Vakar per Lietuvos televiziją matėme jurbarkiečio gimnazisto Dariaus Kucino sėkmę laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ – dešimtokų pusfinalyje Darius užėmė pirmą vietą ir pateko į finalą. Džiugu ir garbinga – juk Darius Jurbarką ir savo mokyklą garsina ne kokiame nors šou, bet žinių konkurse.
Dariaus Kucino žinios puikiai įvertintos ne tik televizijos laidoje. Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos pirmą klasę jis baigė vien dešimtukais, antroje mokytojai Dariui irgi retai terašo kitokį pažymį.
Galima būtų ir išpuikti! Bet Darius nesipuikuoja, jis teigia, kad tam, kad taip puikiai atliktų savo pareigą – mokytis, jam nereikia jokių ypatingų pastangų. „Per pamokas susikaupiu, klausausi, suprantu ir įsimenu. Namų darbų? – perklausia jis. – Paskaitau, kai reikia, ir atsimenu. Per daug nesivarginu.“
Pareigų Darius turi ir namie – tvarkyti savo kambarį, išnešti šiukšles, nuplauti mašiną, pakeisti, kai reikia, jos ratus. Neklausiau, ar ir jas atlieka dešimtukui, nes, panašu, kad į pareigą Darius žiūri rimtai ir nuotaikos pareigų atlikimas jam negadina.
Tačiau dešimtukai – dar ne viskas. Pasak Dariaus, labai svarbu žmogaus bendras išprusimas. „Skaitau, žiūriu įvairias laidas, naršau internete – domiuosi viskuo“, – pasakoja apie tai, kaip prusinasi.
Kai viskas sekasi puikiai ir iš visų dalykų dešimtukai, nelengva pasakyti, kuriose srityse esi stipriausias. „Gal biologijoje ir geografijoje?“, – svarsto Darius, kuris jau šiais 2011 m. tapo rajoninių biologijos ir lietuvių kalbos olimpiadų nugalėtoju.
Iššūkių Darius nebijo. Pernai jis irgi dalyvavo „Tūkstantmečio vaikuose“, tačiau į finalą nepateko. Ne bėda, nes vis tiek gavo naujų įspūdžių ir patirčių. Dėl naujų įspūdžių šiemet vėl nusprendė dalyvauti žinių konkurse.
„Įspūdingiausia šiemet buvo tai, kad po pirmo turo likau paskutinis, o ketvirtąjį – laimėjau. Pirmas turas – sunkiausias: klausimai sukti, atsakymai tik „taip“ ir „ne“. Truputį jaudinausi, maniau – bus gėda, visi mato, kad neatsakau. Paskui pasakiau sau – „Dariau, susiimk!“ – prisimena laidos filmavimą Darius. Po trečiojo etapo jis buvo pirmas, laimėjo ir pusfinalį. Kada bus finalas, Darius dar nežino.
Nors apibūdinti save trumpai kur kas sudėtingiau negu kalbėti daug, Darius apie save pasako itin trumpai: „Esu linksmas, veiklus, man patinka teatras.“ Savitas jumoro jausmas yra Dariaus išskirtinis bruožas: „Visose situacijose, net kai būna blogai, mėgstu ir galiu pajuokauti. Taip geriau gyventi.“
„Teatras yra visas mano laisvalaikis“, – nedvejoja Darius. Jau antrus metus jis vaidina Birutės Šneiderienės vadovaujamame jaunimo teatre „Vaivorykštė“. Iki tol mokėsi meno mokykloje ir baigė pianino klasę. „Groju ir pianinu, bet ne taip dažnai kaip gitara“, – sako jis. Gitara groti išmoko pats.
„Vaivorykštėje“ kol kas jis sukūrė tik vieną vaidmenį – linksmo senelio spektaklyje „Pagalba iš dangaus“. „Prototipo neturėjau, tiesiog įsivaizdavau, kad jis turi toks būti – linksmas. Labai man patiko tas vaidmuo“, – sako Darius.
Dabar „Vaivorykštė“ repetuoja dramą, joje Darius vaidina „blogietį“ ir jau įsitikino, kad rimtą vaidmenį kurtį sunkiau negu komišką.
Jam viskas puikiai sekasi, jį mėgsta bičiuliai ir mokytojai, jis turi ką veikti laisvalaikiu, juo džiaugiasi ir palaiko tėvai, jis netgi žino, kuo norėtų būti užaugęs (tiesą sakant, ūgio jam jau gal užtektų) – jį vilioja medicina. Tad argi dar ko nors reikia? Na, nebent laimėti tą dešimtokų finalą. Bet Darius, manau, nenusimintų, jei ir nelaimėtų – jis nepanašus į nominacijų kolekcionierių. Ir, tikrai žinau, nesutiktų, kad jam daugiau nieko nereikia – smalsiems ir veikliems visada reikia.
