Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė kiek patobulintai ir švelnesnei mokesčių reformai. Mažesnių, nei planuota anksčiau, mokesčių gali tikėtis nekilnojamojo turto (NT) savininkai ir uždirbantieji daugiau nei 300 tūkst. eurų per metus.
Kelis kartus keista mokesčių reforma galiausiai pasiekė Vyriausybės posėdžių stalą, ten ji buvo patvirtinta. Tiesa, tai dar nereiškia, kad visi mokesčių reformos pakeitimai įsigalios. Po Vyriausybės palaiminimo jie bus teikiami Seimui, jis ir priims galutinį sprendimą.
Po paskutinio pristatymo gegužę Vyriausybė dar šiek tiek patobulino mokesčių reformą – padidino ribą, nuo kurios teks susimokėti NT mokestį, o tai reiškia, kad prie idėjos turėti visuotinį NT mokestį bus einama lėčiau.
Be to, nuspręsta, kad papildomą 7 proc. pajamų mokesčio tarifą turtėtų susimokėti uždirbantieji daugiau nei 180 VDU per metus, o ne 120 VDU, kaip buvo planuota.
G. Skaistė: norėdami mažinti pajamų nelygybę, turime didinti mokesčius
Pristatydama mokesčių reformą finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad Lietuvoje surenkamų mokesčių ir socialinių įmokų santykis su BVP yra vienas iš mažiausių. Lietuvoje jis siekia 32,2 proc., o ES vidurkis – 40,7 proc.
Gintarė Skaistė / E.Blaževič/LRT nuotr.
Ji taip pat teigė, kad šalyje vyraujantis pajamų nelygybės lygis yra antras pagal dydį ES, o turto mokesčių dalis yra 27 kartus mažesnė nei ES vidurkis.
Todėl, anot ministrės, siekiant mažinti pajamų nelygybę, reikia didinti kai kuriuos mokesčius.
„Jei norime užtikrinti susitarimų įgyvendinimą, mažinti pajamų nelygybę, papildomas mokestinės naštos mažinimas yra neobjektyvus. Jei norime mažinti pajamų nelygybę, turime didinti kitus mokesčius“, – kalbėjo ministrė.
Savo ruožtu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad mokesčių reforma mokestinę sistemą padarytų teisingesnę.
„Svarbu yra pačią sistemą padaryti teisingesnę, nors kai kam gali atrodyti, kad taip yra neteisinga, nes jų individuali situacija keičiasi į bloga“, – teigė premjerė.
LRT.lt pateikia ir kitus mokesčių reformos siūlymus, kuriems pritarimo bus ieškoma Seime.
Gyventojų pajamų apmokestinimas
Mokesčių reformoje siūloma iki 2028 m. NPD sulyginti su MMA. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad 2024 m. MMA galėtų siekti 925 eurus, o NPD nuo 625 padidėti iki 750 eurų. Vadinasi, minėtai sumai nebūtų taikomas gyventojų pajamų mokestis.
Mokesčių reforma
Skaičiuojama, kad NPD didinimo naudą pajustų visi, uždirbantys iki 1 vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu tokių dirbančiųjų yra 811 tūkst.
Per ateinančius 3 metus NPD didinti pagal dabar numatytą trajektoriją papildomai reikėtų 573 mln. eurų.
Pokyčiai dirbantiesiems individualiai
Kitas siūlymas palies dirbančiuosius su individualios veiklos pažymėjimu.
Keičiamas efektyvus GPM tarifas ir riba, iki kurios visa apimtimi taikomas mokestinis kreditas. Jei pirminiame pasiūlymų pakete buvo siūloma 75 proc. individualia veikla užsiimančių asmenų mokestinį kreditą (atitikmuo neapmokestinamojo pajamų dydžio darbo santykiuose) taikyti visa apimtimi, t. y. iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų uždirbantiems žmonėms taikyti 5 proc. efektyvų GPM tarifą, atnaujintame projekte siūloma 85 proc. asmenų mokestinį kreditą taikyti visa apimtimi, apmokestinamųjų pajamų (pelno) ribą, kuriai būtų taikomas sumažintas 3 proc. efektyvus GPM tarifas, mažinant iki 15 tūkst. eurų.
Tokiu būdu mokestinių pasiūlymų pakete užtikrinama, kad mažiau (iki 15 tūkst. apmokestinamųjų pajamų) uždirbantiems žmonėms mokesčių naštos poveikis dėl valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir nedarbo draudimo įmokos įvedimo bus sumažintas: faktines išlaidas deklaruojantiems poveikis beveik eliminuotas, o prezumpcines išlaidas deklaruojantiems išlieka dalis poveikio dėl VSD ir PSD bazių apskaičiavimo principų.
Mokesčių reforma / Finansų ministerijos nuotr.
Atnaujintas sąžiningesnis palaipsnis apmokestinimo per trejus metus įgyvendinimas atrodytų taip: 2024 m. siūloma nekeisti GPM tarifo, neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc., mokesčių kredito ribos (atitinkančios neapmokestinamąjį pajamų dydį darbo santykiuose) nekeisti ir atsisakyti prezumpcinių sąnaudų nuo PVM mokėtojo ribos, tačiau 1 proc. p. sumažinti šiuo metu mažiausią 5 proc. efektyvų GPM tarifą iki 4 proc.
2025 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17 proc., o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Taip pat pradedamos taikyti nedarbo draudimo įmokos dydis – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, suteikiant daugiau socialinių garantijų ir sąžiningumo. Taip pat mažiausias efektyvus GPM tarifas mažinamas dar 1 proc. p. iki 3 proc.
Mokesčių reforma / Finansų ministerijos nuotr.
Galiausiai 2026 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 17 iki 20 proc., atsisakant pirminiame projekte siūlymo apatinę mokesčio kredito ribą mažinti iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Be to, pažymėtina, jog dėl mokestinio kredito taikymo GPM tarifas visa apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą arba gaunantiesiems beveik 3000 eurų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, jog tik 5 proc. individualią veiklą vykdančiųjų patenka į šį didesnių nei 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų diapazoną.
Mokesčių reforma / Finansų ministerijos nuotr.
Kalbant apie patiriamas išlaidas, visi individualia veikla besiverčiantys žmonės ir toliau galės dviem būdais deklaruoti veiklos sąnaudas: faktinių sąnaudų deklaravimo būdu – pateikdami patirtų išlaidų įrodymus – ir prezumpcinių sąnaudų atskaitymo būdu – populiariausiu tarp individualia veikla užsiimančiųjų, garantuojančiu mažesnę administracinę naštą. Deklaruojant prezumpcines sąnaudas VSD ir PSD įmokomis buvo mažinama apmokestinamųjų pajamų (pajamos – sąnaudos) bazė ir tik tuomet nuo jos skaičiuojamos PSD ir VSD įmokos, taip iš esmės sukuriant mokestinį neteisingumą lyginant tiek su darbo santykiais, tiek su faktines išlaidas deklaruojančiais individualia veikla besiverčiančiais žmonėmis, kadangi jiems įmokos skaičiuojamos nuo pelno (apmokestinamųjų pajamų), o prezumpcines išlaidas deklaruojančiųjų – nuo pelno (apmokestinamųjų pajamų), jį skaičiuojant atskaitytos ne tik numanomos veiklos išlaidos, bet ir numanomos VSD ir PSD įmokos. Siekiant ištaisyti šį sistemos nesąžiningumą ne tik tarp skirtingų veiklos formų, bet ir tarp tos pačios veiklos skirtingų sąnaudų deklaravimo būdų, siūloma VSD ir PSD įmokas priskirti neleidžiamiems atskaitymams ir atitinkamai prezumpcinių sąnaudų dydį sumažinti nuo 30 iki 20 proc. – ta dalimi, kurią paprastai prezumpcinėse sąnaudose sudarydavo VSD ir PSD įmokos.
Nekilnojamojo turto mokestis
Vyriausybė siūlo nuo 2026 m. įvesti platesnį NT mokestį. Tiesa, siūlomi mokesčio tarifai nebūtų labai dideli, o vidutinė mokestinė našta žmogui per metus siektų apie 16 eurų.
NT mokestis būtų skaičiuojamas kiekvienam būstui atskirai, o jo dydis priklausytų nuo NT verčių medianos kiekvienoje savivaldybėje atskirai.
Nekilnojamasis turtas / D. Umbraso/LRT nuotr.
Kiek anksčiau Vyriausybė siūlė apmokestinti būstą, kurio vertė viršija 1 medianą, tačiau paskutinę akimirką pasiūlymas pakeistas siekiant, kad mokestis būtų taikomas mažiau žmonių, ir skaičiuojamas nuo 1,5 medianos. Jei būsto vertė siektų nuo 1,5 iki 2 medianų, būstui būtų taikomas 0,06 proc. tarifas. Virš 2 medianų – 0,1 proc. tarifas.
„Po pokyčio du trečdaliai žmonių mokesčio nemokėtų , o mokestis vidutiniškai siektų 16 eurų“, – pažymėjo G. Skaistė.
Jei žmogus turėtų daugiau nei vieną būstą, savivaldybė pati galėtų nuspręsti ir taikyti tarifą antram ir paskesniam būstui. Tarifas galėtų varijuoti nuo 0,1 iki 1 proc.
Iš mokesčio surinkti pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus. Pasitikrinti savo NT vertę galite čia.
Lengvatų naikinimas
Taip pat siūloma nebeleisti pasinaudoti GPM lengvata kaupiantiems pinigus III–ojoje pakopoje ar turintiems Investicinį gyvybės draudimą.
Vietoje naikinamos lengvatos pateiktas siūlymas įvesti investicinę sąskaitą. Tokiu atveju pelnas būtų fiksuojamas ir apmokestinimas tik išsiimant pinigus iš investicinės sąskaitos.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, siūloma apmokestinti dovanas iš artimųjų. Mokestis nebūtų taikomas tik dovanoms iki 300 tūkst. per metus iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių arba dovanoms iki 150 tūkst. eurų per metus iš brolių, seserų.
Aukštų pajamų apmokestinimas
Mokestinė našta gaunantiems dideles pajamas iš darbo santykių šiek tiek sumažėtų, tačiau bendrai visos gautos pajamos būtų sumuojamos (iš individualios veiklos, darbo santykių, kapitalo prieaugio) ir joms būtų taikomas naujas mokestinis tarifas.
Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (2023 m. 1 VDU = 1685), nuo kitų metų siūloma apmokestinti papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 180 VDU – 7 proc. mokesčiu.
Šiuo metu su darbo santykiais susijusios pajamos, viršijančios 60 VDU, apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu.
Pagalba smulkiam verslui
Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 45 tūkst. eurų siūloma didinti iki 55 tūkst. eurų. Pokytis įsigaliotų nuo kitų metų.
Siūloma netaikyti dabar egzistuojančio 10 darbuotojų apribojimo ir 5 proc. pelno mokesčio tarifo lengvatai.
Be to siūloma taikyti greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kuris dabar taikomas įmonėms su ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir iki 150 tūkst. metinės apyvartos, siūloma taikyti verslui, kurio metinė apyvarta neviršija 300 tūkst., o reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus naikinti.
Kaip tik konservatoriai valdžioje, taip naujos kilpos ant kaklo gyventojams. Per kadenciją tiek jū užmeta, kad paskui socdemai per tris kadencijas konservų smarvę turi liuobti.