Vietoj kreipimosi į gydytoją – skambutis darbdaviui. Tokią tvarką, susirgus darbuotojui, kuriam reikalingos dvi nedarbo dienos, siūlo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vis dėlto kol kas ir darbdaviai, ir profesinės sąjungos šiuo klausimu stoja į vieną pusę ir pasiūlymą sutinka gana skeptiškai.
Neseniai sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė interviu „Žinių radijui“ teigė, kad svarstoma idėja, jog pirmąsias dvi nedarbingumo dienas žmogui nereikėtų eiti pas gydytoją dėl nedarbingumo pažymos. Apie negalavimus užtektų informuoti darbdavį.
„Ši tvarka pakeistų reikalavimą dėl pirmų slogos dienų bėgti pas gydytoją“, – tuomet teigė M. Jakubauskienė.
Ministrė argumentavo, kad dabartinė tvarka, kai jau pirmąją ligos dieną pacientas privalo atvykti pas gydytoją, medikams užkrauna didelę administracinę naštą. Panaikinus šį reikalavimą ir tiesiogiai informuojant patį darbdavį esą būtų galima šią naštą sumažinti.
Marija Jakubauskienė | D. Umbraso / LRT nuotr.
Interviu ministrė teigė, kad pasiūlymas jau derinamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), darbdavių atstovais.
Anot M. Jakubauskienės, svarstoma, ar nereikėtų šios tvarkos dėl pirmųjų dviejų nedarbingumo dienų riboti iki tam tikro kartų skaičiaus per metus.
Ministerija LRT.lt nurodo, kad po diskusijų su darbdaviais ryškėja trys galimi variantai, kaip tvarką būtų galima pritaikyti praktikoje. Du iš jų numato, kiek tokių dienų per metus galėtų būti, trečiasis – kad darbdaviai patys galėtų nutarti, iš kurių darbuotojų nedarbingumo pažymėjimų reikalauti, o iš kurių – ne.
A. Romanovskis: tai įneš daug chaoso
LRT.lt kalbinti darbdavių atstovai teigė, kad idėja kol kas tėra svarstoma ir kyla daug klausimų, kaip ji būtų pritaikyta praktikoje. Darbdaviai neslepia matantys rizikų, kad naująja tvarka ne tik galėtų būti piktnaudžiaujama, bet ji užkrautų ir didelę naštą bei sudarytų galimybių kilti ginčams tarp darbdavių ir darbuotojų.
Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkas Andrius Romanovskis LRT.lt teigia pasiūlymą vertinantis labai kritiškai. Anot jo, pasinaudojant darbdaviais siekiama išspręsti sveikatos sistemos problemas.
Jis priduria, kad jau dabar dalis darbdavių taiko tvarką, kai darbuotojams suteikia galimybę pirmąsias dvi ligos dienas dirbti nuotoliu, skirti jas sveikimui ar kt.
https://e.infogram.com/f2287b5b-9f03-43bf-9c8c-2c25e03f57d2?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fverslas%2F4%2F2537477%2Fvietoj-gydytojo-skambutis-i-darba-profsajungos-ir-darbdaviai-idejos-neliaupsina&src=embed#async_embed
„Viskas yra susiję tarpusavio pasitikėjimu grįstais santykiais. Jeigu į juos bandai įnešti kažkokį reguliavimą, jie suyra. Darbdavys gali sakyti: man reikia įsitikinti, kad darbuotojas serga, aš negaliu priimti sprendimo, kad jis serga, nes nežinau, ne visais atvejais esu tikras. O darbuotojas gali ateiti ir sakyti – tu privalai mane išleisti“, – sako A. Romanovskis.
Jo vertinimu, dabar taikomą tvarką iš tiesų būtų galima supaprastinti, pavyzdžiui, pasiūlant, kad darbuotojai neprivalėtų atvykti į gydymo įstaigą, o nedarbingumas būtų suteikiamas nuotoliu, kaip tai buvo įprasta pandemijos laikotarpiu.
„Jeigu darbdavys nepasitiki darbuotoju, vis dėlto kažkas turi pasakyti, ar jis yra sergantis ar ne. Man tai labai keistas pasiūlymas. Kalbėjausi su darbdaviais – jų reakcija labai neigiama, nes tai įneš daug chaoso“, – sako A. Romanovskis.
Andrius Romanovskis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Jeigu mes pasakome, kad žmogus, pranešęs, kad serga, du kartus per metus gali po dvi dienas sirgti, tai natūralu – tikrai piktnaudžiavimo galimybė išauga. Tai yra žmogiška“, – priduria Verslo konfederacijos vadovas.
Anot jo, tvarka darbdaviams neatrodo tinkama ir dėl to, kad jiems būtų užkrauta našta pasirūpinti tokios tvarkos administravimu – fiksuoti ligos dienas, tikrinti, jeigu būtų ribojamas dienų skaičius, ar darbuotojas dar neišnaudojo visų jam suteikiamų dienų ir t. t.
Taip pat, atkreipia dėmesį pašnekovas, keblumų kiltų ir organizuojant darbą. Su tuo susidurtų ne tik patys darbdaviai, bet ir kiti darbuotojai, kuriems tektų pavaduoti apie ligą staiga pranešusį kolegą.
„Jeigu kalbame apie darbą gamyboje, budėjimus, viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, medicinos sritį, kur yra budėjimai, grafikai, kur žmonės sudėlioti, ir tu staiga be jokios priežasties praneši, kad neateisi – tai gali diskriminuoti kitus darbuotojus. Tai yra ne tik santykis su darbdaviu, tai ir santykis su kitais darbuotojais, nes kažkas turi tave pakeisti. Tai daugialypis procesas. Jūs nenorite eiti į darbą – jūs neisite. O kaip jaustis kitam, sąžiningam darbuotojui, kuris tuo gal nesinaudoja, bet turi pakeisti?“ – sako pašnekovas.
Santaros klinikų Skubios pagalbos skyrius | D. Umbraso / LRT nuotr.
Be to, A. Romanovskis kelia klausimą, kaip būtų sprendžiama situacija, jeigu darbdavys, suabejojęs darbuotojo liga, nesutiktų suteikti nedarbingumo dienų. „Jeigu neišleidi, žmogus skundžiasi, kad jo neišleidi. Tada jis vis tiek eina į gydymo įstaiga. Mes įlendame į santykius, kurių nereikia reguliuoti ir kur dabar yra veikianti sistema“, – neabejoja A. Romanovskis.
A. Maldutytė: darbdaviams atsiranda papildoma našta
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė LRT.lt teigia, kad pasiūlymas kol kas kelia klausimų, nors jau dabar aišku, kad visiškai liberalus variantas, kad darbuotojas galėtų pasinaudoti dviem ligos dienomis kada panorėjęs ir kiek panorėjęs kartų, nėra svarstomas.
Vis dėlto net ir diskutuojant apie atsargesnius variantus kyla nemažai klausimų ir galimų keblumų. Vienas jų – darbdaviai, leisdami darbuotojui dėl ligos neatvykti į darbą, apie vieną arba dvi ligos dienos turėtų informuoti „Sodrą“.
Aurelija Maldutytė | LDK nuotr.
„Mintis lyg ir nebloga, nes bet kokiu atveju dabar pirmąsias dvi dienas apmoka darbdavys. Atrodytų, viskas logiška, einama gera linkme, mažinama eilių. Bet, iš kitos pusės, darbdaviams atsiranda papildoma administracinė našta“, – atkreipia dėmesį A. Maldutytė.
Ji priduria, kad diskutuojant su ministerija žiūrima ir į kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, svarstoma per metus suteikti penkias dienas, kurias dengtų darbdavys, o likusias turėtų padengti „Sodra“.
„Galėtume pagalvoti ir apie tokį variantą. Bet tai dar atviros diskusijos. Ieškome skaičių ir diskutuojame. Galbūt perteklinis dalykas yra tai, kad darbuotojas pas gydytoją turi važiuoti. Gal nuotoliu būtų daug paprasčiau? (…) Galbūt yra ir kitokių kelių. Žiūrėsime, kaip viskas toliau dėliosis“, – svarsto A. Maldutytė.
Biuras | D. Umbraso / LRT nuotr.
Ji priduria, kad siūloma tvarka kelia nuogąstavimų ir dėl galimo darbuotojų bei darbdavių piktnaudžiavimo šia tvarka.
„Dabar, jeigu žmogus serga, jis turi kreiptis į gydytoją. Gydytojas turbūt labiausiai pažįsta, ar bent jau turėtų pažinoti, savo pacientą ir žino, ar žmogus kreipiasi kas dvi savaites, yra linkęs simuliuoti ir reikia papildomai paprašyti ateiti, ar vieną kartą per dvejus metus jam taip atsitiko ir jis tikrai blogai jaučiasi“, – komentuoja A. Maldutytė.
Profesinės sąjungos diskusijoje kol kas nedalyvavo
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pareigas laikinai einantis Audrius Gelžinis siūloma tvarka taip pat abejoja, tačiau priduria konkrečių ministerijos pasiūlymų negirdėjęs.
Audrius Gelžinis | Asmeninio archyvo nuotr.
Anot pašnekovo, ribojimai, kiek kartų žmogus gali sirgti „vienaip“, o kiek kartų „kitaip“, t. y. kiek dienų per metus galima sirgti ir neturėti nedarbingumo pažymėjimo, o kada jo jau būtų prašoma, įneštų daugiau sumaišties ir sukeltų administravimo sunkumų.
„Dabar apskaita vyksta taip – susergi, paskambini ar nuvyksti pas šeimos gydytoją, jis išduoda nedarbingumo pažymėjimą. Tai automatiškai pamato darbdavys. (…) Taigi yra kažkokie dokumentai. Jeigu bus tik garbės žodis… O jeigu bus piktas darbdavys ir žmogus jam paskambins legaliai, bet darbdavys nesutiks skirti tos dienos, įrašys pravaikštą?“ – svarsto A. Gelžinis.
Jis priduria, kad apsidrausti nuo galimo piktnaudžiavimo šioje situacijoje svarbu abiem pusėms – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Kompiuteris | E. Blažio / LRT nuotr.
„Iš pirmo žvilgsnio tai skamba patraukliai, bet kai pagalvoji geriau, kaip tai suguls į kažkokį algoritmą, tada tampa nebeaišku. Juk tikrai niekas nenori papildomų ginčų – nei dirbantieji, nei darbdaviai. Dabar yra aiški sistema, viskas labai aišku“, – sako A. Gelžinis.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė LRT.lt taip pat teigia, kad kol kas apie pasiūlymus girdėjo tik iš žiniasklaidos. Jos tvirtinimu, kol kas siūloma tvarka kelia klausimų ir galiausiai situaciją konkrečiu atveju vis tiek nulemtų darbdavio ir darbuotojo tarpusavio pasitikėjimas.
„Tikrai suprantu ministrės norą atlaisvinti gydytojus. Jeigu tai yra peršalimas – nėra didelės problemos, jei žmogus grįžta po dviejų dienų. Bet jeigu ketvirtadienį ir penktadienį susirgs pusė darbuotojų ir sakys – sergame, todėl neateisime? Mes stengiamės suprasti ir darbdavius, todėl labai norėčiau, kad ta tvarka būtų pirmiausia aptarta Trišalėje taryboje“, – sako K. Krupavičienė.
Kristina Krupavičienė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kita vertus, atkreipia dėmesį „Solidarumo“ vadovė, gali pasitaikyti atvirkštinio piktnaudžiavimo atvejų, kai darbuotojui informavus apie ligą darbdavys nesutiks suteikti numatytų dviejų dienų. Tuomet darbuotojas vis tiek privalės kreiptis į gydymo įstaigą.
SAM: išryškėjo trys galimi variantai
Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas LRT.lt nurodo, kad šiuo metu dar tariamasi su suinteresuotomis šalimis, todėl siūlymai tėra preliminarūs.
Anot jo, diskutuojant išryškėjo trys galimi variantai, kaip tvarka būtų taikoma:
- Darbdaviai galėtų patys nuspręsti, iš kurių darbuotojų reikalauti nedarbingumo pažymėjimo už pirmas dvi dienas, o iš kurių ne;
- Darbdaviai turėtų visiems darbuotojams suteikti iki trijų kartų per metus dvi iš eilės einančias dienas ir nereikalauti nedarbingumo pažymėjimo;
- Darbuotojai turėtų teisę penkias dienas (nebūtinai iš eilės) per metus neteikti nedarbingumo pažymėjimo, o nuo šeštosios privalėtų teikti.
Kompiuteris | E. Blažio / LRT nuotr.
„Kad sistema veiktų, reikėtų, kad darbdavys – arba jo įgaliotas asmuo – pažymėtų, kuriomis dienomis darbuotojas sirgo ir negalėjo dirbti, o šią informacija matytų „Sodra“. Tada būtų aišku, kurią ligos dieną darbuotojas kreipiasi į gydymo įstaigą. Kadangi nenorime kurti naujų sistemų, vyksta diskusijos, kurios iš darbdavių naudojamų sistemų tam galėtų pasitarnauti“, – sako N. Černiauskas.
Anot jo, pasiūlymą siekiama pateikti pavasario Seimo sesijai, tačiau net ir Seimui pritarus, praktiškai projektas įsigaliotų tik tada, kai būtų paruoštos darbdaviams sistemos, reikalingos duomenims apie sirgusius darbuotojus suvesti.
Pasiūlymą ketinama pateikti artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje. Jis turėtų vykti balandžio 29 d.
Eismo pokyčiai ir statybos darbai Vilniaus oro uoste | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
SADM savo ruožtu teigia, kad dėl pasiūlymo pirmiausia turėtų būti sutarta Trišalėje taryboje. Ministerija taip pat laikosi pozicijos, kad idėja turėtų būti aptarta artimiausiame posėdyje.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, susirgusiam darbuotojui pirmiausia yra būtina kreiptis į gydytoją. Pastarasis, pripažinęs pacientą nedarbingu, išduoda pažymėjimą, pateisinantį neatvykimą į darbą dėl ligos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė anksčiau teigė, kad SAM pasiūlymas svarstytinas, tačiau jį būtina aptarti su verslo organizacijomis, nes būtent darbdaviai apmoka pirmąsias dvi ligos dienas.
Inga Ruginienė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Skatinu kalbėtis apie šį klausimą, kad sprendimas būtų abipusis“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Ji pabrėžė, kad pasiūlymas aprėptų tik tuos atvejus, kai žmogui pakanka iki dviejų dienų pasveikti.
„Jeigu žmogus atleidimą nuo darbo norėtų gauti ilgiau nei dviem dienoms, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir tikrintis sveikatą. (…) „Sodra“ šiuo metu įsijungia nuo trečios dienos. Taip ir liktų. Kalbame tik apie tai, ar dėl dviejų dienų reikia apsilankyti gydymo įstaigoje, ar pakanka fiksuoti sutarimą su darbdaviu“, – aiškino I. Ruginienė.
Ministrės teigimu, tvariausias sprendimas galėtų būti kolektyvinės sutartys, kuriose galėtų būti numatytos dienos sveikatinimui.
