. Bet 15 eurų – tik už pirmą kartą, o pakartotinai nusižengus – bauda nuo 230 iki 430 Eur. Daugelis pažeidėjų patys sumoka baudas, iš kitų išieško antstoliai, ir tai kartais užtrunka ilgai. Surinkti už baudas pinigai patenka į Aplinkos rėmimo programą, jais finansuojami aplinkosauginiai projektai, įranga ir kt.
Žinovai teigia, kad grybų sezonas dar tik bus, o rezervato inspektorių laukia pats darbymetis – saugoti natūralią gamtą nuo žmonių. Nes, kaip sakė Viešvilės gamtinio rezervato darbuotojai, didžiausią žalą saugomų teritorijų gamtai ir daro žmogus – aria, kur negalima arti, barsto trąšas, kur nederėtų, netgi kėsinasi į grybus, kurie rezervate auga miško gyvūnams.
Danutė Karopčikienė
