Palangoje praėjusią savaitę gaudė dešimtys sportinių automobilių – vyko 1000 kilometrų lenktynės. Vienas didžiausių žiedinių lenktynių Baltijos šalyse tradiciškai lydi daugybė kitų renginių – traukos, istorinių automobilių, sprinto ir kitos lenktynės. Šiemet istorinių automobilių lenktynėse akceleratorius iki galo spaudė du jurbarkiečiai, dar būrys kraštiečių dirbo mechanikais, padėjėjais, aptarnaujančiu personalu, užtikrino trasos saugumą.
Prie istorinių automobilių lenktynių starto linijos Palangoje šiemet stojo dešimt automobilių, kurių amžius neretai gerokai solidesnis, nei juos vairuojančių sportininkų. Dalyviai varžėsi šešių ratų, kurių kiekvieno ilgis 2682 metrai, distancijoje.
Pirmasis kiek daugiau nei 16 kilometrų distanciją įveikęs šių lenktynių finišą kirto svečias iš Didžiosios Britanijos Andrew Hollandas, su „Ford Winston Cup Car“ trasoje sugaišęs 8 min. 51,450 sek.
Antrąją vietą užėmė nuolatinis šių varžybų dalyvis Artūras Podbareckis, vairavęs „BMW-WinArt“ ir nuo nugalėtojo atsilikęs 8,249 sek.
Trečias finišavo „Opel Ascona“ vairavęs Gedas Drukteinis, nugalėtojui pralaimėjęs 10,583 sek.
Šįkart ketvirtąją poziciją užleidęs Robertui Aukščiūnui, penktas finišo liniją kirto šiltai žiūrovų sutiktas Dovilas Čiutelė.
Iškrėtė siurprizą
Kartu su kitais lenktynių dalyviais prie starto linijos stojo ir du jurbarkiečiai su senutėliais automobiliais. Tačiau nuvertinti šių mašinų dėl garbaus amžiaus – nevalia. Nemaža dalis iš dešimties startavusiųjų – ilgamečiai 1000 kilometrų lenktynių ir kitų varžybų dalyviai. Ne išimtis ir senutėlis „BMW 320“, prie kurio vairo sėdo senas autosporto vilkas iš Jurbarko Saulius Kulikauskas. Vyro vairuotas automobilis ne kartą yra kirtęs įvairių lenktynių finišą. Šiek tiek mažiau lenktynių istorijos turintis, tačiau ne mažiau įspūdingas buvo ir kito jurbarkiečio – Andriaus Kucino vairuojamas „Saab 900 turbo“.
„Šios lenktynės man buvo visiškas netikėtumas. Du seni draugai – Algimantas Norkaitis ir Alvydas Šimkus, su kuriais ne kartą dalyvavome varžybose, dalijomės automobiliais, tiesiog ėmė ir užregistravo mane. Maža to, viskuo pasirūpino, todėl pasijutau kaip profesionalus lenktynininkas. Tereikėjo apsivilkti kombinezoną, užsidėti šalmą ir sėsti į automobilį. Esu labai jiems dėkingas“, – sakė S. Kulikauskas.
Lūžo dėžės
Nors po „Jurbarkas Motorsport“ komandos vėliava susibūrę bendraminčiai prie starto linijos stojo kartu su kur kas galingesniais automobiliais, S. Kulikauskas turėjo galimybę atsidurti finalinės automobilių rikiuotės viduryje.
„Automobilio specialiai neruošėme. Jo būklė ir paruošimas lenktynėms buvo neblogi. Juolab kad reikėjo nuvažiuoti ne tiek daug – treniruotę, kvalifikaciją ir šešis lenktynių ratus – kiek daugiau nei 16 kilometrų“, – sakė sportininkas.
Tačiau likus vos vienam ratui iki finišo perjungiant pavaras lūžo S. Kulikausko automobilio greičių dėžė. Gedimas įvyko, kai atskubėjęs prie posūkio lenktynininkas ketvirtą pavarą norėjo perjungti į trečią, kad sumažintų greitį ir automobilis turėtų pakankamai jėgos šauti į priekį. Deja, galbūt dėl žmogiškos klaidos, o gal dėl techninio gedimo svarbus agregatas sulūžo.
„Nežinau, kas atsitiko. Manau, kad įjungiau reikiamą pavarą, bet gal ir adrenalinas pakišo koją, galbūt iš ketvirtos pataikiau ne į trečią, o į pirmą. Bet gali būti, kad ir natūraliai atėjo laikas gedimui. Su šita greičių dėže automobilis buvo įveikęs tūkstančio kilometrų varžybas ir nemažai kitų. Gedimo priežastis paaiškės, kai išardysime greičių dėžę“, – svarstė S. Kulikauskas.
Greičių dėžė prakeiksmu tapo ir „Saab“ važiavusiam A. Kucinui. Skandinavišku automobiliu ketvirtus metus lenktyniaujantis sportininkas ir jo komanda kol kas niekaip negali išspręsti galvosūkio ir rasti techninio sprendimo, kad greičių dėžės netrupėtų kaip sausainiai.
„Saab“ konstruktoriai iš gamyklos 1978 m. išriedėjusiam 175 arklio galių automobiliui sukūrė techniškai sudėtingą ir sunkiai perdirbamą greičių dėžę, kuri gan patikimai atlaiko originalią mašinos galią. Tačiau varikliui su turbina komanda nesunkiai padidino galią beveik dvigubai ir tai tapo mirties nuosprendžiu net dviems greičių dėžėms.
„Vieną greičių dėžę sulaužėme per treniruotę. Teko iš Palangos važiuoti į Kauną pasikeisti į kitą ir vėl grįžti į pajūrį. Bėda, kad dauguma dėžių jau yra pabuvusios kituose automobiliuose, naudotos. Į lenktynių startą išvažiavau būtent su tokia dėže. Varžybos iškart ir baigėsi, agregatas lūžo vos startavus“, – pasakojo A. Kucinas.
Garantuoja saugumą
Viename didžiausių Lietuvos ir aplinkinių šalių automobilių sporto renginių dalyvavę lenktynininkai – ne vieninteliai mūsų kraštiečiai, kurie tapo svarbia sudėtingo lenktynių organizmo dalimi. Šiemet į lenktynes jau keturioliktą kartą važiavo Vytas Urbštas su aštuoniais jaunuoliais iš Raudonės. Būrys jaunimo į renginio vietą atvyko savaitę prieš lenktynes, nes be jų varžybos paprasčiausiai neįvyktų.
„Kiekvienais metais renku savanorius, su kuriais ruošiame trasą, statome tvoras, rengiame atitvarus, saugumo zonas ir atliekame daug kitų darbų. Mūsų užduotis – parengti trasą taip, kad būtų garantuotas ir žiūrovų, ir lenktynininkų saugumas. Be to, turime užtikrinti saugumą ir per varžybas“, – pasakojo V. Urbštas.
Vyras tikina, kad porą metų bandė į Palangą vežti studentus iš Vilniaus, tačiau greitai tokios minties atsisakė. Jaunuoliai tinginiavo, neatsakingai žiūrėjo į jiems patikėtas svarbias pareigas. Todėl V. Urbštas pabandė surinkti komandą iš Raudonės jaunimo. Į lenktynes savanoriauti atvažiavęs tvirtų vaikinų būrys jau pirmaisiais metais tapo tikra bomba – vyrai dirbo be priekaištų.
Per keliolika metų jaunimas taip pamėgo važiuoti į lenktynes, kad dabar V. Urbštui sunku išsirinkti iš visų norinčių. Nors vyras į komandą paprastai priima tik pilnamečius, artėjant lenktynėms prie jo durų ima rikiuotis įvairiausio amžiaus pretendentų eilė.
„Darbas sunkus ir jį būtinai turime padaryti. Gali lyti, snigti, gali būti audra, bet trasa turi būti paruošta lenktynėms. Tačiau dirbti atvažiavęs jaunimas gyvena tame pačiame viešbutyje su garsiais lenktynininkais ir šou žvaigždėmis, kurias mato per televiziją. Taip pat gali prieiti prie lenktyninių automobilių, pamatyti daug įdomių dalykų ir patiri naujų įspūdžių“, – džiaugėsi V. Urbštas.
Lukas PILECKAS
