Kovo 29 d. Jurbarko r. tarybos posėdyje valdančiosios daugumos balsais savivaldybė perėmė Viešvilės Skalvijos vaikų globos namus. Klausimas sukėlė nemažai ginčų – tarybos nariams trūko informacijos, jie pasigedo tvirtesnių nei žodinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos garantijų. Ne mažiau karštos diskusijos rajono vadovų laukė ir povelykinį antradienį susitikus su perimamos įstaigos darbuotojais.
Nesklandžiai
Nors tuoj po tarybos posėdžio išplatintame savivaldybės pranešime džiaugiamasi, kad politikai pritarė „ilgus metus atidėliotam ir nespręstam klausimui – dėl Skalvijos vaikų globos namų savininko teisių ir pareigų perėmimo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“, sprendimas nebuvo toks sklandus, o ir ateityje tikrai sukels ne vieną diskusiją.
Komitetų ir tarybos posėdžiuose klausimą pristačiusi Jurbarko r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė turėjo pasistengti, kad įtikintų politikus pritarti sprendimo projektui, tačiau to padaryti iki galo nepavyko. Dviejuose komitetuose sprendimui pritarta, o Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariams argumentų pritrūko.
Tarybos posėdyje pranešėja ir ją palaikantis meras Skirmantas Mockevičius buvo apipilti klausimais ir abejonėmis. Balsuojant net koalicijos tvirtybė pabiro. Už sprendimo projektą balsavus 14-ai iš dvidešimt penkių tarybos narių, jis buvo priimtas. Tačiau net ir tada abejonės ir klausimai niekur nedingo.
Metų iššūkis
Pasak mero S. Mockevičiaus, Skalvijos vaikų globos namų perėmimas – viena svarbiausių savivaldybės administracijos laukiančių užduočių šiais metais. „Apie tai kalbėjome visuose susitikimuose su gyventojais, kai pristatėme savo veiklos ataskaitą“, – pabrėžė meras. Tačiau akivaizdu, kad užsiminti apie tokią svarbią užduotį tarp bendrų reikalų ir pagyrų nuveiktais darbais pasirodė per maža – ir tarybos nariai, ir pertvarkomos įstaigos darbuotojai vienu balsu tikina: aiškumo ir garantijų per mažai.
Svarstant tokį svarbų klausimą tarybos posėdyje pasigesta Skalvijos vaikų globos namų direktoriaus Nerijaus Jarilino. Meras patikino, kad posėdžio išvakarėse su įstaigos direktoriumi kalbėjo. „Jie gavo tokį pat raštą iš ministerijos, kaip ir mes, be to, apie įstaigos perėmimą mes visur viešai kalbėjome, ir Viešvilėje, tad jie turėjo žinoti. Jam (direktoriui) spręsti, ar dalyvauti čia, ar ne. Iš pokalbio supratau, kad darbuotojai nelabai žino apie pertvarką. Mes manėme, jei miestelyje kalba ir kam nors kažkas neaišku, tai skambins, klaus, bet skambučių nesulaukėme“, – painiai situaciją aiškino meras.
Tarybos nariai bandė išsiaiškinti ir finansinius vaikų globos namų išlaikymo reikalus. Nors L. Gardauskienė vardijo įvairius skaičius – nuo vieno vaiko išlaikymo, siekiančio beveik 1,5 tūkst. Eur, iki 580 tūkst. Eur kainuojančio metinio vaikų globos namų išlaikymo, garantija, kad savivaldybė gaus finansinę paramą įstaigai išlaikyti, pasirodo, yra tik žodinis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojų patikinimas. „Mes buvome viceministrės patikinti, ir tai yra jos pačios siūlymas, kad savivaldybę per Finansų ministeriją pasieks parama pereinamuoju penkerių metų laikotarpiu“, – tarybos nariams teigė vicemeras Saulius Lapėnas.
Vicemeras tikino, kad ministerijoje aptarti ir kiti svarbūs klausimai – koks likimas laukia įstaigos darbuotojų, ar perėmus vaikų globos namus savivaldybei, jie ir toliau bus laikomi pertvarkoma įstaiga ir galės pretenduoti į tokioms įstaigoms skiriamą paramą. SADM savivaldybei atsiųstame rašte teigiama, kad ministerija užtikrins darbuotojams išeitines išmokas, jei jie reorganizuojant įstaigą norės palikti darbo vietą, taip pat tikinama, kad toliau bus finansuojami įstaigoje Europos regioninės plėtros fondo lėšomis ar su valstybės parama įgyvendinami projektai.
Deja, rašte neužsimenama apie penkerių metų pereinamąjį laikotarpį ir tuo laiku numatomą finansavimą. Tai labiausiai ir kliuvo tarybos nariams. Petras Vainauskas, Stasys Makūnas, Vidmantas Juzėnas, Daivaras Rybakovas garsiai abejojo, ar verta pasitikėti žodiniais viceministrės pažadais. „Kur ta viceministrė bus po metų? Ar mažai mes girdėjome pažadų, kurie nebuvo ištesėti? Ką darysime su milijoniniais įsipareigojimais, jei nebus paramos?“ – netilo abejonės.
Pasirinkimas – nedidelis
Mero S. Mockevičiaus raginimui pasitikėti vieni kitais, žinant politikų saldžialiežuvavimo gebėjimus, galima ir nepritarti, tačiau reikia pažinti, kad savivaldybės vadovai renkasi geresnį kelią.
Nuo liepos 1 d. savivaldybės Lietuvos Respublikos įstatymų yra įpareigotos užtikrinti bendruomeninių vaikų globos namų funkcijos vykdymą. Savivaldybė gali tokius namus steigti ir palikti Skalvijos vaikų globos namus likimo valiai, kas reikštų šių namų likvidavimą, nes dabartinė šios įstaigos savininkė – SADM vaikų globos funkcijų nebevykdys.
Sutikti perimti sukurtą struktūrą su visais darbuotojais ir globotiniais – daug geresnė išeitis. Taip būtų įvykdyti įstatymų reikalavimai, išlaikytos darbo vietos ir užtikrinama globa jos reikalingiems vaikams. Be to, rajoną pasiektų jau suplanuotų vaikų globos namuose projektų parama.
SADM savo rašte siūlo Jurbarko r. savivaldybei perimti Skalvijos vaikų globos namų savininko teises ir pareigas, tačiau įstaigos pastatai toliau lieka ministerijos žinioje ir bus perduoti VĮ Turto bankui dėl įtraukimo į viešajame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamo turto sąrašą.
Šiuo metu visi Skalvijos vaikų globos namų auklėtiniai gyvena penkiuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose Viešvilėje ir Smalininkuose. Senuosiuose vaikų globos namų pastatuose liko tik administracija. Šių pastatų likimas – dar vienas skaudulys ne tik viešviliečiams, bet ir visam rajonui. Meras S. Mockevičius ne kartą informavo, kad vyksta derybos su Krašto apsaugos ministerija, kuri galėtų perimti šiuos pastatus ir įkurdinti Viešvilėje batalioną.
Tokie mero žodžiai palydimi pesimistiškų nuotaikų – ir krašto apsaugos ministrą bei kitus kariškius apžiūrint pastatus Viešvilėje lydėję žmonės, ir aukštuose politikos sluoksniuose pažinčių turintys politikai įsitikinę, kad kariškių Viešvilėje nebus. Neužtenka kreiptis į ministrą mero ir bendruomenės pirmininko pasirašytu raštu ar paprašyti užtarti Jurbarke išrinkto Seimo nario. Norint, kad toks batalionas įsikurtų Viešvilėje, reikia dėti daug daugiau pastangų, „budėti“ prie ministerijos durų ir nuolat priminti apie save.
Aktyvaus veikimo savivaldybės vadovams galbūt ir trūksta, arba apie tai, kas daroma – tylima. Tai grėblio kotas, ant kurio savivaldybės vadovai nuolat lipa: skelbti, kad viską daro viešai, pabrėžti bendravimo svarbą ir viską daryti vos ne slaptai, pateikiant jau priimtus sprendimus ir manant, kad jiems privalu pritarti. O po to dar labai nustembant, kad kažkas kažko nežino.
Atsakymų negavo
Dėl tokio nebendravimo ir netgi savotiškos arogancijos ir kilo didžiausios diskusijos su Skalvijos vaikų globos namų darbuotojais. Įstaigos direktorius N. Jarilinas ir jo pavaduotoja Jūratė Bastienė į susirinkimą atvykusiems merui S. Mockevičiui ir vicemerui S. Lapėnui priekaištavo, kad įstaiga yra ignoruojama, su jos vadovais nesitariama, jie nekviečiami nei į komitetų, nei į tarybos posėdžius. „Iš mero skambučio sulaukiau paskutinę dieną. Manęs atvykti nekvietė nei į komitetų posėdžius, nei pasisakyti per tarybos posėdį. Kad paruoščiau informaciją tarybos nariams, man reikia laiko, tačiau apie vykdomą pertvarką iš savivaldybės negavome jokių žinių, tik raštą iš ministerijos“, – tikino N. Jarilinas.
J. Bastienė taip pat stebėjosi, kad pertvarkomos įstaigos administracija palikta nuošalėje. „Sprendimo projektą pristatė L. Gardauskienė. Ji mums nė karto nepaskambino, nieko nepaklausė. Vaikų teisių skyriaus mes esame ignoruojami jau seniai. Kodėl jūs mus ignoruojate? Mes norime aiškumo“, – sakė ji.
Gausiai susirinkę darbuotojai klausė politikų, kas jų laukia, ar išliks nepakitęs darbuotojų ir vaikų skaičius, ar nemažės atlyginimai, ar bus vykdomi projektai, ar tęsiami ministerijos patvirtinti įstaigos pertvarkymo planai, kur dirbs administracija ir kas bus su pastatais.
Deja, į daugumą klausimų savivaldybės vadovai atsakyti negalėjo – jie tikino, kad tarybos sprendimas yra tik pirmas žingsnis įstaigos perėmimo link, o nutarimą rengs Vyriausybė ir ji surašys visas sąlygas. „Mes galime tik išklausyti jūsų ir perduoti jūsų lūkesčius ministerijai“, – ne kartą kartojo meras. Pasak jo, savivaldybė nieko žadėti ar spręsti negali – už viską kol kas atsakinga ministerija ir įstaigos vadovas.
Į N. Jarilino klausimus, ar kaip būsimas darbdavys savivaldybė pritaria įstaigos planams teikti naujas paslaugas, meras tepasakė, kad spręsti turįs jis pats, kol yra įstaigos vadovas. Darbuotojai taip pat sulaukė tik pamąstymų, kad, ko gero, vaikų nemažės, todėl ir darbuotojų nereikia atleisti. „Mes galime sakyti tik tai, ką žinome. Meluoti aš nenoriu. O žinome šiuo metu tik tiek“, – kartojo meras.
Kaltino ir pyko
Vaikų globos namų vadovai savivaldybės atstovus tikino, kad pagal parengtą veiksmų planą iki 2030 m., kurį patvirtino ministerija, įstaiga yra pasirengusi teikti papildomas paslaugas – dienos centro, krizių centro, senelių ir neįgaliųjų globos, tačiau reikėtų žinoti, ar savivaldybė pasirengusi tokias paslaugas finansuoti. Šito pažadėti savivaldybės vadovai nenorėjo. Atvirkščiai, tikino, kad visi poreikiai rajone tenkinami ir pinigai tokioms paslaugoms teikti iki 2020 m. jau paskirstyti.
Meras ir vicemeras atmetė mintį perimti savo žinion ir pastatus bei juose teikti naujas paslaugas. „Manau, net negautume tų pastatų, o ir tokį pageidavimą girdžiu pirmą kartą“, – tikino S. Mockevičius.
Kad išgirstum, ko žmonės pageidauja, reikia su jais kalbėti, tačiau kad rajono taryba nepriėmė sprendimo, politikai į įstaigą atvažiuoti nerado laiko.
N. Jarilinas teiravosi mero, kur galėtų išsikelti administracija. „Ką mums siūlote, mere?“ – klausė direktorius. Meras atsakė klausimu: „Sakykit, ko norit, tada mes svarstysim. Ši įstaiga mums nepriklauso. Tai jūsų, direktoriau, sprendimas.“
Klausimai lėkė iš vienos pusės kitai, kol kantrybės netekęs meras ėmėsi kaltinimų ir grasinimų. „Atvažiuodamas čia tokio pasipriešinimo nesitikėjau. Blokuoti galima viską, tačiau kas bus toliau? Tada jūs ir prisiimsit atsakomybę už pasekmes. Mes galime steigti ir naują įstaigą. Man susidarė įspūdis, kad žmonės sukurstyti. Norima blokuoti visus sprendimus“, – pyko meras.
Žmonėms prakalbus, kad mėlynės ir girtumas praeina, o kvailumas ir apsileidimas – ne, bei pasiūlius pagalvoti, ar vėliau dėl savo sprendimų nebus gėda atvažiuoti į Viešvilę, nervai neatlaikė vicemerui S. Lapėnui. Jis ėmė beveik šaukti ir tujinti neteisingai, jo požiūriu, kalbančiuosius.
„Man gaila, kad jūs, mere, einate konfrontacijos keliu. Niekas čia nieko nekursto, ir pasipriešinimo nėra. Mes norime žinoti, kas bus, norime, kad su mumis kalbėtų“, – sakė įpykusiems savivaldybės vadovams N. Jarilinas.
Karštas pokalbis baigėsi menkais rezultatais: L. Gardauskienė dar spėjo atsakyti į darbuotojų priekaištus dėl skyriaus negeranoriškumo įstaigos atžvilgiu ir pažerti priekaištų jų pačių veiklai, meras S. Mockevičius pripažino, kad komunikacijos pritrūko, įstaigos darbuotojai suprato, kad jokių garantijų neturi, tačiau taip, kaip buvo, jau tikrai nebus, o Viešvilėje gali likti dar keli pastatai vaiduokliai.
Daugiausia problemų ir pasipiktinimo žmonėms kelia vis dar neišmoktos politikų pamokos – kalbėti ir aiškinti reikia iki priimant sprendimus, tartis su tais žmonėmis, kuriuos sprendimai liečia, be arogancijos ir pasipūtimo. Elementaru? Bet kai nosys užriestos į viršų, nelabai suvokiama, kas vyksta ant žemės.
Jūratė Stanaitienė
